|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Gyvenimas
|
|
|
Vidmantas Krocas ne tik moko vaikus daryti įvairius dirbinius iš medžio, bet ir pats mėgsta laisvą laiką leisti prie staklių.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Nuolat besišypsantis, tačiau, kai reikia, nevengiantis pasakyti griežtesnį žodį, visada pozityviai nusiteikęs ir lengvai bendrą kalbą su vaikais randantis pedagogas – taip dažnai kalbama apie Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos technologijų ir žmogaus saugos mokytoją Vidmantą Krocą.
Teko koreguoti
Šiuo metu V. Krocas, kaip ir dauguma kitų pedagogų, mėgaujasi vasaros atostogomis. Tradiciškai jis ketina bent savaitę su šeima praleisti prie jūros, o likusį laiką žada būti namuose. Šių atostogų vilkaviškietis laukė labiau nei bet kada anksčiau. Ir taip yra visai ne todėl, kad didžiąją mokslo metų dalį tęsęsis nuotolinis mokymas išvargino ne tik vaikus, bet ir mokytojus. Šio mėnesio pabaigoje į tėvų namus parvykti turėtų visi trys užsienyje gyvenantys V. Kroco vaikai: Ričardas, Povilas ir Silvija. Dėl karantino apribojimų jie Lietuvoje nesilankė daugiau nei pusantrų metų.
Žinoma, noras, kad kuo greičiau baigtųsi neįprasti mokslo metai, taip pat buvo itin stiprus.
„Tikiuosi, jog nuo rugsėjo jau dirbsime klasėse, neteks vaikų stebėti kompiuterio ekrane. Nuotolinis mokymas visiems tapo nemenku iššūkiu. Mums, mokytojams, net teko koreguoti ugdymo programas. Pavyzdžiui, įprastose technologijų pamokose nemažai dirbame su medžiu: pjaustome, drožinėjame, skaptuojame. Tikrai ne visi vaikai namuose turi reikiamus įrankius bei medžiagas. Dėl to daugiau dėmesio šiemet skyrėme pynimo ar popieriaus lankstymo įgūdžiams tobulinti“, – sakė V. Krocas.
Skatina dirbti atsakingiau
Šiandien nemažai vaikų V. Krocą vadina geriausiu arba vienu iš geriausių savo mokytojų. Šią frazę galima išgirsti ne tik iš berniukų, bet ir iš mergaičių. Pats pedagogas neslėpė, jog smagu girdėti tokius komplimentus, tačiau teigė nesantis jų vertas.
„Tik dirbu savo darbą, kaip ir kiti kolegos. Mėgstu su vaikais pajuokauti, stengiuosi kiekvieno iš jų paklausti, kaip sekasi, bandau įsiklausyti į jų lūkesčius, siekiu įvairiais būdais sudominti vedama pamoka. Noriu rasti kelią į kiekvieno iš jų širdis. Ne visada būna lengva, bet dažniausiai pavyksta. Žinoma, reikalauju, kad per pamokas klasėje vyrautų drausmė ir susikaupimas. Galbūt kai kam atrodo, kad technologijų pamokos nėra sunkios, tačiau iš tikrųjų čia reikia ir matematikos, ir braižybos, ir kai kurių kitų disciplinų pagrindų“, – sakė pašnekovas.
Visus per pamokas padarytus darbus jis leidžia mokiniams parsinešti namo. Tai vaikus dar labiau skatina geriau ir atsakingiau dirbti, nes jie žino, kad galutinį rezultatą įvertins ne tik mokytojas, bet ir tėvai.
Nuolatiniai prizininkai
V. Kroco ugdytiniai per pamokas išmoksta iš medžio daryti pačius įvairiausius dirbinius: menteles, šakutes bei kitus stalo įrankius, įvairias paukščių, gyvūnų ar daiktų figūras, gražiausiais raštais išmargintas verpstes ar paveikslus, netgi žaislus. Pačius gabiausius mokinius pedagogas stengiasi prikalbinti dalyvauti technologijų olimpiadose. Jo auklėtiniai kone kasmet tampa rajoninių olimpiadų nugalėtojais bei prizininkais.
„Olimpiadose galima dalyvauti nuo 7 klasės, tačiau jau 5 klasėje matau, kurie mokiniai turi šiek tiek didesnį potencialą už kitus. Nors dažniausiai medienos darbai įtraukia berniukus, tačiau pasitaiko ir labai gabių mergaičių. Pavyzdžiui, šiais metais itin stiprios buvo penktokės“, – teigė pedagogas.
