|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Kraštiečiai
|
|
|
Trims odontologijos klinikoms, kuriose dirba apie 150 žmonių, vadovaujanti Eglė Kunčiuvienė savo verslą ketina plėtoti Pietų Prancūzijoje.
Asmeninio albumo nuotr.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Vilkaviškyje gimusi ir augusi viena garsiausių šalies odontologių Eglė Kunčiuvienė prisipažįsta vaikystėje savo būsimą gyvenimą įsivaizdavusi paprastesnį. Trijų klinikų tinklo bendraturtė, Nacionalinės estetinės odontologijos akademijos prezidentė, kelių tarptautinių estetinės bei kosmetinės odontologijų akademijų narė ir dar daug kitų titulų turinti moteris neslepia jaučianti didelę nostalgiją savo gimtinei ir turėdama laiko visada užsuka į Vilkaviškį.
Prasidėjo Kaune
Ko gero, daugelis vilkaviškiečių, anksčiau vykdavusių gydytis dantų į „Neodentos“ kliniką Kaune, ilgą laiką net neįtarė, kad ši priklauso jų kraštietei Eglei Kunčiuvienei ir jos vyrui Dariui. Tik tuomet, kai prieš septynerius metus „Neodenta“ atsikraustė ir į Vilkaviškį, Eglė „Santakai“ duotame interviu atskleidė, kad ambicingas projektas įkurti odontologijos kliniką ir gimtinėje gimė iš sentimentų.
Šių metų pradžioje Vilniuje pora įkūrė dar vieną „Neodentos“ filialą, o dabar svarsto galimybę verslą plėsti ir Pietų Prancūzijoje, kurią vadina savo antraisiais namais. Šeima dažnai vieši ir net pakaitomis gyvena šioje šalyje, nes ten vienoje prestižiškiausių pasaulio teniso akademijų mokosi jų jaunėlis sūnus.
Darbšti ir veikli odontologų šeima puikiai prisimena laiką, kai gimė svajonė įkurti nuosavą privačią kliniką.
Vos baigę studijas jiedu sudėjo visas santaupas, parašė ambicingą verslo planą, kuriuo patikėjo bankas, suteikęs porai paskolą.
Artimieji tuomet sunkiai galėjo suvokti, kad jauni žmonės, kurių vienam – vos 24-eri, kitam – trejais metais daugiau, galėjo ryžtis tokiam ambicingam iššūkiui.
Visgi rizika pasiteisino, verslas klestėjo, plėtėsi ir netrukus Eglė galėjo įgyvendinti kitus savo planus bei svajones.
Šalia darbo atsirado laiko ir laisvalaikiui, kurį aktyvi moteris leidžia teniso aikštelėje ar sukasi ant parketo, nes yra sportinių šokių entuziastė.
Svajojo tapti dainininke
Eglė ir Darius Kunčiai gali didžiuotis būdami estetinės odontologijos pradininkai Lietuvoje ir šiandien priklausydami elitinei Tarptautinei estetinės odontologijos asociacijai. Prieš 13 metų jie pradėjo į mūsų šalį vežti pasaulinio lygio specialistus, kurių honorarai siekė dešimtis tūkstančių, o į lietuvių organizuotus seminarus susirinkdavo per pusę tūkstančio kolegų ne tik iš mūsų šalies, bet ir iš užsienio. Juodu ilgus metus atstovavo ir didžiausiai pasaulio odontologijos knygų leidyklai.
Nors ilgą laiką bandė derinti odontologės darbą ir vadovavimą klinikai, jau ketveri metai E. Kunčiuvienė pacientų nebegydo. Vadovaujant apie 150 žmonių kolektyvui, rūpinantis verslu, „Neodentos“ specialistų mokymu, tiesioginiam gydytojos darbui laiko nebelieka.
Tiesa, Eglė dabar ir pati stebisi, kaip tapo odontologe ir taip aistringai pamilo šią profesiją. Mat vaikystėje, kai mokėsi Vilkaviškyje, ji svajojo apie sceninę karjerą.
– Augdama svajojau tapti dainininke. Nors muzikos mokykloje mokiausi fortepijono klasėje, labai patiko dainuoti. Vilkaviškyje lankiau papildomas dainavimo pamokas. Muzikos mokykloje mokėmės abi su seserimi Alanta, abi ir šokome: ji – pramoginius šokius, aš – tautinius, dalyvaudavome Dainų šventėse. Būtent gyvendama Vilkaviškyje pirmą kartą dalyvavau „Dainų dainelės“ konkurse. Mergaitei iš mažo miestelio tapti dainininke atrodė neįgyvendinama svajonė. Bet tikrai niekada negalvojau, kad būsiu odontologė, įvairių asociacijų narė, klinikų tinklo bendraturtė. Savo gyvenimą įsivaizdavau paprastesnį, – sakė E. Kunčiuvienė.
