|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Religija
|
|
|
Kunigas Virginijus Vaitkus apgailestavo, kad dabar bažnyčia sutraukia daug mažiau tikinčiųjų nei anksčiau.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Šiemet Gižų parapijos klebonas Virginijus Vaitkus mini savo kunigystės trisdešimtmetį. Dvasininko teigimu, šie metai tapo tikru iššūkiu visiems. Bažnyčia – ne išimtis.
Nesugrįžo net pusė
V. Vaitkus kunigystės kelią pradėjo eiti 1990-aisiais, o Gižų klebonu paskirtas beveik prieš aštuonerius metus. Visą gyvenimą didmiesčiuose praleidęs dvasininkas nuo pat pradžių buvo sužavėtas Gižų gyventojų nuoširdumo bei atvirumo. Jis greitai rado kalbą su vietos tikinčiaisiais. Žmonės labai šiltai priėmė naująjį kleboną, dalyvavo jo aukojamose šv. Mišiose. Deja, šiemet situacija kardinaliai pasikeitė.
Dar pavasarį, per karantiną, Vyriausybė griežtai uždraudė lankyti pamaldas. Nors vėliau apribojimai buvo sušvelninti, gyventojai į bažnyčią pradėjo eiti daug rečiau. Kunigo teigimu, dabar Gižuose pamaldas lanko mažiau nei pusė tų tikinčiųjų, kurie seniau stengdavosi nepraleisti sekmadienio šv. Mišių. Taip pat sumažėjo vestuvių, krikštynų bei kitų privačių bažnytinių ceremonijų.
Ši problema – visuotinė. Gižų klebonas prisiminė, kaip neseniai lankėsi pamaldose, vykusiose Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčioje. Tąkart kartu su juo meldėsi vos keturi žmonės. Anksčiau į šią bažnyčią tikintieji sunkiai tilpdavo.
Būtina bendrystė
Iki šiol didžiąją dalį Gižų maldos namus lankančiųjų sudarydavo vyresnio amžiaus žmonės. Kunigo V. Vaitkaus teigimu, būtent šie gyventojai dabar yra labiausiai įbauginti ir vengia kur nors išeiti iš namų.
„Daugumos senelių vaikai pataria tėvams stebėti šv. Mišias per televizorių. Bet juk medaus per stiklinę neprilaižysi! Taip ir su pamaldomis. Stebėti viską iš šalies ir patiems dalyvauti bendrystėje – ne tas pats. Suprantu vaikų norą apsaugoti savo tėvus, bet juk bažnyčia suteikia ne tik dvasinių, tačiau ir fizinių jėgų. Niekur iš namų kojos nekeliantys asmenys rizikuoja dar greičiau susirgti. Žmonėms būtinas judėjimas, būtinas bendravimas su kitais žmonėmis. O vyresnio amžiaus gyventojams bažnyčioje gaunama Dievo malonė – ypač svarbi“, – pabrėžė dvasininkas.
Jo teigimu, dėl koronaviruso Bažnyčia patyrė didžiulių dvasinių ir materialinių nuostolių, kurių niekas nekompensuos. Tiesa, klebonas nebuvo linkęs dėl to kaltinti žmonių. Jo teigimu, daugelis jų taip pat patyrė finansinių sukrėtimų.
Įspaudas visam gyvenimui
V. Vaitkui skaudžiausia buvo vienam tuščioje bažnyčioje aukoti šv. Velykų mišias. Tokios patirties jis daugiau nenorėtų pakartoti. Dvasininkas vylėsi, kad net jei ir vėl šalyje bus paskelbtas visuotinis karantinas, šįsyk jis bus kitoks. Kunigo teigimu, neseniai vykusioje Lietuvos vyskupų konferencijoje buvo nuspręsta kreiptis į Vyriausybę ir prašyti, kad ši nedraustų tikintiesiems lankyti bažnyčios.
„Aišku, būsime priversti paklusti įstatymams, tačiau tikimės, kad šįkart tokių griežtų draudimų nebus. Jeigu ką, bandysime suktis iš padėties. Vienas iš variantų – sukviesti tikinčiuosius, jog šie galėtų dalyvauti pamaldose neišlipdami iš savo automobilių. Panašiai taip per karantiną darė kai kurie šalies kino teatrai. Prie mūsų bažnyčios pritvirtinti geri garsiakalbiai, tad į pakankamai erdvią automobilių stovėjimo aikštelę susirinkę žmonės tikrai galės sekti šv. Mišių eigą“, – apie galimą įdomią alternatyvą pasakojo Gižų parapijos klebonas.
