|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Verslas
|
|
|
Turguje labai trūksta mašinų, pasirinkimas nedidelis.
Autoriaus nuotr.
Turbūt niekam nėra paslaptis, kad Marijampolė – automobilių perpardavinėtojų meka. Čia įsigyti automobilių atvažiuoja ne tik lietuviai, bet ir užsieniečiai. Nors paklausa mašinų pardavėjai Marijampolėje ir nesiskundžia, vis dėlto susirūpinimą jiems kelia didelis mašinų deficitas, o ir pirkėjai, pasak jų, ieško jau neegzistuojančių automobilių.
Pirkėjų įpročiai nesikeičia
Automobilių turguje sutiktas Gediminas pasakojo, jog į Marijampolę atvyko transporto priemonės sūnui, tačiau atviravo, kad dėmesio vertą mašiną surasti sekasi sunkiai.
– Sūnus neseniai pradėjo studijuoti, todėl ieškau jam automobilio, kad turėtų su kuo Kaune į studijas važinėti. Iš tiesų ne pirmame turguje jau esu, bet nieko gero nerandu. Man svarbiausia, kad automobilis būtų patikimas, dyzelinis ir su mechanine pavarų dėže. Su automatine važiuoti yra patogiau, bet resursai riboti. Ieškau „Audi A4“, „Volkswagen Golf“ arba „Passat“ modelių automobilių – tokių, kad jeigu kas nutiktų, detalių būtų nesunku surasti, – pasakojo Gediminas.
Pasak mašinų perpardavinėtojo Vytauto, būtent šių markių automobiliai tarp pirkėjų Marijampolėje yra populiariausi.
– Daugiausiai ir perka „Volkswagen“ bei „Audi“ markių automobilius apie 10 metų senumo. Tokių automobilių kainos – iki 4–5 tūkstančių eurų, – sakė Vytautas.
Kitas pakalbintas pardavėjas, Andrius, teigė, jog kol kas transporto priemonių kainos Lietuvoje yra pačios mažiausios visoje Europoje.
– Vertinant Europos mastu, mašinos Lietuvoje kol kas yra pačios pigiausios. Kitur tokių kainų nėra. Lietuviai patys pirmieji dešimtajame dešimtmetyje nuvažiavo į Vokietiją, tad ir kainos tokios yra tik dėl mūsų tautiečių įdirbio, – kalbėjo prekeivis.
Kad kainos tikrai mažos, sakė ir iš Ukrainos į Marijampolę užsidirbti atvažiavęs Sergejus.
– Už vieno automobilio kainą Ukrainoje pas jus galiu nusipirkti tris mašinas. Čia pačios geriausios kainos visoje Europoje, bet labai trūksta mašinų, pasirinkimas nedidelis. Dvi savaites esu Marijampolėje, bet automobilio vis dar neradau, – skundėsi ukrainietis.
Paklausa viršija pasiūlą
Sergejus pridūrė, kad dėl mašinų neretai tenka kovoti su kitais pirkėjais.
– Konkurencija – labai didelė problema. Pavyzdžiui, prie vienos mašinos stovi 5–10 žmonių ir vyksta aukcionas, kuris pirkėjas pasiūlys daugiau pinigų. Prieš dvejus metus į šią aikštelę bent dvidešimt sunkvežimių per dieną atvažiuodavo. Dabar – vos du. Patys suprantate, kas čia darosi, – apie pasikeitusią situaciją pasakojo ukrainietis.
Dėl automobilių deficito Sergejui pritarė ir Andrius.
– Mašinų – didelis deficitas, o paklausa – labai didelė visoje Europoje. Tokią tendenciją pastebėjome dar šį pavasarį. Pavyzdžiui, šiandien prikrautas sunkvežimis grįžo iš užsienio, o jau tik viena mašina neparduota likusi. Visi išsidalijome. Nei Vokietijoje, nei Olandijoje – visoje Europoje automobilių nėra. Tik per senas pažintis ką nors dar vis pavyksta parsivežti. Dėl to galiu drąsiai pasakyti, kad mašinos ateityje tik brangs, – sakė prekeivis.
