|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Istorija
|
|
|
Kretingos burmistras Tomas Dambrauskas daug nuveikė dėl miesto gerovės.
Kretingos kraštotyros muziejaus fondo nuotr.
Žemaitijoje, Kretingoje, su pagarba pasakojama apie suvalkietį burmistrą Tomą Dambrauską. Kretingos muziejininkas Julius Kanarskas surinko medžiagą ir paskelbė keletą publikacijų apie garsųjį mūsų kraštietį. Šie istoriniai faktai žinotini ir mūsų krašto žmonėms.
Karo korespondentas
Tomas Dambrauskas gimė 1899 m. spalio 14 d. Rūdos (Šilkalnio) kaime. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje.
Lietuvai gimstant, T. Dambrauskas tapo karo korespondentu. Jo rašiniai iš lietuvių ir lenkų fronto buvo publikuojami „Lietuvos žiniose“. Kūrybingas žurnalistas bendradarbiavo leidiniuose „Rytas“, „Rygos balsas“. Jungtinėse Amerikos Valstijose jo rašinius mielai spausdino Niujorko lietuvių laikraštis „Vienybė“. T. Dambrauskas redagavo „Šiaulietį“, organizavo ir redagavo pirmąjį Palangos laikraštį „Palangos pajūris“. Taip pat jis bendradarbiavo „Tautos ūkyje“, „Trimite“, „Žemaičių prieteliuje“. Nuo 1934 m. buvo „Lietuvos aido“ korespondentas Kretingoje. Pasirašinėjo slapyvardžiu A. Rūstusis.
Miesto savivaldybės vadovas
1930 m. T. Dambrauskas iš Šiaulių persikėlė į Kretingą, šiame Žemaitijos mieste pasuko politiko, valstybininko keliu. Dirbo Kretingos miesto valdybos sekretoriumi, o 1934 m. buvo išrinktas Kretingos burmistru.
Su T. Dambrausko vardu kretingiškiai sieja miesto augimą ir suklestėjimą.
Burmistro rūpesčiu 1936 m. prie miesto buvo prijungtas Kretingsodis, iš koncesininko A. Anoliko išpirkta dyzelinė elektrinė, gaminusi elektrą dviem šimtams abonentų.
Naujajam burmistrui rūpestį kėlė miestiečių keiksnojamų miestelio gatvių būklė. Jų grindiniai buvo duobėti, po lietaus telkšojo balos. Čia labai prireikė suvalkietiško T. Dambrausko požiūrio. Mūsų kraštietis mėgo tvarką, švarą, daryti žmonėms naudą. Netrukus buvo naujai išgrįstos centrinės Kretingos gatvės, betoninėmis plytelėmis iškloti ar asfaltu padengti šaligatviai.
Susirūpinta ir priešgaisrine sauga. 1938 m. iškilo modernios architektūros, tinkuoto mūro, dviejų aukštų su apžvalgos bokštu pastatas. Jo pirmame aukšte buvo įrengtas apšildomas garažas su patalpomis ugniagesiams.
Nuo įsisteigimo dienos miesto savivaldybė neturėjo savo patalpų, tad naujajame ugniagesių pastate, antrajame aukšte, buvo įrengta savivaldybės Tarybos posėdžių salė, priimamasis, burmistro ir jo padėjėjo kabinetai.
Burmistro žmona Marija Magdalena Aleksandravičiūtė buvo garsaus skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus giminaitė. T. Dambrausko užsakymu skulptorius sukūrė miesto herbo raižinį, papuošusį burmistro kabinetą.
Dar vienas reikšmingas burmistro veiklos ženklas Kretingoje – modernios mokyklos rūmų statybos, kainavusios 250 tūkst. litų. Naujoji mokykla buvo atidaryta 1939 m. Po Užgavėnių mokiniai persikėlė į erdvias klases. Mokyklos rūmai su 500 vietų aktų sale netrukus tapo miesto kultūros židiniu, kuriame vyko koncertai, iškilmės, gastroliuodavo profesionalus teatras. Pastate buvo centrinis šildymas, kanalizacija, vandentiekis.
Aktyvus visuomenininkas T. Dambrauskas priklausė Šaulių sąjungai, kitoms patriotinėms organizacijoms.
Jis aktyviai dalyvavo įkuriant Kretingos kraštotyros muziejų, buvo šios kultūros įstaigos komiteto vicepirmininkas.
Su žmona Marija Magdalena susilaukė sūnų Liudo ir Romualdo.
Gyvenimas nutrūko lageryje
Iš Kretingos muziejaus istoriko J. Kanarsko surinktos medžiagos žinoma, kad po 1940 m. sovietinės okupacijos T. Dambrauskas buvo atleistas iš burmistro pareigų, o liepos 14 d. suimtas. Kretingoje jis kalintas Šv. Antano namelyje įrengtoje NKVD areštinėje, vėliau – Kauno sunkiųjų darbų kalėjime bei Lukiškėse.
Ypatingojo NKVD pasitarimo sprendimu 1941 m. kovo 1 d. T. Dambrauskas nuteistas 8 metams lagerio.
Prieš pat karą iš Lukiškių kalėjimo buvo išvežtas į Komijos Vorkutpečiago lagerius. Ten 1943 m. balandžio 2 d. buvęs Kretingos burmistras T. Dambrauskas mirė.
