Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Mūsų rajone

---

Apie Vilkaviškio rajono perspektyvas diskutavo vietos valdžios, verslo ir visuomenės atstovai.

Autoriaus nuotr.

Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centre buvo diskutuojama apie tai, kaip mūsų kraštas galėtų atrodyti po 20 metų.

Einama teisinga kryptimi

Diskusiją inicijavo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Vilkaviškio atstovybė. Susirinkę vietos valdžios, verslo ir visuomenės atstovai kalbėjo apie galimas Vilkaviškio krašto perspektyvas, iššūkius ir ateitį.

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Riklienė priminė dar 2017 metais bendradarbiaujant su verslo atstovais išgrynintas mūsų regionui aktualias specializacijos kryptis: motyvaciją, modernizavimą, mokslą ir mobilumą. Pasak jos, per ketverius metus niekas nepasikeitė. D. Riklienės teigimu, būtina ne tik kurti naujas darbo vietas, bet ir išlaikyti jau esamas, galvoti apie tam tikrų lengvatų verslui suteikimą. Kaip vieną iš pagrindinių dabartinių problemų ji įvardijo nepakankamas verslo atstovų investicijas į gamybą bei darbo vietų modernizavimą.

Administracijos direktoriaus pavaduotoja pabrėžė, kad Vilkaviškio rajonas – žemdirbiškas kraštas, todėl būtina ūkininkus skatinti pačius perdirbti produkciją ir parduoti ją būtent čia.

„Pas mus galėtų atsirasti mobilus logistikos centras, kuris aptarnautų visą regioną. Vieni šio centro atstovai turėtų rūpintis produkcijos iš ūkininkų surinkimu, o kiti – pardavimu. Reikia dar labiau skatinti verslumą kaime“, – pabrėžė D. Riklienė.

Ji taip pat įvardijo tris šiuo metu visą Marijampolės regioną apėmusias problemas: nepakankamą viešųjų paslaugų kokybę, menką regiono ekonomikos aktyvumą ir investicinį patrauklumą bei būtinybę prisitaikyti prie klimato kaitos iššūkių.

„Tikriausiai šiek tiek naivu tikėtis, jog Vilkaviškis sudomins ypač didelius investuotojus. Manau, jog mums reikia orientuotis į miegamojo rajono statusą – aplinkos rekreacijos, kuri leistų atgauti jėgas, kūrimą. Tai gali skatinti steigtis naujus verslus, darbo vietas. Reikia orientuotis, kad čia būtų gera gyventi. Turime užtikrinti kokybišką ugdymą bei sveikatos priežiūrą. Pastarųjų metų pokyčiai mieste rodo, kad einame teisinga kryptimi“, – sakė D. Riklienė.

Tinkamas laikas

Išsakyta idėja apie Vilkaviškį kaip rekreacijai patrauklų rajoną sukėlė nemažai diskusijų. Vieni sakė, kad mums bus sunku konkuruoti su tokiais kurortais, kaip Birštonas ar Druskininkai, o kiti, priešingai, – matė didžiulį potencialą. Štai UAB „Vilkasta“ generalinis direktorius Aloyzas Beržanskis pasidžiaugė, kad Vilkaviškis „pagaliau išsikuopė savo kiemą“ ir, jo nuomone, kalbėti apie laukiančius pokyčius dabar yra pats tinkamiausias laikas. Tiesa, pasak verslininko, būtina išspręsti kai kurias opias problemas. Viena iš jų – patrauklių žemės sklypų Vilkaviškyje trūkumas, neleidžiantis čia įsikurti naujiems gyventojams.

Jam antrino ir UAB „Vilkauja“ vadovas Linas Dubickas, pabrėžęs, kad turizmo verslo plėtrą vis dar riboja begalė draudimų. Kaip pavyzdį jis pateikė Vištyčio kraštą, kurio regioninis parkas turi milžinišką potencialą, tačiau dėl tam tikrų apribojimų nedomina investuotojų.

Naivu tikėtis, jog Vilkaviškis sudomins ypač didelius investuotojus. Mums reikia orientuotis į miegamojo rajono statusą.