Kad paklausa viršija pasiūlą, teigė pastebėjęs ir Povilas.
– Dabar visos mašinos yra labai perkamos, skiriasi tik pirkėjų įpročiai. Lietuviams ir lenkams svarbu, kad rida būtų nedidelė, atvykusiesiems iš Ukrainos, Donecko, Luhansko svarbiausia, kad mašina būtų kuo pigesnė. Žmonės dabar nori atsinaujinti, tik labai trūksta automobilių, ypač naujesnių, – kalbėjo jis. Apie automobilius, su kuriais važiuota „iki bažnyčios ir atgal“, jau reikėtų pamiršti.
Ieško pigių ir su maža rida
Paklaustas apie pirkėjų įpročius, Andrius teigė, jog klientui svarbiausia maža rida, bet perpardavinėtojų teiginį „iki bažnyčios ir atgal“ jau reikėtų pamiršti – tokių automobilių seniai nebėra.
– Aikštelėje turiu apie trisdešimt įvairiausių metų mašinų, bet pirkėjas linkęs ieškoti tik pigių ir su maža rida – tokių, kokių jau seniai nebėra. Ne tie laikai. Užsienyje žmonės per dvejus metus nuvažiuoja po 300 tūkstančių kilometrų. Reikia pamiršti iliuzijas, kad su mašina žmonės tik į bažnyčią važiuoja. Turiu 2014 metais pagamintą automobilį, jis jau 600 tūkstančių kilometrų nuvažiavęs. Mašinų, kurių pagaminimo data nuo 1989 iki 1995 metų, rida dar gali būti nedidelė, nes žmonės tada iš tiesų važiavo tik į bažnyčią. Dabar būna, kad ir sumuštinio nusipirkti važiuoja 200 kilometrų. O kai kurie gyvenantieji Marijampolėje važiuoja į Kauną atsigerti kavos. Pasikeitė laikai, – sakė perpardavinėtojas Andrius.
Andrius taip pat pastebėjo, kad dėl naujų mokesčių automobilių su dyzeliniais varikliais paklausa nesumažėjo.
– Dyzelinu varomų mašinų mokesčiai klientų neišgąsdino, perka ir tokius automobilius. Žmonės supranta, kad šie mokesčiai yra neadekvatūs, – kalbėjo prekiautojas.
Su šiuo teiginiu nesutiko Povilas. Pasak jo, pirkimo tendencijos vis dėlto keičiasi. Įsigyti aplinkai labiau draugišką automobilį pirkėjams darosi vis svarbiau, tiesa, ne tik dėl taršos mokesčio.
– Lietuviai dabar pradeda ieškoti ir elektromobilių, hibridinių automobilių, kad mokesčiai mažesni būtų, dažniau perka benzinines mašinas. Žmonės ir į taršą žiūri sveiku protu, nėra tokio požiūrio, kad nesvarbu, kas bus rytoj, – pastebėjo Povilas.
Nerimauja dėl SDK kodų
Nors automobilių paklausa pardavėjai ir nesiskundžia, vis dėlto didelį susirūpinimą jiems kelia transporto priemonės savininko deklaravimo kodas (SDK).
– Tegul valstybė galvoja, ką daro, kokius sprendimus priima. Kodo idėja lyg ir gera, bet nereikėjo viską taip greitai daryti. Yra daugiau būdų sutvarkyti nelegalią prekybą, – sakė Andrius.
Jam antrino ir Povilas, sakydamas, kad labiausiai reikalus gadina „Regitros“ situacija dėl SDK kodų. Žmonės laukia paromis, o užsiregistruoti vis tiek nepavyksta.
Pardavėjas Vytautas sakė, kad tokia situacija nepatenkinti ne tik mašinų prekeiviai – susirūpinę ir klientai.
– Ne tik mes, „perekūpai“, esame šia sistema pasipiktinę, bet ir pirkėjai, nes jie, nusipirkę mašiną, negali jos iškart užregistruoti. Dėl pačių kodų niekas nepyksta, bet nepatogumas dėl sudėtingo ir ilgai užtrunkančio kodų išdavimo proceso tikrai yra didelis, – teigė vyriškis.