Jis prisipažino, kad dvejetų mokiniams nerašo. Pasak jo, dažniausiai nebūna už ką. Mokytojas stengiasi objektyviai vertinti vaikų darbus: pažymius rašo ne tik už galutinį rezultatą, bet ir įdėtas pastangas.
Nemažai mokinių lanko ir V. Kroco vedamą jaunųjų meistrų būrelį. Čia susirenka motyvuoti ir dar labiau į medienos apdirbimo paslaptis norintys gilintis mokiniai.
Paklaustas, ar pavyksta per pamokas išvengti traumų, juk dirbama su aštriais įrankiais, mokytojas neslėpė, kad nedidelių įpjovimų nuolat pasitaiko, tačiau nei jis, nei vaikai to pernelyg nesureikšmina.
„Mes net juokaujame, kad jei kas nors neįsipjovė į pirštą, vadinasi, pamokos nebuvo. Tik kartą vienas mokinys su peiliuku giliai persipjovė ranką. Tuomet ją net teko siūti. Tokie epizodai – labai nesmagūs“, – teigė pašnekovas.
Mokytoju tapo atsitiktinai
Kitų metų vasarį sueis 40 metų, kai V. Krocas dirba pedagogu. Šiuo keliu vyras pasuko visai atsitiktinai.
„Kartą sutikau seną draugą, kuris bekalbant užsiminė, kad dabartinis Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyrius ieško darbuotojų, ir pakvietė prisijungti prie šios įstaigos kolektyvo. Iki tol niekada negalvojau, kad galėčiau būti mokytoju, bet tuomet nusprendžiau priimti pasiūlymą. Niekada nesigailėjau šio pasirinkimo. Kadaise net buvau sulaukęs kvietimo pereiti dirbti į muitinę, tačiau jo atsisakiau. Esu sėslus žmogus, o mokykloje man labai patinka“, – šypsojosi V. Krocas.
MPRC Vilkaviškio skyriuje jis dirbo daugiau nei 28 metus. Iš pradžių pedagogas buvo gamybinio mokymo meistras, vėliau ėjo direktoriaus pavaduotojo praktiniam mokymui bei padėjėjo ūkio reikalams pareigas. Prieš 11 metų vilkaviškietis sulaukė pasiūlymo tapti Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos technologijų ir žmogaus saugos mokytoju.
„Tokie žmonės, kaip V. Krocas mokyklai yra didžiulė vertybė. Jis – mokytojas iš pašaukimo. Šis pedagogas yra labai atsakingas, pareigingas, mylintis vaikus ir labai jų mylimas. Džiaugiuosi, kad mūsų kolektyve yra tiek Vidmantas, tiek kitas technologijų mokytojas Visvaldas Kalinauskas. Abu jie visada būna pasiryžę padėti bet kurioje situacijoje. Tai žmonės, kuriais galima besąlygiškai pasitikėti, į juos atsiremti“, – gražių žodžių negailėjo Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos direktorė Daina Juškauskienė.
Aistra – jėgos sportas
V. Krocas ne tik moko vaikus daryti įvairius dirbinius iš medžio, bet ir pats laisvalaikiu griebia įrankius į rankas. Vyras namuose turi ne vienas stakles, tad neretai ir po darbo valandų mėgsta krapštytis su medžiu. Jo dirbinių kolekcijoje gausu medinių laikrodžių, padėklų, žvakidžių, įvairių gyvūnų statulėlių bei kitokių gaminių. Dažniausiai vyras įvairiomis progomis juos dovanoja kitiems. Nemaža dalis dirbinių puošia ir jo paties namus.
„Žmona juokauja, kad jau tuoj nebus jų kur dėti. Dažniausiai ką nors meistrauju žiemos vakarais. Vasarą namuose ir taip netrūksta veiklos“, – šypsojosi pašnekovas.
V. Krocas turi ir kitų pomėgių. Bene didžiausias iš jų – sportas. Kiekvieną rytą vilkaviškietis stengiasi bent pusvalandį skirti mankštai, maudymuisi po šaltu dušu, o vakarais jis skuba į namuose įsirengtą nedidelę sporto salę.
