|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2007-04-05 09:16
|
|
|
Buvęs Žemės ūkio skyriaus vedėjas A.Pilipavičius, pasirinkęs politiko kelią, kurį laiką žada tik ūkininkauti.
Romo ČĖPLOS nuotr.
Dangyra APANAVIČIENĖ
Paskutinėmis kovo dienomis iš pareigų buvo atleistas ilgametis Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algirdas Pilipavičius. Oficiali priežastis – vedėjas atsisakė posto, nes pasirinko politiko darbą (visus į rajono Tarybą išrinktus Savivaldybės skyrių, įstaigų vadovus apsispręsti įpareigoja įstatymas).
Šis pokalbis – ne tik apie tikrąsias Algirdo PILIPAVIČIAUS atsistatydinimo priežastis.
– Jūsų pasitraukimas iš Žemės ūkio skyriaus vedėjo pareigų labai netikėtas. Iš Savivaldybės mero A.Bagušinsko žodžių, išspausdintų laikraštyje, reikėtų suprasti, kad buvote priverstas pasitraukti. Ką galite pasakyti?
– Labai matoma ir aišku, kad socialdemokratų partijos Vilkaviškio skyriaus vadovai lipdo koaliciją pagal principą: partneriams duoti po minimumą, o sau valdžios pasilikti maksimumą. Tai visapusiškai demonstruoja pavyzdys su konservatoriais ir darbiečiais. Bet figūras šachmatų lentoje kilnoja ne A.Bagušinsko, o tikriausiai kito vilkaviškiečio įžvalgesnė akis ir aktyvesnė ranka, sumaniai liekanti „už kadro“.
Žinoma, valstiečiams liaudininkams telefonu buvo pasiūlytos sąlygos – jos savotiškai gudrios ir klastingos: taip užprogramuotos, kad gautų norimą tvirtą, bet neigiamą atsakymą. O septyniems tūkstančiams rajono ūkininkų galima bus pasakyti: „Mes kvietėme, bet jie atsisakė“.
Valstiečių liaudininkų partijos Vilkaviškio skyriaus valdyba, o vėliau ir visuotinis narių susirinkimas tokius pasiūlymus įvertino kaip politikavimą ir įžeidimą.
Yra posakis, jog norint ir prie stulpo galima prisikabinti. Taigi nuo 2007 m. sausio vidurio aš ir dar dešimt mūsų skyriaus partijos narių, buvusių rinkimų sąrašuose, iš rajono vadovų jautėme pastovų psichologinį spaudimą ir grasinimus dėl darbo. Tie momentai yra fiksuoti ir, matyt, jeigu reikės, prie jų teks sugrįžti. Tokie veiksmai turėjo tam tikrą, bet ne lemiamą įtaką mano apsisprendimui. Esmė kita.
Priminsiu tik vieną pavyzdį. Kartą aš pateikiau rajono Tarybai sprendimo projektą dėl ūkininkų atleidimo nuo dalies žemės mokesčio. Administracijos direktorius S.Kasparaitis griežtai paaiškino, kad aš pirmiausia atstovauju administracijai ir privalau taupyti biudžeto lėšas. O kaimo žmonėmis turėtų rūpintis visuomeninės organizacijos(?).
Norisi daugiau savarankiškumo, įgyvendinant idėjas, kurios, tikrai žinau, pagelbės kaimo žmonėms. Taip pat esu įsitikinęs, kad mūsų žemdirbiškame Vilkaviškio rajone Žemės ūkio paramos programa turėtų būti ne 150 tūkst. (iš 86 mln. litų biudžeto), o bent 1–1,5 mln. litų. Taip yra kai kuriuose kituose rajonuose. Nepalankiais, sunkiais metais, tokiais kaip 2005-ieji ar 2006-ieji, rajono Taryba privalėtų skubos tvarka ir reikšmingai padėti labiausiai nukentėjusiems. Dalinis žemės mokesčio padengimas 3 ha savininkams ir invalidams ar tokio mokesčio lengvata prieš rinkimus vieną kartą nėra reikšminga pagalba.