Kristijonas BRUSOKAS
(„Suvalkietis“)
Turbūt niekam nėra paslaptis, kad Marijampolė – automobilių perpardavinėtojų meka. Čia įsigyti automobilių atvažiuoja ne tik lietuviai, bet ir užsieniečiai. Nors paklausa mašinų pardavėjai Marijampolėje ir nesiskundžia, vis dėlto susirūpinimą jiems kelia didelis mašinų deficitas, o ir pirkėjai, pasak jų, ieško jau neegzistuojančių automobilių. |
Automobilių turguje sutiktas Gediminas pasakojo, jog į Marijampolę atvyko transporto priemonės sūnui, tačiau atviravo, kad dėmesio vertą mašiną surasti sekasi sunkiai.
– Sūnus neseniai pradėjo studijuoti, todėl ieškau jam automobilio, kad turėtų su kuo Kaune į studijas važinėti. Iš tiesų ne pirmame turguje jau esu, bet nieko gero nerandu. Man svarbiausia, kad automobilis būtų patikimas, dyzelinis ir su mechanine pavarų dėže. Su automatine važiuoti yra patogiau, bet resursai riboti. Ieškau „Audi A4“, „Volkswagen Golf“ arba „Passat“ modelių automobilių – tokių, kad jeigu kas nutiktų, detalių būtų nesunku surasti, – pasakojo Gediminas.
Pasak mašinų perpardavinėtojo Vytauto, būtent šių markių automobiliai tarp pirkėjų Marijampolėje yra populiariausi.
– Daugiausiai ir perka „Volkswagen“ bei „Audi“ markių automobilius apie 10 metų senumo. Tokių automobilių kainos – iki 4–5 tūkstančių eurų, – sakė Vytautas.
Kitas pakalbintas pardavėjas, Andrius, teigė, jog kol kas transporto priemonių kainos Lietuvoje yra pačios mažiausios visoje Europoje.
– Vertinant Europos mastu, mašinos Lietuvoje kol kas yra pačios pigiausios. Kitur tokių kainų nėra. Lietuviai patys pirmieji dešimtajame dešimtmetyje nuvažiavo į Vokietiją, tad ir kainos tokios yra tik dėl mūsų tautiečių įdirbio, – kalbėjo prekeivis.
Kad kainos tikrai mažos, sakė ir iš Ukrainos į Marijampolę užsidirbti atvažiavęs Sergejus.
– Už vieno automobilio kainą Ukrainoje pas jus galiu nusipirkti tris mašinas. Čia pačios geriausios kainos visoje Europoje, bet labai trūksta mašinų, pasirinkimas nedidelis. Dvi savaites esu Marijampolėje, bet automobilio vis dar neradau, – skundėsi ukrainietis.
Sergejus pridūrė, kad dėl mašinų neretai tenka kovoti su kitais pirkėjais.
– Konkurencija – labai didelė problema. Pavyzdžiui, prie vienos mašinos stovi 5–10 žmonių ir vyksta aukcionas, kuris pirkėjas pasiūlys daugiau pinigų. Prieš dvejus metus į šią aikštelę bent dvidešimt sunkvežimių per dieną atvažiuodavo. Dabar – vos du. Patys suprantate, kas čia darosi, – apie pasikeitusią situaciją pasakojo ukrainietis.
Dėl automobilių deficito Sergejui pritarė ir Andrius.
– Mašinų – didelis deficitas, o paklausa – labai didelė visoje Europoje. Tokią tendenciją pastebėjome dar šį pavasarį. Pavyzdžiui, šiandien prikrautas sunkvežimis grįžo iš užsienio, o jau tik viena mašina neparduota likusi. Visi išsidalijome. Nei Vokietijoje, nei Olandijoje – visoje Europoje automobilių nėra. Tik per senas pažintis ką nors dar vis pavyksta parsivežti. Dėl to galiu drąsiai pasakyti, kad mašinos ateityje tik brangs, – sakė prekeivis.
Kad paklausa viršija pasiūlą, teigė pastebėjęs ir Povilas.