V. Vaitkus svarstė, jog COVID-19 virusas neabejotinai amžiams paliks įspaudą žmonijoje. Anot jo, per pandemiją gyventojai pasidarė dar didesni individualistai.
„Dabar net kaimyną bijome sutikti. Vengiame vieni kitų. Žmonės jau pasikeitė! Kažkada virusas pasitrauks, bet žmonės jau nebebus tokie, kokie buvo“, – prognozavo pašnekovas.
Restauruoja maldos namus
Be sumažėjusio bažnyčią lankančiųjų skaičiaus, V. Vaitkus turi ir kitų rūpesčių. Bene pagrindinis iš jų – siekis restauruoti Gižų Šv. Antano Paduviečio bažnyčios langus bei duris. Procesą sunkina ne tik pinigų stygius, bet ir tai, kad šie maldos namai įtraukti į valstybės saugomų kultūros objektų sąrašą.
„Beveik dvejus metus užtruko, kol gavome leidimus vykdyti darbus. Tuomet su vietos bendruomene parengėme ir Savivaldybei pateikėme projektą bažnyčios įlangių (antralangių – aut.) restauravimui. Gavome 13 tūkst. eurų finansavimą. Įdėję įlangius, bandysime restauruoti ir pagrindinius langus. Jie – labai prastos būklės. Norime įdėti vitražinius stiklus, kurie pagyvintų patalpas“, – planus atskleidė dvasininkas.
Iš Savivaldybės gautų 13 tūkst. eurų antralangiams nepakako. Jie kainavo 800 eurų daugiau, tad V. Vaitkus tikisi, kad trūkstamą sumą paaukos tikintieji. Tiesa, kol kas rinkti lėšas sekasi labai sunkiai.
„Pats asmeniškai ieškau galinčiųjų prisidėti, nuolat apie tai primenu ir šv. Mišių metu. Žmonės turėtų suprasti, kad bažnyčia – ne mano, o Dievo ir visų namai. Kartais gyventojai teisinasi, kad už juos yra turtingesnių asmenų, kurie galėtų paremti maldos namus. Bet juk nebūtina aukoti didelių sumų. Bet kokia parama yra svarbi ir artina prie bendro tikslo įgyvendinimo“, – kalbėjo klebonas.
Jis juokavo, kad bažnyčioje remontai niekada nesibaigia. Kunigo planuose – ne tik senųjų langų, bet ir durų, bokšto langų bei jų grotelių rekonstrukcija. V. Vaitkus apgailestavo, kad Vyriausybė Lietuvoje bažnyčioms skiria per mažai dėmesio. Dvasininkui teko keletą metų gyventi Italijoje, kurioje valstybės lėšomis tvarkomi visi be išimties maldos namai – nesvarbu, ar jie stovi miestuose, ar kaimuose.
Nustojo kovoti
Pokalbyje su Gižų klebonu neliko neaptarti ir neseniai popiežiaus Pranciškaus išsakyta pozicija apie vienos lyties asmenų santykių įteisinimą civiline sąjunga. Anot V. Vaitkaus, tai nereiškia, kad Bažnyčia liberalėja. Tokie pasisakymai signalizuoja, kad nuo šiol Bažnyčia sieks koncentruotis į tikrąsias savo funkcijas – skelbti Dievo meilę ir gailestingumą.
„Reikia pripažinti, kad anksčiau Bažnyčia tarsi skaičiuodavo kitų nuodėmes ir klaidas, bandė kovoti su blogiu. Dabar ji pati išsivaduoja iš to blogio, išsigrynina: nesmerkia, nekovoja su priešais, neužsiima raganų medžiokle. Juk ir Kristus siekė, kad visi būtume broliai, nepriklausomai nuo mūsų tikėjimo ar kultūros skirtumų. Popiežiaus pasisakymai neapeliuoja į moralės dėsnius, o tik primena pagrindinę tiesą, kad mes visi esame Dievo vaikai. Žmogus pats turi skirti gėrį nuo blogio, pats turi rinktis, kuriuo keliu jam eiti. Bažnyčia neturėtų to nurodinėti“, – mintimis dalijosi dvasininkas.
Jo teigimu, draudimai niekada nebuvo geriausi problemų sprendimo būdai. Viską į savo vietas sustato laisvė rinktis.
„Popiežius tarsi palieka laisvę apsispręsti. Neabejotinai bus daug kritikuojančiųjų tokią poziciją, tačiau tik gerai įsiklausiusieji į jo žodžius supras tikrąją jų prasmę. Turime mažiau pyktis, o labiau mylėti vieni kitus“, – pabrėžė Gižų klebonas.