Manau, kad dirbdamas rajono Taryboje kartu su kitais Tarybos nariais žmonėms galėsiu būti naudingesnis.
– Buvo teigiama, kad savivaldos rinkimų kampanijos metu elgėtės neetiškai, rajonui vadovaujantys socialdemokratai įsižeidė dėl straipsnių spaudoje, kritikuojančių Savivaldybės administracijos, Žemės ūkio skyriaus, kuriam vadovavote, darbą. Kokia Jūsų nuomonė šiuo klausimu?
– „Santakos“ laikraštyje buvo teigiama, kad rinkimų kampanijos metu elgtasi nekorektiškai. Mano ir partijos bičiulių nuomone, straipsniai buvo korektiški, o juose esanti informacija – teisinga.
Žemės ūkio skyriaus darbo aš nekritikavau, to ir negalėjau daryti, nes nebuvo dėl ko kritikuoti. Skyrius dirbo puikiai, ypač per praėjusius 3–4 metus. Visi skyriaus specialistai ir vedėjas įvairiomis progomis už gerą darbą buvo apdovanoti Žemės ūkio ministerijos, Marijampolės apskrities viršininko, rajono mero padėkos raštais, o už žemės ūkio plėtrą bei gerą darbų organizavimą 2006 m. rajono ūkininkus, žemės ūkio specialistus Lietuvos Respublikos savivaldybių asociacija bei Žemės ūkio ministerija įvertino aukščiausiu tokio lygio apdovanojimu – Auksine krivūle! Gaila, kad Auksinei krivūlei iki šiol nesurasta tinkamos eksponavimo vietos.
Viename iš rinkimų straipsnių kolegos kritikavo rajono vadovus, kad jie per mažai dėmesio skyrė žemės ūkiui. Štai ir visas nekorektiškumas.
– Žemės ūkio skyriuje išdirbote daug metų. Su kokiomis mintimis paliekate kolektyvą ir darbą, kurį, tikėtina, mėgote?
– Žemės ūkio skyriuje (anksčiau Žemės ūkio valdyba) išdirbau beveik 15 metų. Dievas taip lėmė, kad kolektyve visada dirbau tarp gerų žmonių. Jie – puikūs specialistai, savo darbo profesionalai, dirba žmonėms ir dirba gerai.
Atsimenu, prieš keletą metų per žemdirbių šventę, kai dviem mūsų specialistams buvo įteikiami Marijampolės apskrities viršininko padėkos raštai, Kultūros rūmų pilnutėlėje salėje dalyviai ilgai stovėdami plojo. Kiek žinau, nė vienam rajono vadovui per 17 metų tokios pagarbos nepavyko išgyventi.
Dažnai juokaudavome, kad skyriuje pasiektas toks administravimo lygis, jog vedėjo beveik nereikia.
Aišku, šiek tiek gaila palikti kolektyvą, bet aš į Australiją neišvažiuoju, dirbsiu toje pačioje Savivaldybėje, taigi bendrauti visiems reikės ir ateityje. Darbas sekėsi, jį mėgau, nepaisant kartais „kišamų pagalių į ratus“. Dar daugiau – po to kildavo noras atlikti viską kruopščiau, kad nebūtų galima pareikšti sugalvotų ir provokuojančių pastabų. O šiaip, žinoma, per ilgą laiką pasitaikė visko – kas nedirba, tas neklysta! Tačiau žinau, kad ir visų Žemės ūkio skyriaus specialistų pagrindinis darbo siekis – kaip galima daugiau padėti kaimo žmogui, nes tik vienas pasaulyje egzistuojantis verslas yra po atviru dangumi. Tai – žemės ūkis.
Visiems rūpi, kas taps naujuoju Žemės ūkio skyriaus vedėju. Manau, kad bus proteguojama kokio nors socialdemokrato kandidatūra. Kažkas yra pasakęs: „Valdžios tiek turi, kiek jos sugebi paimti“. Nors gali įvykti ir visai atvirkščiai.
– Ar nenusivylėte politika, ar nežadate atsisakyti rajono Tarybos nario mandato?
