|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Religija
|
|
|
Vilkaviškio dekanato dekanas Virginijus Gražulevičius tapo atsakingas už vyskupijos katedrą.
Autorės nuotr.
Renata VITKAUSKIENĖ
Bernelių ir kalėdines šv. Mišias dekanas Virginijus Gražulevičius Vilkaviškio katedroje aukos pirmąsyk. Šioje šventovėje prieš 21 metus įšventintas į kunigus, praeitą rugpjūtį kun. V. Gražulevičius bendruomenei prisiekė kaip naujasis Vilkaviškio parapijos administratorius ir Vilkaviškio dekanato dekanas. Kad galėtų deramai tarpininkauti tarp vyskupo ir parapijų, pastaruosius keturis mėnesius dvasininkas pažindinosi su Vilkaviškio dekanatu, su jam pavesta parapija, viešėjo įstaigose, renginiuose. Pažintis taps tvirtesnė, kai bus abipusė, tad pakvietėme dekaną pokalbio.
– Kokią pirmąją nuomonę susidarėte apie Vilkaviškio dekanatą, jame tarnaujančius dvasininkus, apie bažnyčias ir tikinčiuosius?
– Tai nuoširdūs, darbštūs žmonės. Mūsų dekanate tarnauja atsakingi, pareigingi kunigai. Keliose parapijose jau turėjau galimybę pravesti atlaidus, tai tikrai puiki nuotaika, o ypač pabendravus su žmonėmis.
Daugelis bažnyčių sutvarkytos. Tiesa, reikėtų remonto Gražiškių ir Gižų bažnyčioms. Labai džiaugiuosi, kad Bartninkų parapijos klebonas Alvydas Dvareckas rūpinasi išsaugoti senąją bažnyčią.
– Ką šiandien, pradėjęs dirbti Vilkaviškyje, įvardytumėte savo dešiniąja ranka? Iš ko sulaukiate didžiausios pagalbos?
– Mano didžiausia pagalba – tai mano bendradarbiai kunigai, kurie visada šalia. Būtent jų yra didžiausia pagalba visuose reikaluose. Beje, man pačiam yra nauja patirtis tai, jog klebonijoje gyvename keli kunigai, kad kasdien esu ne vienas. Ir prie kreipinio „dekane“ dar vis pratinuosi.
Labai didelę pagalbą su tėvišku rūpesčiu teikia, į parapiją įvedė prelatas Vytautas Gustaitis. Nuoširdžiai džiaugiuosi Savivaldybės administracijos priėmimu.
Pagalbos sulaukiu iš visų, kurie dirba prie katedros. Šiomis dienomis džiaugiuosi matydamas, kad vilkaviškiečių Striokų šeima katedroje papuošė eglutę, rūpinasi įrengti prakartėlę.
Pasitarę nusprendėme, kad net ir tokiu sudėtingu pandemijos metu prakartėlė turi būti. Juk pavieniui ateiti pasimelsti nėra uždrausta, katedros durys bus atviros kasdien per visą kalėdinį laikotarpį. Be abejo, mes, kunigai, aukosime ir Bernelių, ir kalėdines mišias. O žmonėms noriu priminti, kad šventinės mišios bus transliuojamos ir per televiziją.
– Labdaros valgyklėlės patalpos šiuo metu remontuojamos. Vadinasi, matote prasmę toliau tęsti jos veiklą?
– Labai džiaugiuosi, kad Šeimos centras parašė projektą ir gavo finansavimą. Aišku, kiek lėšų reikia, tai tik maža dalelė, bet tikiuosi su visų pagalba projektą įgyvendinti ir tiktai tęsti tokius nuostabius darbus. Juk ir popiežius Pranciškus visados ragina pamatyti tuos, kuriems labiausiai reikia pagalbos. O pas mus tikrai yra žmonių, kuriems būtina ištiesti ranką.
Naudodamasis proga labai noriu padėkoti visiems, kurie prisidėjo savo užaugintomis daržovėmis, savo aukomis, savo pagalba. Man tai nauja patirtis. Tikrai labai gera, kai žmonės atsiliepia į pagalbos šauksmą. Ačiū iš visos širdies!
– Per Vėlines planavote koncertą katedroje.
