|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Skaitytojų laiškai
|
|
|
Klasės susitikimai Vilkaviškyje vykdavo kas penkeri metai.
Autorės asmeninio albumo nuotr.
Mes – Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos XVI abiturientų laida. Šią mokyklą 1961-aisiais baigėme 39 mokiniai. Visi mes gimę karo metais. Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje (ji tuo metu buvo J. Basanavičiaus gatvėje, kur dabar veikia „Ąžuolo“ progimnazija) mokėmės nuo penktos iki vienuoliktos klasės.
Čia sutikome savo gerąją klasės auklėtoją a. a. Eleonorą Baukienę, poetę, kuri rašė: „Jei būčiau motina Egle, apgaubčiau jus savo skara žalia, stovėtumėt beržais, eglelėmis kartu, nei vėtrų, nei audrų nebūt baugu.“ Kaip jauku ir gera! Mokykloje sutikome daug puikių mokytojų. Esame jiems dėkingi už žinias ir auklėjimą.
Net ir po šešiasdešimties metų nepamiršti nei klasės draugai, nei mokyklos laikai. Gyvenimas įrašė į mūsų širdis daug gražių prisiminimų. Jie tokie gyvi ir yra toks rojus, iš kurio niekas negali išvaryti.
Susitikdavome savo mokykloje kas penkeri metai. Šiemet – 60 metų, kai atsisveikinome su mokykla. Vieni bridome kiekvienas savo keliu. Galvojome, kad šiemet susitiksime, apsikabinsime, susėdę apkalbėsime savo jaunas dieneles. Juk žmogui reikia žmogaus. Tie bendravimai, susitikimai, geri žodžiai yra vaistai nuo visų pasaulio ligų.
Visus planus išardė, visas viltis išsklaidė virusas, todėl nusprendėme geriau likti namuose.
Mes – beveik aštuoniasdešimtmečiai. Kada tik važiuojame pro savo mokyklą, pro išgražėjusį prie jos vešintį sodą, džiaugiasi širdis. Nors sodas ir tada mums buvo gražus. Vaikščiojome jo takeliais, kartodavome išmoktas pamokas, gėrėjomės nuostabiais alyvų žiedais. Dabar čia skuba kiti. Jauni. Pavydime? Ne. Žmogaus pavasaris – didelė laimė. Išskrendame iš vaikystės, o gyvenimo ruduo pasiveja senatvėje, kai pavargę sparnai jau nebepakelia mūsų. Daug netekčių išgyvenome per tuos 60 metų. Netekome savo tėvelių, auklėtojos, mokytojų, ne vieno klasės draugo, kai kurie – savo sutuoktinių. Su išėjusiaisiais liekame artimi per lietų, per rūką, per rasą, per ašarą...
Visiems klasės draugams mokyklos baigimo 60-mečio proga dėkoju už buvimą drauge. Tegul jaukumas ir šviesa užplūsta Jūsų namus, tegul tikėjimas, viltis ir meilė pripildo širdis gerumo. Saugokite savo gyvenimo žiedą.
Česlova ŽIRNIAVIČIENĖ (KULVINSKAITĖ)
Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos 1961 m. laidos abiturientė
Mes – Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos XVI abiturientų laida. Šią mokyklą 1961-aisiais baigėme 39 mokiniai. Visi mes gimę karo metais. Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje (ji tuo metu buvo J. Basanavičiaus gatvėje, kur dabar veikia „Ąžuolo“ progimnazija) mokėmės nuo penktos iki vienuoliktos klasės. |
Čia sutikome savo gerąją klasės auklėtoją a. a. Eleonorą Baukienę, poetę, kuri rašė: „Jei būčiau motina Egle, apgaubčiau jus savo skara žalia, stovėtumėt beržais, eglelėmis kartu, nei vėtrų, nei audrų nebūt baugu.“ Kaip jauku ir gera! Mokykloje sutikome daug puikių mokytojų. Esame jiems dėkingi už žinias ir auklėjimą.
Net ir po šešiasdešimties metų nepamiršti nei klasės draugai, nei mokyklos laikai. Gyvenimas įrašė į mūsų širdis daug gražių prisiminimų. Jie tokie gyvi ir yra toks rojus, iš kurio niekas negali išvaryti.
Susitikdavome savo mokykloje kas penkeri metai. Šiemet – 60 metų, kai atsisveikinome su mokykla. Vieni bridome kiekvienas savo keliu. Galvojome, kad šiemet susitiksime, apsikabinsime, susėdę apkalbėsime savo jaunas dieneles. Juk žmogui reikia žmogaus. Tie bendravimai, susitikimai, geri žodžiai yra vaistai nuo visų pasaulio ligų.
Visus planus išardė, visas viltis išsklaidė virusas, todėl nusprendėme geriau likti namuose.
Mes – beveik aštuoniasdešimtmečiai. Kada tik važiuojame pro savo mokyklą, pro išgražėjusį prie jos vešintį sodą, džiaugiasi širdis. Nors sodas ir tada mums buvo gražus. Vaikščiojome jo takeliais, kartodavome išmoktas pamokas, gėrėjomės nuostabiais alyvų žiedais. Dabar čia skuba kiti. Jauni. Pavydime? Ne. Žmogaus pavasaris – didelė laimė. Išskrendame iš vaikystės, o gyvenimo ruduo pasiveja senatvėje, kai pavargę sparnai jau nebepakelia mūsų. Daug netekčių išgyvenome per tuos 60 metų. Netekome savo tėvelių, auklėtojos, mokytojų, ne vieno klasės draugo, kai kurie – savo sutuoktinių. Su išėjusiaisiais liekame artimi per lietų, per rūką, per rasą, per ašarą...
Visiems klasės draugams mokyklos baigimo 60-mečio proga dėkoju už buvimą drauge. Tegul jaukumas ir šviesa užplūsta Jūsų namus, tegul tikėjimas, viltis ir meilė pripildo širdis gerumo. Saugokite savo gyvenimo žiedą.
Česlova ŽIRNIAVIČIENĖ (KULVINSKAITĖ)
Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos 1961 m. laidos abiturientė
Publikuota: 2021-11-29 11:31:28
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|