– Politika nenusivyliau, tik kai kuriais vadinamaisiais „politikais“. Kad politikavimas – purvinas dalykas, žinojau, bet kad taip!!!
Paprastame kaimiškame rajone, kur nėra dujų ir naftos perdirbimo gigantų, didžiulių gamyklų, statomų sporto kompleksų ir stambaus verslo, verda ambicijos, svaidomi žaibai, grasinimai. Ir dėl ko? Dėl partiškumo, dėl rajono Tarybos nario vietos arba išreitinguotos asmenybės.
Bet tada kyla klausimas: kas ir kodėl taip preciziškai viską skaičiuoja, apmąsto galimus „pokerio“ ėjimus, rezga savo planus? Kas – manau, visiems aišku, o kodėl – išaiškės ateityje.
Beje, vienas mano partijos bičiulio advokatas prašė paraginti visus išrinktus rajono Tarybos narius būtinai paskaityti Savivaldybių rinkimų įstatymo 43 ir 44 straipsnius. Jie neturi senaties termino ir naudingi planuojant savo darbus.
Tarybos nario mandato atsisakyti neplanuoju, nors gal kai kam to labai norėtųsi. Žmonės mane išrinko, pasitikėjo. Tai – nenuginčijamas faktas. Todėl ateinančius ketverius metus tą pasitikėjmą stengsiuosi pateisinti, konstruktyviai dirbdamas rajono Taryboje ar kitame darbe.
– Ką dabar veikiate? Kuo žadate užsiimti? O gal jau turite kitą darbą?
– Daugelis žino, kad aš ūkininkauju. Dabar pavasaris, darbas veja darbą, todėl rūpesčių yra daug. Ūkininkausiu ir toliau, nes dukrai Kristinai ir sūnui Mantui dar ne vienus metus reikės mokytis. O jūs klausiate, ką aš veikiu ir kuo užsiimsiu...
Kito darbo dar neturiu, nors pasiūlymų yra keletas. Planuoju kurį laiką „paatostogauti“. Apie būsimus planus žinau gerą patarlę: „Žmogus planuoja, Dievulis juokiasi!“
Paskutinėmis kovo dienomis iš pareigų buvo atleistas ilgametis Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algirdas Pilipavičius. Oficiali priežastis – vedėjas atsisakė posto, nes pasirinko politiko darbą (visus į rajono Tarybą išrinktus Savivaldybės skyrių, įstaigų vadovus apsispręsti įpareigoja įstatymas). |
Šis pokalbis – ne tik apie tikrąsias Algirdo PILIPAVIČIAUS atsistatydinimo priežastis.
– Jūsų pasitraukimas iš Žemės ūkio skyriaus vedėjo pareigų labai netikėtas. Iš Savivaldybės mero A.Bagušinsko žodžių, išspausdintų laikraštyje, reikėtų suprasti, kad buvote priverstas pasitraukti. Ką galite pasakyti?
– Labai matoma ir aišku, kad socialdemokratų partijos Vilkaviškio skyriaus vadovai lipdo koaliciją pagal principą: partneriams duoti po minimumą, o sau valdžios pasilikti maksimumą. Tai visapusiškai demonstruoja pavyzdys su konservatoriais ir darbiečiais. Bet figūras šachmatų lentoje kilnoja ne A.Bagušinsko, o tikriausiai kito vilkaviškiečio įžvalgesnė akis ir aktyvesnė ranka, sumaniai liekanti „už kadro“.
Žinoma, valstiečiams liaudininkams telefonu buvo pasiūlytos sąlygos – jos savotiškai gudrios ir klastingos: taip užprogramuotos, kad gautų norimą tvirtą, bet neigiamą atsakymą. O septyniems tūkstančiams rajono ūkininkų galima bus pasakyti: „Mes kvietėme, bet jie atsisakė“.
Valstiečių liaudininkų partijos Vilkaviškio skyriaus valdyba, o vėliau ir visuotinis narių susirinkimas tokius pasiūlymus įvertino kaip politikavimą ir įžeidimą.