Antanas ŽILINSKAS
Istorikas
Žemaitijoje, Kretingoje, su pagarba pasakojama apie suvalkietį burmistrą Tomą Dambrauską. Kretingos muziejininkas Julius Kanarskas surinko medžiagą ir paskelbė keletą publikacijų apie garsųjį mūsų kraštietį. Šie istoriniai faktai žinotini ir mūsų krašto žmonėms. |
Tomas Dambrauskas gimė 1899 m. spalio 14 d. Rūdos (Šilkalnio) kaime. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje.
Lietuvai gimstant, T. Dambrauskas tapo karo korespondentu. Jo rašiniai iš lietuvių ir lenkų fronto buvo publikuojami „Lietuvos žiniose“. Kūrybingas žurnalistas bendradarbiavo leidiniuose „Rytas“, „Rygos balsas“. Jungtinėse Amerikos Valstijose jo rašinius mielai spausdino Niujorko lietuvių laikraštis „Vienybė“. T. Dambrauskas redagavo „Šiaulietį“, organizavo ir redagavo pirmąjį Palangos laikraštį „Palangos pajūris“. Taip pat jis bendradarbiavo „Tautos ūkyje“, „Trimite“, „Žemaičių prieteliuje“. Nuo 1934 m. buvo „Lietuvos aido“ korespondentas Kretingoje. Pasirašinėjo slapyvardžiu A. Rūstusis.
1930 m. T. Dambrauskas iš Šiaulių persikėlė į Kretingą, šiame Žemaitijos mieste pasuko politiko, valstybininko keliu. Dirbo Kretingos miesto valdybos sekretoriumi, o 1934 m. buvo išrinktas Kretingos burmistru.
Su T. Dambrausko vardu kretingiškiai sieja miesto augimą ir suklestėjimą.
Burmistro rūpesčiu 1936 m. prie miesto buvo prijungtas Kretingsodis, iš koncesininko A. Anoliko išpirkta dyzelinė elektrinė, gaminusi elektrą dviem šimtams abonentų.
Naujajam burmistrui rūpestį kėlė miestiečių keiksnojamų miestelio gatvių būklė. Jų grindiniai buvo duobėti, po lietaus telkšojo balos. Čia labai prireikė suvalkietiško T. Dambrausko požiūrio. Mūsų kraštietis mėgo tvarką, švarą, daryti žmonėms naudą. Netrukus buvo naujai išgrįstos centrinės Kretingos gatvės, betoninėmis plytelėmis iškloti ar asfaltu padengti šaligatviai.
Susirūpinta ir priešgaisrine sauga. 1938 m. iškilo modernios architektūros, tinkuoto mūro, dviejų aukštų su apžvalgos bokštu pastatas. Jo pirmame aukšte buvo įrengtas apšildomas garažas su patalpomis ugniagesiams.
Nuo įsisteigimo dienos miesto savivaldybė neturėjo savo patalpų, tad naujajame ugniagesių pastate, antrajame aukšte, buvo įrengta savivaldybės Tarybos posėdžių salė, priimamasis, burmistro ir jo padėjėjo kabinetai.
Burmistro žmona Marija Magdalena Aleksandravičiūtė buvo garsaus skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus giminaitė. T. Dambrausko užsakymu skulptorius sukūrė miesto herbo raižinį, papuošusį burmistro kabinetą.
Dar vienas reikšmingas burmistro veiklos ženklas Kretingoje – modernios mokyklos rūmų statybos, kainavusios 250 tūkst. litų. Naujoji mokykla buvo atidaryta 1939 m. Po Užgavėnių mokiniai persikėlė į erdvias klases. Mokyklos rūmai su 500 vietų aktų sale netrukus tapo miesto kultūros židiniu, kuriame vyko koncertai, iškilmės, gastroliuodavo profesionalus teatras. Pastate buvo centrinis šildymas, kanalizacija, vandentiekis.
Aktyvus visuomenininkas T. Dambrauskas priklausė Šaulių sąjungai, kitoms patriotinėms organizacijoms.
Jis aktyviai dalyvavo įkuriant Kretingos kraštotyros muziejų, buvo šios kultūros įstaigos komiteto vicepirmininkas.
Su žmona Marija Magdalena susilaukė sūnų Liudo ir Romualdo.
Iš Kretingos muziejaus istoriko J. Kanarsko surinktos medžiagos žinoma, kad po 1940 m. sovietinės okupacijos T. Dambrauskas buvo atleistas iš burmistro pareigų, o liepos 14 d. suimtas. Kretingoje jis kalintas Šv. Antano namelyje įrengtoje NKVD areštinėje, vėliau – Kauno sunkiųjų darbų kalėjime bei Lukiškėse.
Ypatingojo NKVD pasitarimo sprendimu 1941 m. kovo 1 d. T. Dambrauskas nuteistas 8 metams lagerio.
Prieš pat karą iš Lukiškių kalėjimo buvo išvežtas į Komijos Vorkutpečiago lagerius. Ten 1943 m. balandžio 2 d. buvęs Kretingos burmistras T. Dambrauskas mirė.
Antanas ŽILINSKAS
Istorikas
Publikuota: 2021-03-10 09:11:04
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|