– Gaila, kad koncertas neįvyko. Bet tikrai turiu viltį, kai tik pandemija aprims, bus ir šis koncertas, ir dar daug kitokių renginių. Buvo suplanuota ir daugiau, bet, deja, viskas atidėta.
Susipažinau su Vilkaviškio jaunimo pučiamųjų instrumentų orkestro vadovu Sauliumi Mickevičiumi ir manau, kad bendradarbiausime, nes kur kitur turėtų orkestras džiuginti, jei ne savo gimtajame mieste?
– Ar ateityje bus organizuojami Vilkaviškio dekanato religinės literatūros skaitovų, taip pat giesmių konkursai?
– Tikrai taip, jie vyks ir visus kviesime kuo gausiau dalyvauti. Tai nuostabūs sumanymai. Beje, man pačiam darbas su vaikais, jaunuoliais yra pažįstamas, nes skirtingu metu esu dirbęs tikybos mokytoju keliose mokyklose, Lietuvos miškų ūkio institute, buvau Vaiko tėviškės namų Avikiluose kapelionas.
– Mes įpratę katedros šventoriuje matyti daugybę išpuoselėtų gėlių. Ar ateinančią vasarą šventorius žydės? Kas klebonijoje padeda tvarkyti kasdienius buities reikalus?
– Pažadu, kad mažiau gėlių tikrai nebus. Gėlės – tai širdies šypsena.
Po truputį į kasdienius tvarkymosi darbus įsijungia šeimininkė Lina. Mudu esame, kaip šitame krašte sako, podžiai, krikšto tėvai. Ji čia su šeima gyvena, tai ir paprašiau, kad pagelbėtų.
– Esate savo mamos vienturtis sūnus. Tad Jums turbūt nesvetimi rūpesčiai, kurių atsiranda kiekvienam žmogui, turinčiam garbaus amžiaus tėvus?
– Tikrai taip, nes mama šiais metais patyrė infarktą, tai dar reikia rūpintis, kad visi vaistai būtų išgerti. Ir ūkis iki ligos buvo didelis, mama visą gyvenimą labai daug dirbo, laikė karvių, kiaulių, paukščių. Turime 16 ha žemės. Aišku, dabar ją dirba giminaičiai, o namuose mamai likę tik paukščiai, šuniukai.
– Persikėlęs į Vilkaviškį lankėte žymesnes rajono vietas. Kuri paliko didžiausią įspūdį? Kokia veikla Jums padeda pailsėti?
– Šis kraštas man visiškai nepažįstamas, tai kiekviena aplankyta vieta kelia didį džiaugsmą. Labai džiaugiuosi, kad vikaras kun. Deividas Baumila parodo vis naujas ir gražias rajono vietas. O jų čia tikrai daug yra.
Atsipalaiduoju ir pailsiu, kai galiu išvažiuoti pasivaikščioti kad ir į mišką. Paskaityti knygą. Pažiūrėti filmą arba tiesiog ramiai paklausyti muzikos.
Kai tik buvo galimybė, dažnai eidavau į muzikinį teatrą. Ten tai atgaiva! Rokų parapijoje vargonininku dirbo Povilas Padleckis, kuris yra Kauno muzikinio teatro tenoras. Tai jis pasistengdavo, kad pabūčiau spektakliuose.
– Ką norėtumėte pasakyti, palinkėti žmonėms Kalėdų proga?
Iš visos širdies norisi pasakyti:
Uždekime žvakes ir tyliai prisilieskim
Prie švento Kūčių stalo vakare.
Be pykčio, be skriaudos
Su tyluma susėskim
Ir taip kaskart, kasdien ir visados.
Tesklinda šiluma
Ir į kasdienę būtį
Ateidami visi – savi ir svetimi,
Uždekime širdy po šventinę žvakutę,
Pasidalydami šviesa ir ugnimi.
Išgyvename labai sudėtingą laiką. Nerimo, baimės ir nežinomybės laiką. Tačiau prisiminkime, kad esame Dievo vaikai. Lauždami kalėdaitį vėlei žvelgiame į prabėgusius metus ir su didžia viltimi laukdami Kūdikėlio Jėzaus užgimimo pamirškime, kas buvo bloga ir sunku. Kalėdų žvaigždės šviesa tenušviečia nauja svaja, šypsena ir ateinantys Naujieji Metai tegul Jums bei artimiesiems atneša ramybę, išmintį, gyvenimo prasmę, palaimą!