Yra posakis, jog norint ir prie stulpo galima prisikabinti. Taigi nuo 2007 m. sausio vidurio aš ir dar dešimt mūsų skyriaus partijos narių, buvusių rinkimų sąrašuose, iš rajono vadovų jautėme pastovų psichologinį spaudimą ir grasinimus dėl darbo. Tie momentai yra fiksuoti ir, matyt, jeigu reikės, prie jų teks sugrįžti. Tokie veiksmai turėjo tam tikrą, bet ne lemiamą įtaką mano apsisprendimui. Esmė kita.
Priminsiu tik vieną pavyzdį. Kartą aš pateikiau rajono Tarybai sprendimo projektą dėl ūkininkų atleidimo nuo dalies žemės mokesčio. Administracijos direktorius S.Kasparaitis griežtai paaiškino, kad aš pirmiausia atstovauju administracijai ir privalau taupyti biudžeto lėšas. O kaimo žmonėmis turėtų rūpintis visuomeninės organizacijos(?).
Norisi daugiau savarankiškumo, įgyvendinant idėjas, kurios, tikrai žinau, pagelbės kaimo žmonėms. Taip pat esu įsitikinęs, kad mūsų žemdirbiškame Vilkaviškio rajone Žemės ūkio paramos programa turėtų būti ne 150 tūkst. (iš 86 mln. litų biudžeto), o bent 1–1,5 mln. litų. Taip yra kai kuriuose kituose rajonuose. Nepalankiais, sunkiais metais, tokiais kaip 2005-ieji ar 2006-ieji, rajono Taryba privalėtų skubos tvarka ir reikšmingai padėti labiausiai nukentėjusiems. Dalinis žemės mokesčio padengimas 3 ha savininkams ir invalidams ar tokio mokesčio lengvata prieš rinkimus vieną kartą nėra reikšminga pagalba.
Manau, kad dirbdamas rajono Taryboje kartu su kitais Tarybos nariais žmonėms galėsiu būti naudingesnis.
– Buvo teigiama, kad savivaldos rinkimų kampanijos metu elgėtės neetiškai, rajonui vadovaujantys socialdemokratai įsižeidė dėl straipsnių spaudoje, kritikuojančių Savivaldybės administracijos, Žemės ūkio skyriaus, kuriam vadovavote, darbą. Kokia Jūsų nuomonė šiuo klausimu?
– „Santakos“ laikraštyje buvo teigiama, kad rinkimų kampanijos metu elgtasi nekorektiškai. Mano ir partijos bičiulių nuomone, straipsniai buvo korektiški, o juose esanti informacija – teisinga.
Žemės ūkio skyriaus darbo aš nekritikavau, to ir negalėjau daryti, nes nebuvo dėl ko kritikuoti. Skyrius dirbo puikiai, ypač per praėjusius 3–4 metus. Visi skyriaus specialistai ir vedėjas įvairiomis progomis už gerą darbą buvo apdovanoti Žemės ūkio ministerijos, Marijampolės apskrities viršininko, rajono mero padėkos raštais, o už žemės ūkio plėtrą bei gerą darbų organizavimą 2006 m. rajono ūkininkus, žemės ūkio specialistus Lietuvos Respublikos savivaldybių asociacija bei Žemės ūkio ministerija įvertino aukščiausiu tokio lygio apdovanojimu – Auksine krivūle! Gaila, kad Auksinei krivūlei iki šiol nesurasta tinkamos eksponavimo vietos.
Viename iš rinkimų straipsnių kolegos kritikavo rajono vadovus, kad jie per mažai dėmesio skyrė žemės ūkiui. Štai ir visas nekorektiškumas.
– Žemės ūkio skyriuje išdirbote daug metų. Su kokiomis mintimis paliekate kolektyvą ir darbą, kurį, tikėtina, mėgote?
– Žemės ūkio skyriuje (anksčiau Žemės ūkio valdyba) išdirbau beveik 15 metų. Dievas taip lėmė, kad kolektyve visada dirbau tarp gerų žmonių. Jie – puikūs specialistai, savo darbo profesionalai, dirba žmonėms ir dirba gerai.