Nerūpestinga vaikystė
Eglė neslepia, kad mintimis dažnai grįžta į vaikystę, į Vilkaviškį. Ji čia pamena kiekvieną takelį, Šeimeną, Vilkaują, Paežerių ežerą, visas apylinkes.
– Iki šiol taip aiškiai matau, kaip su draugais važinėdavome dviračiais, čiuožinėdavome ant užšalusio upelio, žiemą slidinėdavome ar nuo kalniuko leisdavomės rogutėmis. Pasibaigus pamokoms neskubėdavome namo, dar kelias valandas žaisdavome. Po to vakare, paruošę pamokas, vėl susitikdavome kieme. Buvau labai aktyvus vaikas. Kas dieną po kelis kartus su draugais dviračiais apvažiuodavome Vilkaviškį. Žinojome kiekvieną kampelį. Ten, kur vaikystėje buvo mūsų žaidimų vietos, dabar stovi nauji namai, – prisiminė moteris.
Vilkaviškyje Eglė gyveno ir mokėsi 14 metų. Jos mama dirbo tuometinio Vilkaviškio siuvimo fabriko inžiniere, tėtis, gydytojas endokrinologas, kasdien važinėdavo į darbą Kaune. Todėl šeima nutarė ten išsikraustyti.
Eglė prisimena, jog palikti Vilkaviškį buvo be galo sunku: nenorėjo palikti draugų, mielų širdžiai vietų, bijojo didmiesčio gyvenimo, bet jis kartu ir viliojo. Moteris dabar šypsosi prisiminusi, kaip pradėjus lankyti mokyklą Kaune lietuvių kalbos mokytoja per pamokas vis prašydavo naujokės pakalbėti suvalkietiškai. Sprendimas Vilkaviškyje atidaryti kliniką priimtas ne ekonominiais skaičiavimais, bet širdimi.
Puikiais rezultatais baigusiai mokyklą Eglei teko spręsti dilemą, kokį tolesnį kelią pasirinkti. Nulėmė tėvų patarimas rinktis praktiškesnę profesiją nei menas, tad pradėjo studijuoti mediciną ir antrame kurse pasirinko odontologiją.
Įkūrė gimtinėje
Visgi meilė muzikai Eglę Kunčiuvienę lydėjo ir universitete, ji dainavo kapeloje, o vieno pasirodymo metu susipažino su būsimu vyru Dariumi.
Baigę universitetą daugiabučio pirmajame aukšte Kunčiai išsinuomojo nedidelį kabinetą ir dirbo neskaičiuodami darbo valandų, kad galėtų užsidirbti ir judėti į priekį – steigti ne odontologijos kabinetą, o visą kliniką, kurios viziją jau turėjo.
– Norėjome, kad pas mus atėjęs žmogus nejaustų įtampos – jokios registratūros, ilgo laukimo koridoriuje, šalto ir nejaukaus kabineto. Juk pas dantistą ir taip einama ne su pakiliausia nuotaika, – pirmuosius savarankiškus žingsnius versle prisiminė dabar jau trijų odontologijos klinikų savininkė. – Buvome verslininkai, kurie nenorėjo taikytis prie nusistovėjusios sistemos.
Kai pirmasis planas pasiteisino su kaupu, gimė idėja plėstis. Eglė prisipažįsta, kad net abejonių nekilo, jog pirmąjį „Neodentos“ filialą kurs Vilkaviškyje, mat čia gyvena jos giminės, mokytojai, draugai, daug pacientų, kurie iki tol važinėdavo į Kauną.
– Norėjosi jiems suteikti tokius pat privalumus, kokius turi Kauno „Neodentos“ pacientai, todėl kai radome tinkamas patalpas net nedvejodami jas nusipirkome ir įkūrėme klinikos filialą.
Tai visiškai kitokia klinika nei Vilniuje ar Kaune – maža ir miela, labai rami. Atvažiavęs iš Kauno ar Vilniaus klinikos į Vilkaviškio patenki į visiškai kitokį pasaulį, su kita aura – tokį iš mano vaikystės, – kalbėjo E. Kunčiuvienė.
Nostalgija Suvalkijai
Tačiau, anot „Neodentos“ savininkės, Vilkaviškio klinika lygiai taip pat mylima, kaip ir visos kitos, o sprendimas ją atidaryti buvo priimtas ne ekonominiais skaičiavimais, bet širdimi.