L. Dubickas taip pat akcentavo, kad žvelgiant į ateitį būtina galvoti apie gyventojų pajamas, jaunų žmonių pritraukimą. Jis, kaip ir dauguma diskusijos dalyvių, pritarė idėjai skatinti gamybą, nes dabar mūsų krašte vyrauja paslaugų verslas.

„Nereikia pamiršti, kad mūsų rajonas – agrarinis. Pagal dabartinę žemės ūkio politiką, įsivaizduoju, kad po 20 metų pas mus liks keliasdešimt stambių ūkininkų. Tai nėra labai blogai, nes kiekviename iš šių ūkių galėtų dirbti po 20–30 žmonių. Bet didžiausia bėda, kad tie ūkiai kol kas nieko negamina, o visą užaugintą pirminę produkciją iš karto parduoda. Nesu tikras, ar būtų gerai, jei mūsų rajone kas nors pastatytų didžiulę gamyklą su rūkstančiais kaminais. Kazlų Rūdos savivaldybės atstovai visiškai dėl to nesidžiaugia: miestas užterštas, o nemažai gamyklų dirbančiųjų atvyksta iš kitų rajonų. Vadinasi, ir gyventojų pajamų mokesčiai keliauja į kitų Savivaldybių biudžetus“, – kalbėjo Savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas.

Lietuvos Silicio slėnis?

Diskusijos metu daug kalbėta apie galimybes Vilkaviškyje vystyti smulkųjį ir vidutinį verslus. Tam turėtų itin praversti mieste kuriama infrastruktūra. Užsiminta ir apie galimus projektus, tokius, kaip baseino statybos ar naujos kavinės prie Paežerių dvaro įkūrimas.

Nemažai šnekėta ir apie būtinybę sukurti tinkamą infrastruktūrą aplink Paežerių, Vištyčio bei Alvito ežerus. Šie vandens telkiniai kol kas nėra visai išnaudojami arba išnaudojami minimaliai.

Diskutuota apie probleminę demografinę krašto situaciją, būtinybę pačiai visuomenei tapti modernesnei. Savivaldybės mero patarėjas Joris Juškauskas net iškėlė idėją, kad ateityje Vilkaviškis galėtų tapti savotišku Lietuvos Silicio slėniu, kuriame būtų vystomos naujosios technologijos, įgyvendinamos inovatyvios idėjos, kuriami nauji startuoliai. Pasak jo, tam jau dabar būtina skatinti skleistis originalias idėjas, motyvuoti jaunus žmones tapti aktyvia visuomenės dalimi, drąsinti juos bei nebijoti prisiimti tam tikrų rizikų.

Užburtas ratas

Susirinkusieji sutarė, kad reikia dar labiau didinti rajono patrauklumą, plėsti turizmo sektorių, stengtis pritraukti turistų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Ypač akcentuota galimybė mūsų krašte esančiais lankytinais objektais sudominti kaimyninės Lenkijos gyventojus.

Kaip vienos iš pagrindinių problemų paminėtos nakvynės vietų bei maitinimo įstaigų trūkumas. Diskusijoje dalyvavę verslo atstovai pripažino, kad Vilkaviškyje vis dar trūksta gerai apmokamų darbo vietų, tačiau tai, anot jų, lemia mažas gyventojų srautas. Jei žmonių būtų daugiau, išaugtų vartojimas, o tai skatintų ir atlyginimų kėlimą.

„Kiekvienas iš mūsų turime stengtis tai pakeisti. Tik ką nors kurdami didinsime žmonių srautus. Pavyzdžiui, Paežerių dvare lankytojų skaičiai išaugo, kai Paežeriai tapo Mažąja Lietuvos kultūros sostine, o dvaro atstovai dar aktyviau ėmė kviestis turistus pas save. Prie Paežerių ežero atsiradus vandenlenčių parkui nemaži žmonių srautai ėmė burtis būtent toje vietoje. Galbūt tai ir yra užburtas ratas, tačiau žmonės neina ten, kur nieko nėra“, – pabrėžė Daiva Riklienė.

Renginio moderatorius Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Vitas Girdauskas pasidžiaugė susirinkusiųjų aktyvumu bei pažadėjo, kad į diskusijas apie miesto perspektyvas gyventojus kvies ir ateityje.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---