Atsimenu, prieš keletą metų per žemdirbių šventę, kai dviem mūsų specialistams buvo įteikiami Marijampolės apskrities viršininko padėkos raštai, Kultūros rūmų pilnutėlėje salėje dalyviai ilgai stovėdami plojo. Kiek žinau, nė vienam rajono vadovui per 17 metų tokios pagarbos nepavyko išgyventi.
Dažnai juokaudavome, kad skyriuje pasiektas toks administravimo lygis, jog vedėjo beveik nereikia.
Aišku, šiek tiek gaila palikti kolektyvą, bet aš į Australiją neišvažiuoju, dirbsiu toje pačioje Savivaldybėje, taigi bendrauti visiems reikės ir ateityje. Darbas sekėsi, jį mėgau, nepaisant kartais „kišamų pagalių į ratus“. Dar daugiau – po to kildavo noras atlikti viską kruopščiau, kad nebūtų galima pareikšti sugalvotų ir provokuojančių pastabų. O šiaip, žinoma, per ilgą laiką pasitaikė visko – kas nedirba, tas neklysta! Tačiau žinau, kad ir visų Žemės ūkio skyriaus specialistų pagrindinis darbo siekis – kaip galima daugiau padėti kaimo žmogui, nes tik vienas pasaulyje egzistuojantis verslas yra po atviru dangumi. Tai – žemės ūkis.
Visiems rūpi, kas taps naujuoju Žemės ūkio skyriaus vedėju. Manau, kad bus proteguojama kokio nors socialdemokrato kandidatūra. Kažkas yra pasakęs: „Valdžios tiek turi, kiek jos sugebi paimti“. Nors gali įvykti ir visai atvirkščiai.
– Ar nenusivylėte politika, ar nežadate atsisakyti rajono Tarybos nario mandato?
– Politika nenusivyliau, tik kai kuriais vadinamaisiais „politikais“. Kad politikavimas – purvinas dalykas, žinojau, bet kad taip!!!
Paprastame kaimiškame rajone, kur nėra dujų ir naftos perdirbimo gigantų, didžiulių gamyklų, statomų sporto kompleksų ir stambaus verslo, verda ambicijos, svaidomi žaibai, grasinimai. Ir dėl ko? Dėl partiškumo, dėl rajono Tarybos nario vietos arba išreitinguotos asmenybės.
Bet tada kyla klausimas: kas ir kodėl taip preciziškai viską skaičiuoja, apmąsto galimus „pokerio“ ėjimus, rezga savo planus? Kas – manau, visiems aišku, o kodėl – išaiškės ateityje.
Beje, vienas mano partijos bičiulio advokatas prašė paraginti visus išrinktus rajono Tarybos narius būtinai paskaityti Savivaldybių rinkimų įstatymo 43 ir 44 straipsnius. Jie neturi senaties termino ir naudingi planuojant savo darbus.
Tarybos nario mandato atsisakyti neplanuoju, nors gal kai kam to labai norėtųsi. Žmonės mane išrinko, pasitikėjo. Tai – nenuginčijamas faktas. Todėl ateinančius ketverius metus tą pasitikėjmą stengsiuosi pateisinti, konstruktyviai dirbdamas rajono Taryboje ar kitame darbe.
– Ką dabar veikiate? Kuo žadate užsiimti? O gal jau turite kitą darbą?
– Daugelis žino, kad aš ūkininkauju. Dabar pavasaris, darbas veja darbą, todėl rūpesčių yra daug. Ūkininkausiu ir toliau, nes dukrai Kristinai ir sūnui Mantui dar ne vienus metus reikės mokytis. O jūs klausiate, ką aš veikiu ir kuo užsiimsiu...
Kito darbo dar neturiu, nors pasiūlymų yra keletas. Planuoju kurį laiką „paatostogauti“. Apie būsimus planus žinau gerą patarlę: „Žmogus planuoja, Dievulis juokiasi!“
Publikuota: 2007-04-05 09:16:20
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|