Anksčiau pedagogas nuolat dalyvaudavo rajoninėse bei respublikinėse jėgos sporto rungtyse, ne kartą buvo tapęs įvairių varžybų prizininku.
Nuolat besišypsantis, tačiau, kai reikia, nevengiantis pasakyti griežtesnį žodį, visada pozityviai nusiteikęs ir lengvai bendrą kalbą su vaikais randantis pedagogas – taip dažnai kalbama apie Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos technologijų ir žmogaus saugos mokytoją Vidmantą Krocą. |
Šiuo metu V. Krocas, kaip ir dauguma kitų pedagogų, mėgaujasi vasaros atostogomis. Tradiciškai jis ketina bent savaitę su šeima praleisti prie jūros, o likusį laiką žada būti namuose. Šių atostogų vilkaviškietis laukė labiau nei bet kada anksčiau. Ir taip yra visai ne todėl, kad didžiąją mokslo metų dalį tęsęsis nuotolinis mokymas išvargino ne tik vaikus, bet ir mokytojus. Šio mėnesio pabaigoje į tėvų namus parvykti turėtų visi trys užsienyje gyvenantys V. Kroco vaikai: Ričardas, Povilas ir Silvija. Dėl karantino apribojimų jie Lietuvoje nesilankė daugiau nei pusantrų metų.
Žinoma, noras, kad kuo greičiau baigtųsi neįprasti mokslo metai, taip pat buvo itin stiprus.
„Tikiuosi, jog nuo rugsėjo jau dirbsime klasėse, neteks vaikų stebėti kompiuterio ekrane. Nuotolinis mokymas visiems tapo nemenku iššūkiu. Mums, mokytojams, net teko koreguoti ugdymo programas. Pavyzdžiui, įprastose technologijų pamokose nemažai dirbame su medžiu: pjaustome, drožinėjame, skaptuojame. Tikrai ne visi vaikai namuose turi reikiamus įrankius bei medžiagas. Dėl to daugiau dėmesio šiemet skyrėme pynimo ar popieriaus lankstymo įgūdžiams tobulinti“, – sakė V. Krocas.
Šiandien nemažai vaikų V. Krocą vadina geriausiu arba vienu iš geriausių savo mokytojų. Šią frazę galima išgirsti ne tik iš berniukų, bet ir iš mergaičių. Pats pedagogas neslėpė, jog smagu girdėti tokius komplimentus, tačiau teigė nesantis jų vertas.
„Tik dirbu savo darbą, kaip ir kiti kolegos. Mėgstu su vaikais pajuokauti, stengiuosi kiekvieno iš jų paklausti, kaip sekasi, bandau įsiklausyti į jų lūkesčius, siekiu įvairiais būdais sudominti vedama pamoka. Noriu rasti kelią į kiekvieno iš jų širdis. Ne visada būna lengva, bet dažniausiai pavyksta. Žinoma, reikalauju, kad per pamokas klasėje vyrautų drausmė ir susikaupimas. Galbūt kai kam atrodo, kad technologijų pamokos nėra sunkios, tačiau iš tikrųjų čia reikia ir matematikos, ir braižybos, ir kai kurių kitų disciplinų pagrindų“, – sakė pašnekovas.
Visus per pamokas padarytus darbus jis leidžia mokiniams parsinešti namo. Tai vaikus dar labiau skatina geriau ir atsakingiau dirbti, nes jie žino, kad galutinį rezultatą įvertins ne tik mokytojas, bet ir tėvai.
V. Kroco ugdytiniai per pamokas išmoksta iš medžio daryti pačius įvairiausius dirbinius: menteles, šakutes bei kitus stalo įrankius, įvairias paukščių, gyvūnų ar daiktų figūras, gražiausiais raštais išmargintas verpstes ar paveikslus, netgi žaislus. Pačius gabiausius mokinius pedagogas stengiasi prikalbinti dalyvauti technologijų olimpiadose. Jo auklėtiniai kone kasmet tampa rajoninių olimpiadų nugalėtojais bei prizininkais.
„Olimpiadose galima dalyvauti nuo 7 klasės, tačiau jau 5 klasėje matau, kurie mokiniai turi šiek tiek didesnį potencialą už kitus. Nors dažniausiai medienos darbai įtraukia berniukus, tačiau pasitaiko ir labai gabių mergaičių. Pavyzdžiui, šiais metais itin stiprios buvo penktokės“, – teigė pedagogas.