Eglė prisipažino, kad dėl didelio užimtumo į Vilkaviškio filialą atvyksta retai. Bet kiekvieną kartą jį lankydama važiuoja ne greitkeliu, o senuoju keliu, vedančiu pro mažus miestelius. Jai patinka stebėti kaimo žmones, jų ramybę, laukus, dirbančius ūkininkus.
– Jaučiu didžiulę nostalgiją. Ir jeigu turėčiau daugiau laisvo laiko, gimtinėje mielai pasilikčiau ilgiau, – ilgesio Suvalkijai neslėpė garsi odontologė atskleisdama, kad jos būde liko daug šilumos, kurią visada juto gyvendama Vilkaviškyje.
Visgi E. Kunčiuvienė pripažino, kad jos gimtinė labai pasikeitusi nuo to laiko, kai čia gyveno, – labai išgražėjusi, šiuolaikiška.
– Manau, kad visi vilkaviškiečiai įvertina, kokiame nuostabiame mieste jie įsikūrę, – mintimis dalijosi tarp Kauno ir Pietų Prancūzijos šiuo metu gyvenanti Eglė.
Verslo plėtra besirūpinanti, dideliam odontologų kolektyvui vadovaujanti E. Kunčiuvienė dabar užsiėmusi Kauno klinikos renovacija, administracijos biuro statybomis ir tuo, ko laukė bene ilgiausiai, – mokymo centro kūrimu. Mat turint didelį kolektyvą privalu turėti mokymo centrą, kur galėtų vėl kviesti užsienio lektorius, vesti mokymus išskirtinai tik „Neodentos“ darbuotojams.
E. Kunčiuvienė patikino, jog visada atsakingai vertina verslo plėtrą ir neneria stačia galva į naujus projektus, nes jai svarbiausia – kokybė. Šiuo metu „Neodentos“ savininkai turi pasiūlymų jungtis prie labai įdomaus projekto, kuris turėtų dienos šviesą išvysti kitų metų pradžioje.
Paklausta, ar jos gyvenime yra svajonių, kurių dar nepavyko įgyvendinti, Eglė sakė, jog jų nėra daug.
– Dauguma jų susijusios su vaikais, šeima, darbine veikla. Manau, viską galima įgyvendinti, tik reikia racionaliai įvertinti savo galimybes. Ir tos svajonės tampa labai realios, – kalbėjo į odontologijos aukštumas įkopusi vilkaviškietė.
Vilkaviškyje gimusi ir augusi viena garsiausių šalies odontologių Eglė Kunčiuvienė prisipažįsta vaikystėje savo būsimą gyvenimą įsivaizdavusi paprastesnį. Trijų klinikų tinklo bendraturtė, Nacionalinės estetinės odontologijos akademijos prezidentė, kelių tarptautinių estetinės bei kosmetinės odontologijų akademijų narė ir dar daug kitų titulų turinti moteris neslepia jaučianti didelę nostalgiją savo gimtinei ir turėdama laiko visada užsuka į Vilkaviškį. |
Ko gero, daugelis vilkaviškiečių, anksčiau vykdavusių gydytis dantų į „Neodentos“ kliniką Kaune, ilgą laiką net neįtarė, kad ši priklauso jų kraštietei Eglei Kunčiuvienei ir jos vyrui Dariui. Tik tuomet, kai prieš septynerius metus „Neodenta“ atsikraustė ir į Vilkaviškį, Eglė „Santakai“ duotame interviu atskleidė, kad ambicingas projektas įkurti odontologijos kliniką ir gimtinėje gimė iš sentimentų.
Šių metų pradžioje Vilniuje pora įkūrė dar vieną „Neodentos“ filialą, o dabar svarsto galimybę verslą plėsti ir Pietų Prancūzijoje, kurią vadina savo antraisiais namais. Šeima dažnai vieši ir net pakaitomis gyvena šioje šalyje, nes ten vienoje prestižiškiausių pasaulio teniso akademijų mokosi jų jaunėlis sūnus.
Darbšti ir veikli odontologų šeima puikiai prisimena laiką, kai gimė svajonė įkurti nuosavą privačią kliniką.
Vos baigę studijas jiedu sudėjo visas santaupas, parašė ambicingą verslo planą, kuriuo patikėjo bankas, suteikęs porai paskolą.
Artimieji tuomet sunkiai galėjo suvokti, kad jauni žmonės, kurių vienam – vos 24-eri, kitam – trejais metais daugiau, galėjo ryžtis tokiam ambicingam iššūkiui.