Bernelių ir kalėdines šv. Mišias dekanas Virginijus Gražulevičius Vilkaviškio katedroje aukos pirmąsyk. Šioje šventovėje prieš 21 metus įšventintas į kunigus, praeitą rugpjūtį kun. V. Gražulevičius bendruomenei prisiekė kaip naujasis Vilkaviškio parapijos administratorius ir Vilkaviškio dekanato dekanas. Kad galėtų deramai tarpininkauti tarp vyskupo ir parapijų, pastaruosius keturis mėnesius dvasininkas pažindinosi su Vilkaviškio dekanatu, su jam pavesta parapija, viešėjo įstaigose, renginiuose. Pažintis taps tvirtesnė, kai bus abipusė, tad pakvietėme dekaną pokalbio. |
– Kokią pirmąją nuomonę susidarėte apie Vilkaviškio dekanatą, jame tarnaujančius dvasininkus, apie bažnyčias ir tikinčiuosius?
– Tai nuoširdūs, darbštūs žmonės. Mūsų dekanate tarnauja atsakingi, pareigingi kunigai. Keliose parapijose jau turėjau galimybę pravesti atlaidus, tai tikrai puiki nuotaika, o ypač pabendravus su žmonėmis.
Daugelis bažnyčių sutvarkytos. Tiesa, reikėtų remonto Gražiškių ir Gižų bažnyčioms. Labai džiaugiuosi, kad Bartninkų parapijos klebonas Alvydas Dvareckas rūpinasi išsaugoti senąją bažnyčią.
– Ką šiandien, pradėjęs dirbti Vilkaviškyje, įvardytumėte savo dešiniąja ranka? Iš ko sulaukiate didžiausios pagalbos?
– Mano didžiausia pagalba – tai mano bendradarbiai kunigai, kurie visada šalia. Būtent jų yra didžiausia pagalba visuose reikaluose. Beje, man pačiam yra nauja patirtis tai, jog klebonijoje gyvename keli kunigai, kad kasdien esu ne vienas. Ir prie kreipinio „dekane“ dar vis pratinuosi.
Labai didelę pagalbą su tėvišku rūpesčiu teikia, į parapiją įvedė prelatas Vytautas Gustaitis. Nuoširdžiai džiaugiuosi Savivaldybės administracijos priėmimu.
Pagalbos sulaukiu iš visų, kurie dirba prie katedros. Šiomis dienomis džiaugiuosi matydamas, kad vilkaviškiečių Striokų šeima katedroje papuošė eglutę, rūpinasi įrengti prakartėlę.
Pasitarę nusprendėme, kad net ir tokiu sudėtingu pandemijos metu prakartėlė turi būti. Juk pavieniui ateiti pasimelsti nėra uždrausta, katedros durys bus atviros kasdien per visą kalėdinį laikotarpį. Be abejo, mes, kunigai, aukosime ir Bernelių, ir kalėdines mišias. O žmonėms noriu priminti, kad šventinės mišios bus transliuojamos ir per televiziją.
– Labdaros valgyklėlės patalpos šiuo metu remontuojamos. Vadinasi, matote prasmę toliau tęsti jos veiklą?
– Labai džiaugiuosi, kad Šeimos centras parašė projektą ir gavo finansavimą. Aišku, kiek lėšų reikia, tai tik maža dalelė, bet tikiuosi su visų pagalba projektą įgyvendinti ir tiktai tęsti tokius nuostabius darbus. Juk ir popiežius Pranciškus visados ragina pamatyti tuos, kuriems labiausiai reikia pagalbos. O pas mus tikrai yra žmonių, kuriems būtina ištiesti ranką.
Naudodamasis proga labai noriu padėkoti visiems, kurie prisidėjo savo užaugintomis daržovėmis, savo aukomis, savo pagalba. Man tai nauja patirtis. Tikrai labai gera, kai žmonės atsiliepia į pagalbos šauksmą. Ačiū iš visos širdies!
– Per Vėlines planavote koncertą katedroje.
– Gaila, kad koncertas neįvyko. Bet tikrai turiu viltį, kai tik pandemija aprims, bus ir šis koncertas, ir dar daug kitokių renginių. Buvo suplanuota ir daugiau, bet, deja, viskas atidėta.
