Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kraštiečiai

---

Savanoriaujanti Aušra šias Kalėdas sutiks Čekijoje, o namiškiams bei draugams Lietuvoje siunčia linkėjimus savo pačios gamintuose atvirukuose.

Nuotr. iš asmeninio albumo

Buvusi Gražiškių gimnazistė Aušra Gedrimaitė Kalėdas ir Naujuosius metus sutiks Čekijoje. Mergina šioje šalyje užsiima savanoryste.

Augino žinias

„Nuo rugpjūčio mėnesio esu „Europos solidarumo korpuso“ programos savanorė Čekijoje. Jau daugiau nei 4 mėnesius čia gyvenu, tačiau vis dar kartais negaliu tuo patikėti!“ – pasakojo A. Gedrimaitė.

Dvidešimtmetė ir anksčiau užsiėmė tuo, kas vadinama savanoryste. Tai buvo pagalba organizuojant renginius mokyklose (mergina mokėsi Bartninkų J. Basanavičiaus mokykloje, vėliau – Gražiškių gimnazijoje), savo miestelio bendruomenėje, bibliotekoje, veikla mokinių taryboje.

„Sutiktų žmonių, dalyvautų renginių dėka mano žinios ir suvokimas apie savanorystę augo. 11 klasėje išvažiavau į pirmuosius savo „Erasmus+“ jaunimo mainus. Vykau į tą patį miestą, kur gyvenu dabar, – į Česka Lipą, su ta pačia projektų organizatorių komanda. Čia pirmą kartą išgirdau apie savanorystes Europoje ir pasaulyje, kas tai yra ir kokia šios veiklos prasmė. Ir, nors tada dar ne viską supratau, grįždama namo jau žinojau – sugrįšiu“, – tvirtino mergina.

Visuomet domino veikla

Kelias iki svajonės buvo netrumpas: tris kartus įvairūs nesklandumai sutrukdė išvažiuoti savanoriauti.

Tačiau per tą laiką mergina, užsiimdama gausybe veiklų, grindė kelią savo tikslui. Per vienas Velykas išvažiavo, kaip pati sako, dvasiškai paūgėti į Taize miestelį. Dalyvavo jaunimo mainuose Vengrijoje, Rumunijoje ir Italijoje. Prisijungė prie „Juniors Achievement Lietuva“ jaunimo Mokinių mokomosios bendrovės „Mylu-Mylu“ programos Gražiškiuose ir kūrė pliušinius žaisliukus. Dalyvavo VšĮ „Jaunimo ambasadoriai“ projekte, rašė savo jaunimo mainų projektą, buvo lyderė jaunuolių komandai važiuojant į mainus Čekijoje ir t. t. – veiklos buvo tiek daug, kad Aušra galėtų pasakoti labai ilgai.

Rudenį įstojusi į Vilniaus kolegiją studijuoti lietuvių gestų kalbos vertimo tuo pat metu A. Gedrimaitė tęsė ir savo veiklas: dalyvavo dviejuose jaunimo mainuose, įvairiuose projektuose, per kuriuos sako įgavusi labai geros patirties, pažinusi daugybę žmonių, įkvėpusių tolesnei veiklai.

O šio rugpjūčio gale buvo sukrauti lagaminai ilgai kelionei į Čekiją.

Savanoriauja mokyklose Dabar A. Gedrimaitė yra savanorė „A. I. M. at Life´s Direction“ projekte.

Mergina gyvena Česka Lipos miestelyje, nedideliame bute, kartu su kolege iš Italijos.

Daugiausiai abi merginos savanoriauja mokyklose. Kol mokslai vyko gyvai, savanorės prisidėdavo prie mokymo ir neformalių veiklų su vaikais ir jaunimu dalyvaudamos skirtingose pamokose.

Dėl pandemijos mokslo procesui grįžus į virtualią erdvę, teko ieškoti įvairių kitokių darbo metodų. Vaikams mokyti bei užimti papildomu metu pasitelkta vaizdo medžiaga, virtualios užduotys, žaidimai, pristatymai, diskusijos. Merginos ieško būdų individualiai mokyti vaikus ir jaunimą anglų kalbos, o pačios mokosi čekų.