Visgi rizika pasiteisino, verslas klestėjo, plėtėsi ir netrukus Eglė galėjo įgyvendinti kitus savo planus bei svajones.
Šalia darbo atsirado laiko ir laisvalaikiui, kurį aktyvi moteris leidžia teniso aikštelėje ar sukasi ant parketo, nes yra sportinių šokių entuziastė.
Eglė ir Darius Kunčiai gali didžiuotis būdami estetinės odontologijos pradininkai Lietuvoje ir šiandien priklausydami elitinei Tarptautinei estetinės odontologijos asociacijai. Prieš 13 metų jie pradėjo į mūsų šalį vežti pasaulinio lygio specialistus, kurių honorarai siekė dešimtis tūkstančių, o į lietuvių organizuotus seminarus susirinkdavo per pusę tūkstančio kolegų ne tik iš mūsų šalies, bet ir iš užsienio. Juodu ilgus metus atstovavo ir didžiausiai pasaulio odontologijos knygų leidyklai.
Nors ilgą laiką bandė derinti odontologės darbą ir vadovavimą klinikai, jau ketveri metai E. Kunčiuvienė pacientų nebegydo. Vadovaujant apie 150 žmonių kolektyvui, rūpinantis verslu, „Neodentos“ specialistų mokymu, tiesioginiam gydytojos darbui laiko nebelieka.
Tiesa, Eglė dabar ir pati stebisi, kaip tapo odontologe ir taip aistringai pamilo šią profesiją. Mat vaikystėje, kai mokėsi Vilkaviškyje, ji svajojo apie sceninę karjerą.
– Augdama svajojau tapti dainininke. Nors muzikos mokykloje mokiausi fortepijono klasėje, labai patiko dainuoti. Vilkaviškyje lankiau papildomas dainavimo pamokas. Muzikos mokykloje mokėmės abi su seserimi Alanta, abi ir šokome: ji – pramoginius šokius, aš – tautinius, dalyvaudavome Dainų šventėse. Būtent gyvendama Vilkaviškyje pirmą kartą dalyvavau „Dainų dainelės“ konkurse. Mergaitei iš mažo miestelio tapti dainininke atrodė neįgyvendinama svajonė. Bet tikrai niekada negalvojau, kad būsiu odontologė, įvairių asociacijų narė, klinikų tinklo bendraturtė. Savo gyvenimą įsivaizdavau paprastesnį, – sakė E. Kunčiuvienė.
Eglė neslepia, kad mintimis dažnai grįžta į vaikystę, į Vilkaviškį. Ji čia pamena kiekvieną takelį, Šeimeną, Vilkaują, Paežerių ežerą, visas apylinkes.
– Iki šiol taip aiškiai matau, kaip su draugais važinėdavome dviračiais, čiuožinėdavome ant užšalusio upelio, žiemą slidinėdavome ar nuo kalniuko leisdavomės rogutėmis. Pasibaigus pamokoms neskubėdavome namo, dar kelias valandas žaisdavome. Po to vakare, paruošę pamokas, vėl susitikdavome kieme. Buvau labai aktyvus vaikas. Kas dieną po kelis kartus su draugais dviračiais apvažiuodavome Vilkaviškį. Žinojome kiekvieną kampelį. Ten, kur vaikystėje buvo mūsų žaidimų vietos, dabar stovi nauji namai, – prisiminė moteris.
Vilkaviškyje Eglė gyveno ir mokėsi 14 metų. Jos mama dirbo tuometinio Vilkaviškio siuvimo fabriko inžiniere, tėtis, gydytojas endokrinologas, kasdien važinėdavo į darbą Kaune. Todėl šeima nutarė ten išsikraustyti.
Eglė prisimena, jog palikti Vilkaviškį buvo be galo sunku: nenorėjo palikti draugų, mielų širdžiai vietų, bijojo didmiesčio gyvenimo, bet jis kartu ir viliojo. Moteris dabar šypsosi prisiminusi, kaip pradėjus lankyti mokyklą Kaune lietuvių kalbos mokytoja per pamokas vis prašydavo naujokės pakalbėti suvalkietiškai.
Sprendimas Vilkaviškyje atidaryti kliniką priimtas ne ekonominiais skaičiavimais, bet širdimi.
Puikiais rezultatais baigusiai mokyklą Eglei teko spręsti dilemą, kokį tolesnį kelią pasirinkti. Nulėmė tėvų patarimas rinktis praktiškesnę profesiją nei menas, tad pradėjo studijuoti mediciną ir antrame kurse pasirinko odontologiją.