Susipažinau su Vilkaviškio jaunimo pučiamųjų instrumentų orkestro vadovu Sauliumi Mickevičiumi ir manau, kad bendradarbiausime, nes kur kitur turėtų orkestras džiuginti, jei ne savo gimtajame mieste?
– Ar ateityje bus organizuojami Vilkaviškio dekanato religinės literatūros skaitovų, taip pat giesmių konkursai?
– Tikrai taip, jie vyks ir visus kviesime kuo gausiau dalyvauti. Tai nuostabūs sumanymai. Beje, man pačiam darbas su vaikais, jaunuoliais yra pažįstamas, nes skirtingu metu esu dirbęs tikybos mokytoju keliose mokyklose, Lietuvos miškų ūkio institute, buvau Vaiko tėviškės namų Avikiluose kapelionas.
– Mes įpratę katedros šventoriuje matyti daugybę išpuoselėtų gėlių. Ar ateinančią vasarą šventorius žydės? Kas klebonijoje padeda tvarkyti kasdienius buities reikalus?
– Pažadu, kad mažiau gėlių tikrai nebus. Gėlės – tai širdies šypsena.
Po truputį į kasdienius tvarkymosi darbus įsijungia šeimininkė Lina. Mudu esame, kaip šitame krašte sako, podžiai, krikšto tėvai. Ji čia su šeima gyvena, tai ir paprašiau, kad pagelbėtų.
– Esate savo mamos vienturtis sūnus. Tad Jums turbūt nesvetimi rūpesčiai, kurių atsiranda kiekvienam žmogui, turinčiam garbaus amžiaus tėvus?
– Tikrai taip, nes mama šiais metais patyrė infarktą, tai dar reikia rūpintis, kad visi vaistai būtų išgerti. Ir ūkis iki ligos buvo didelis, mama visą gyvenimą labai daug dirbo, laikė karvių, kiaulių, paukščių. Turime 16 ha žemės. Aišku, dabar ją dirba giminaičiai, o namuose mamai likę tik paukščiai, šuniukai.
– Persikėlęs į Vilkaviškį lankėte žymesnes rajono vietas. Kuri paliko didžiausią įspūdį? Kokia veikla Jums padeda pailsėti?
– Šis kraštas man visiškai nepažįstamas, tai kiekviena aplankyta vieta kelia didį džiaugsmą. Labai džiaugiuosi, kad vikaras kun. Deividas Baumila parodo vis naujas ir gražias rajono vietas. O jų čia tikrai daug yra.
Atsipalaiduoju ir pailsiu, kai galiu išvažiuoti pasivaikščioti kad ir į mišką. Paskaityti knygą. Pažiūrėti filmą arba tiesiog ramiai paklausyti muzikos.
Kai tik buvo galimybė, dažnai eidavau į muzikinį teatrą. Ten tai atgaiva! Rokų parapijoje vargonininku dirbo Povilas Padleckis, kuris yra Kauno muzikinio teatro tenoras. Tai jis pasistengdavo, kad pabūčiau spektakliuose.
– Ką norėtumėte pasakyti, palinkėti žmonėms Kalėdų proga?
Iš visos širdies norisi pasakyti:
Uždekime žvakes ir tyliai prisilieskim
Prie švento Kūčių stalo vakare.
Be pykčio, be skriaudos
Su tyluma susėskim
Ir taip kaskart, kasdien ir visados.
Tesklinda šiluma
Ir į kasdienę būtį
Ateidami visi – savi ir svetimi,
Uždekime širdy po šventinę žvakutę,
Pasidalydami šviesa ir ugnimi.
Išgyvename labai sudėtingą laiką. Nerimo, baimės ir nežinomybės laiką. Tačiau prisiminkime, kad esame Dievo vaikai. Lauždami kalėdaitį vėlei žvelgiame į prabėgusius metus ir su didžia viltimi laukdami Kūdikėlio Jėzaus užgimimo pamirškime, kas buvo bloga ir sunku. Kalėdų žvaigždės šviesa tenušviečia nauja svaja, šypsena ir ateinantys Naujieji Metai tegul Jums bei artimiesiems atneša ramybę, išmintį, gyvenimo prasmę, palaimą!
Publikuota: 2020-12-28 08:27:54
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|