„Dalijamės savo kultūra viena su kita, kitais organizacijos nariais ir vietiniais gyventojais, gaminame savo šalių tradicinius patiekalus, mokomės ir padedame vaikams ruoštis pamokoms, semiamės žinių apie vietos tradicijas, kultūrą ir žmones. Aš taip pat savarankiškai mokausi groti gitara ir kurti videofilmukus. Turėjome kelis išskirtinius renginius – Prahoje dalyvavome savanorių mokymo kursuose, o vėliau skirtinguose virtualiuose mokymo kursuose jaunimo darbuotojams nuostabioje Šv. Nikolajaus šventėje“, – pasakojo Aušra.

Savanorė džiaugėsi, kad labai daug laiko praleidžia gamtoje. Ji gyvena kalnų ir miškų apsuptyje, tad kiekvieną savaitę surengia po 2–3 žygius, per kuriuos įveikia ir po 20 kilometrų.



Šventės – be artimųjų

A. Gedrimaitė supranta, kad pandemijos metu per šventes grįžti namo būtų nesaugu tiek jai pačiai, tiek namiškiams.

„Iš tikrųjų gaila, ilgiuosi namų, šeimos, draugų ir savų tradicijų, nes man Kalėdos yra labai svarbi šventė. Kita vertus, situacija taip susiklostė, kad šiemet lauksime kiek kitokio stebuklo. Namo išsiunčiau dovanėlių su dalele Čekijos – to, kuo gyvenu, o taip pat – su galybe meilės ir apkabinimų iš toli. Savo dabartiniams namams papuošti gavome mažytę gyvą eglutę, kurią prieš Kalėdas dabinsime meduoliais ir šiaudinėmis figūrėlėmis, o vėliau pasodinsime, palikdamos Čekijoje mažytę dalelę savęs. Gaminau kalėdinius atvirukus pažįstamiems, mokinukams, draugams, planuojame visiems prikepti kalėdinių sausainių ir pagaminti kitų tradicinių savo šalių valgių. Bandysime kepti ir kūčiukus“, – pasakojo mergina.

A. Gedrimaitės savanorystė oficialiai baigsis liepos viduryje. Tačiau, nors ir labai ilgisi namų, Aušra jau sutarusi, kad liks truputį ilgesniam laikui, mat aprimus pandemijai su kitais projekto dalyviai tikisi pagaliau įgyvendinti vasarą neįvykdytus planus.



„Tai – mano varikliukas“

Aušra įsitikinusi, kad savanorystė padeda užmegzti ryšius su puikiais žmonėmis, suteikia galimybę ieškoti, mokytis ir atrasti kažką naujo, net ir patį save.

„Tai – mano varikliukas. Laukiu kiekvienos veiklos, kas rytą šypsausi ir ieškau, ką dar galiu nuveikti, ko išmokti, kam ir kuo galiu padėti. Kažkas labai gražiai yra pasakęs: „Tapęs savanoriu, juo lieki visam gyvenimui. Tik veiklos retkarčiais keičiasi ir kartais sustoji pailsėti“. Aš už savanorystės jau „užkibau.“ Noriu savanoriauti savame krašte – juk pilna nuostabių organizacijų, renginiams papildomų rankų taip pat visuomet ieškoma.

Vis dar turiu galybes idėjų kitokio tipo savanorystėms tiek Europoje, tiek pasaulyje. Labai noriu bent porai mėnesių sugrįžti į Taize bendruomenę, įkvėpti sielos ramybės. O kiek dar galimybių nežinau! – dėstė mergina. – Aš visuomet laikiausi idėjos mažais žingsneliais keisti save ir pasaulį, nenustoti mokytis, šypsotis ir ieškoti nuotykių, kurie atvestų į „kažkas tokio“ momentus – taip vadinu veiklą ir įvykius, kurie padeda man augti ir, viliuosi, gera kryptimi keisti visuomenę.

Kuo toliau, tuo labiau suprantu, kaip gera savanoriauti.“

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---