Jis prisipažino, kad dvejetų mokiniams nerašo. Pasak jo, dažniausiai nebūna už ką. Mokytojas stengiasi objektyviai vertinti vaikų darbus: pažymius rašo ne tik už galutinį rezultatą, bet ir įdėtas pastangas.
Nemažai mokinių lanko ir V. Kroco vedamą jaunųjų meistrų būrelį. Čia susirenka motyvuoti ir dar labiau į medienos apdirbimo paslaptis norintys gilintis mokiniai.
Paklaustas, ar pavyksta per pamokas išvengti traumų, juk dirbama su aštriais įrankiais, mokytojas neslėpė, kad nedidelių įpjovimų nuolat pasitaiko, tačiau nei jis, nei vaikai to pernelyg nesureikšmina.
„Mes net juokaujame, kad jei kas nors neįsipjovė į pirštą, vadinasi, pamokos nebuvo. Tik kartą vienas mokinys su peiliuku giliai persipjovė ranką. Tuomet ją net teko siūti. Tokie epizodai – labai nesmagūs“, – teigė pašnekovas.
Kitų metų vasarį sueis 40 metų, kai V. Krocas dirba pedagogu. Šiuo keliu vyras pasuko visai atsitiktinai.
„Kartą sutikau seną draugą, kuris bekalbant užsiminė, kad dabartinis Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyrius ieško darbuotojų, ir pakvietė prisijungti prie šios įstaigos kolektyvo. Iki tol niekada negalvojau, kad galėčiau būti mokytoju, bet tuomet nusprendžiau priimti pasiūlymą. Niekada nesigailėjau šio pasirinkimo. Kadaise net buvau sulaukęs kvietimo pereiti dirbti į muitinę, tačiau jo atsisakiau. Esu sėslus žmogus, o mokykloje man labai patinka“, – šypsojosi V. Krocas.
MPRC Vilkaviškio skyriuje jis dirbo daugiau nei 28 metus. Iš pradžių pedagogas buvo gamybinio mokymo meistras, vėliau ėjo direktoriaus pavaduotojo praktiniam mokymui bei padėjėjo ūkio reikalams pareigas. Prieš 11 metų vilkaviškietis sulaukė pasiūlymo tapti Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos technologijų ir žmogaus saugos mokytoju.
„Tokie žmonės, kaip V. Krocas mokyklai yra didžiulė vertybė. Jis – mokytojas iš pašaukimo. Šis pedagogas yra labai atsakingas, pareigingas, mylintis vaikus ir labai jų mylimas. Džiaugiuosi, kad mūsų kolektyve yra tiek Vidmantas, tiek kitas technologijų mokytojas Visvaldas Kalinauskas. Abu jie visada būna pasiryžę padėti bet kurioje situacijoje. Tai žmonės, kuriais galima besąlygiškai pasitikėti, į juos atsiremti“, – gražių žodžių negailėjo Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos direktorė Daina Juškauskienė.
V. Krocas ne tik moko vaikus daryti įvairius dirbinius iš medžio, bet ir pats laisvalaikiu griebia įrankius į rankas. Vyras namuose turi ne vienas stakles, tad neretai ir po darbo valandų mėgsta krapštytis su medžiu. Jo dirbinių kolekcijoje gausu medinių laikrodžių, padėklų, žvakidžių, įvairių gyvūnų statulėlių bei kitokių gaminių. Dažniausiai vyras įvairiomis progomis juos dovanoja kitiems. Nemaža dalis dirbinių puošia ir jo paties namus.
„Žmona juokauja, kad jau tuoj nebus jų kur dėti. Dažniausiai ką nors meistrauju žiemos vakarais. Vasarą namuose ir taip netrūksta veiklos“, – šypsojosi pašnekovas.
V. Krocas turi ir kitų pomėgių. Bene didžiausias iš jų – sportas. Kiekvieną rytą vilkaviškietis stengiasi bent pusvalandį skirti mankštai, maudymuisi po šaltu dušu, o vakarais jis skuba į namuose įsirengtą nedidelę sporto salę.
Anksčiau pedagogas nuolat dalyvaudavo rajoninėse bei respublikinėse jėgos sporto rungtyse, ne kartą buvo tapęs įvairių varžybų prizininku.
Galerija: Dirbiniai
Publikuota: 2021-07-22 08:16:22
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|