Visgi meilė muzikai Eglę Kunčiuvienę lydėjo ir universitete, ji dainavo kapeloje, o vieno pasirodymo metu susipažino su būsimu vyru Dariumi.
Baigę universitetą daugiabučio pirmajame aukšte Kunčiai išsinuomojo nedidelį kabinetą ir dirbo neskaičiuodami darbo valandų, kad galėtų užsidirbti ir judėti į priekį – steigti ne odontologijos kabinetą, o visą kliniką, kurios viziją jau turėjo.
– Norėjome, kad pas mus atėjęs žmogus nejaustų įtampos – jokios registratūros, ilgo laukimo koridoriuje, šalto ir nejaukaus kabineto. Juk pas dantistą ir taip einama ne su pakiliausia nuotaika, – pirmuosius savarankiškus žingsnius versle prisiminė dabar jau trijų odontologijos klinikų savininkė. – Buvome verslininkai, kurie nenorėjo taikytis prie nusistovėjusios sistemos.
Kai pirmasis planas pasiteisino su kaupu, gimė idėja plėstis. Eglė prisipažįsta, kad net abejonių nekilo, jog pirmąjį „Neodentos“ filialą kurs Vilkaviškyje, mat čia gyvena jos giminės, mokytojai, draugai, daug pacientų, kurie iki tol važinėdavo į Kauną.
– Norėjosi jiems suteikti tokius pat privalumus, kokius turi Kauno „Neodentos“ pacientai, todėl kai radome tinkamas patalpas net nedvejodami jas nusipirkome ir įkūrėme klinikos filialą.
Tai visiškai kitokia klinika nei Vilniuje ar Kaune – maža ir miela, labai rami. Atvažiavęs iš Kauno ar Vilniaus klinikos į Vilkaviškio patenki į visiškai kitokį pasaulį, su kita aura – tokį iš mano vaikystės, – kalbėjo E. Kunčiuvienė.
Tačiau, anot „Neodentos“ savininkės, Vilkaviškio klinika lygiai taip pat mylima, kaip ir visos kitos, o sprendimas ją atidaryti buvo priimtas ne ekonominiais skaičiavimais, bet širdimi.
Eglė prisipažino, kad dėl didelio užimtumo į Vilkaviškio filialą atvyksta retai. Bet kiekvieną kartą jį lankydama važiuoja ne greitkeliu, o senuoju keliu, vedančiu pro mažus miestelius. Jai patinka stebėti kaimo žmones, jų ramybę, laukus, dirbančius ūkininkus.
– Jaučiu didžiulę nostalgiją. Ir jeigu turėčiau daugiau laisvo laiko, gimtinėje mielai pasilikčiau ilgiau, – ilgesio Suvalkijai neslėpė garsi odontologė atskleisdama, kad jos būde liko daug šilumos, kurią visada juto gyvendama Vilkaviškyje.
Visgi E. Kunčiuvienė pripažino, kad jos gimtinė labai pasikeitusi nuo to laiko, kai čia gyveno, – labai išgražėjusi, šiuolaikiška.
– Manau, kad visi vilkaviškiečiai įvertina, kokiame nuostabiame mieste jie įsikūrę, – mintimis dalijosi tarp Kauno ir Pietų Prancūzijos šiuo metu gyvenanti Eglė.
Verslo plėtra besirūpinanti, dideliam odontologų kolektyvui vadovaujanti E. Kunčiuvienė dabar užsiėmusi Kauno klinikos renovacija, administracijos biuro statybomis ir tuo, ko laukė bene ilgiausiai, – mokymo centro kūrimu. Mat turint didelį kolektyvą privalu turėti mokymo centrą, kur galėtų vėl kviesti užsienio lektorius, vesti mokymus išskirtinai tik „Neodentos“ darbuotojams.
E. Kunčiuvienė patikino, jog visada atsakingai vertina verslo plėtrą ir neneria stačia galva į naujus projektus, nes jai svarbiausia – kokybė. Šiuo metu „Neodentos“ savininkai turi pasiūlymų jungtis prie labai įdomaus projekto, kuris turėtų dienos šviesą išvysti kitų metų pradžioje.
Paklausta, ar jos gyvenime yra svajonių, kurių dar nepavyko įgyvendinti, Eglė sakė, jog jų nėra daug.
– Dauguma jų susijusios su vaikais, šeima, darbine veikla. Manau, viską galima įgyvendinti, tik reikia racionaliai įvertinti savo galimybes. Ir tos svajonės tampa labai realios, – kalbėjo į odontologijos aukštumas įkopusi vilkaviškietė.
Publikuota: 2021-09-07 08:19:15
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|