– Dabar visos mašinos yra labai perkamos, skiriasi tik pirkėjų įpročiai. Lietuviams ir lenkams svarbu, kad rida būtų nedidelė, atvykusiesiems iš Ukrainos, Donecko, Luhansko svarbiausia, kad mašina būtų kuo pigesnė. Žmonės dabar nori atsinaujinti, tik labai trūksta automobilių, ypač naujesnių, – kalbėjo jis.
Apie automobilius, su kuriais važiuota „iki bažnyčios ir atgal“, jau reikėtų pamiršti.
Paklaustas apie pirkėjų įpročius, Andrius teigė, jog klientui svarbiausia maža rida, bet perpardavinėtojų teiginį „iki bažnyčios ir atgal“ jau reikėtų pamiršti – tokių automobilių seniai nebėra.
– Aikštelėje turiu apie trisdešimt įvairiausių metų mašinų, bet pirkėjas linkęs ieškoti tik pigių ir su maža rida – tokių, kokių jau seniai nebėra. Ne tie laikai. Užsienyje žmonės per dvejus metus nuvažiuoja po 300 tūkstančių kilometrų. Reikia pamiršti iliuzijas, kad su mašina žmonės tik į bažnyčią važiuoja. Turiu 2014 metais pagamintą automobilį, jis jau 600 tūkstančių kilometrų nuvažiavęs. Mašinų, kurių pagaminimo data nuo 1989 iki 1995 metų, rida dar gali būti nedidelė, nes žmonės tada iš tiesų važiavo tik į bažnyčią. Dabar būna, kad ir sumuštinio nusipirkti važiuoja 200 kilometrų. O kai kurie gyvenantieji Marijampolėje važiuoja į Kauną atsigerti kavos. Pasikeitė laikai, – sakė perpardavinėtojas Andrius.
Andrius taip pat pastebėjo, kad dėl naujų mokesčių automobilių su dyzeliniais varikliais paklausa nesumažėjo.
– Dyzelinu varomų mašinų mokesčiai klientų neišgąsdino, perka ir tokius automobilius. Žmonės supranta, kad šie mokesčiai yra neadekvatūs, – kalbėjo prekiautojas.
Su šiuo teiginiu nesutiko Povilas. Pasak jo, pirkimo tendencijos vis dėlto keičiasi. Įsigyti aplinkai labiau draugišką automobilį pirkėjams darosi vis svarbiau, tiesa, ne tik dėl taršos mokesčio.
– Lietuviai dabar pradeda ieškoti ir elektromobilių, hibridinių automobilių, kad mokesčiai mažesni būtų, dažniau perka benzinines mašinas. Žmonės ir į taršą žiūri sveiku protu, nėra tokio požiūrio, kad nesvarbu, kas bus rytoj, – pastebėjo Povilas.
Nors automobilių paklausa pardavėjai ir nesiskundžia, vis dėlto didelį susirūpinimą jiems kelia transporto priemonės savininko deklaravimo kodas (SDK).
– Tegul valstybė galvoja, ką daro, kokius sprendimus priima. Kodo idėja lyg ir gera, bet nereikėjo viską taip greitai daryti. Yra daugiau būdų sutvarkyti nelegalią prekybą, – sakė Andrius.
Jam antrino ir Povilas, sakydamas, kad labiausiai reikalus gadina „Regitros“ situacija dėl SDK kodų. Žmonės laukia paromis, o užsiregistruoti vis tiek nepavyksta.
Pardavėjas Vytautas sakė, kad tokia situacija nepatenkinti ne tik mašinų prekeiviai – susirūpinę ir klientai.
– Ne tik mes, „perekūpai“, esame šia sistema pasipiktinę, bet ir pirkėjai, nes jie, nusipirkę mašiną, negali jos iškart užregistruoti. Dėl pačių kodų niekas nepyksta, bet nepatogumas dėl sudėtingo ir ilgai užtrunkančio kodų išdavimo proceso tikrai yra didelis, – teigė vyriškis.
Kristijonas BRUSOKAS
(„Suvalkietis“)
Publikuota: 2021-09-23 11:11:20
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|