Šiemet Gižų parapijos klebonas Virginijus Vaitkus mini savo kunigystės trisdešimtmetį. Dvasininko teigimu, šie metai tapo tikru iššūkiu visiems. Bažnyčia – ne išimtis. |
V. Vaitkus kunigystės kelią pradėjo eiti 1990-aisiais, o Gižų klebonu paskirtas beveik prieš aštuonerius metus. Visą gyvenimą didmiesčiuose praleidęs dvasininkas nuo pat pradžių buvo sužavėtas Gižų gyventojų nuoširdumo bei atvirumo. Jis greitai rado kalbą su vietos tikinčiaisiais. Žmonės labai šiltai priėmė naująjį kleboną, dalyvavo jo aukojamose šv. Mišiose. Deja, šiemet situacija kardinaliai pasikeitė.
Dar pavasarį, per karantiną, Vyriausybė griežtai uždraudė lankyti pamaldas. Nors vėliau apribojimai buvo sušvelninti, gyventojai į bažnyčią pradėjo eiti daug rečiau. Kunigo teigimu, dabar Gižuose pamaldas lanko mažiau nei pusė tų tikinčiųjų, kurie seniau stengdavosi nepraleisti sekmadienio šv. Mišių. Taip pat sumažėjo vestuvių, krikštynų bei kitų privačių bažnytinių ceremonijų.
Ši problema – visuotinė. Gižų klebonas prisiminė, kaip neseniai lankėsi pamaldose, vykusiose Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčioje. Tąkart kartu su juo meldėsi vos keturi žmonės. Anksčiau į šią bažnyčią tikintieji sunkiai tilpdavo.
Iki šiol didžiąją dalį Gižų maldos namus lankančiųjų sudarydavo vyresnio amžiaus žmonės. Kunigo V. Vaitkaus teigimu, būtent šie gyventojai dabar yra labiausiai įbauginti ir vengia kur nors išeiti iš namų.
„Daugumos senelių vaikai pataria tėvams stebėti šv. Mišias per televizorių. Bet juk medaus per stiklinę neprilaižysi! Taip ir su pamaldomis. Stebėti viską iš šalies ir patiems dalyvauti bendrystėje – ne tas pats. Suprantu vaikų norą apsaugoti savo tėvus, bet juk bažnyčia suteikia ne tik dvasinių, tačiau ir fizinių jėgų. Niekur iš namų kojos nekeliantys asmenys rizikuoja dar greičiau susirgti. Žmonėms būtinas judėjimas, būtinas bendravimas su kitais žmonėmis. O vyresnio amžiaus gyventojams bažnyčioje gaunama Dievo malonė – ypač svarbi“, – pabrėžė dvasininkas.
Jo teigimu, dėl koronaviruso Bažnyčia patyrė didžiulių dvasinių ir materialinių nuostolių, kurių niekas nekompensuos. Tiesa, klebonas nebuvo linkęs dėl to kaltinti žmonių. Jo teigimu, daugelis jų taip pat patyrė finansinių sukrėtimų.
V. Vaitkui skaudžiausia buvo vienam tuščioje bažnyčioje aukoti šv. Velykų mišias. Tokios patirties jis daugiau nenorėtų pakartoti. Dvasininkas vylėsi, kad net jei ir vėl šalyje bus paskelbtas visuotinis karantinas, šįsyk jis bus kitoks. Kunigo teigimu, neseniai vykusioje Lietuvos vyskupų konferencijoje buvo nuspręsta kreiptis į Vyriausybę ir prašyti, kad ši nedraustų tikintiesiems lankyti bažnyčios.
„Aišku, būsime priversti paklusti įstatymams, tačiau tikimės, kad šįkart tokių griežtų draudimų nebus. Jeigu ką, bandysime suktis iš padėties. Vienas iš variantų – sukviesti tikinčiuosius, jog šie galėtų dalyvauti pamaldose neišlipdami iš savo automobilių. Panašiai taip per karantiną darė kai kurie šalies kino teatrai. Prie mūsų bažnyčios pritvirtinti geri garsiakalbiai, tad į pakankamai erdvią automobilių stovėjimo aikštelę susirinkę žmonės tikrai galės sekti šv. Mišių eigą“, – apie galimą įdomią alternatyvą pasakojo Gižų parapijos klebonas.
V. Vaitkus svarstė, jog COVID-19 virusas neabejotinai amžiams paliks įspaudą žmonijoje. Anot jo, per pandemiją gyventojai pasidarė dar didesni individualistai.
„Dabar net kaimyną bijome sutikti. Vengiame vieni kitų. Žmonės jau pasikeitė! Kažkada virusas pasitrauks, bet žmonės jau nebebus tokie, kokie buvo“, – prognozavo pašnekovas.
Be sumažėjusio bažnyčią lankančiųjų skaičiaus, V. Vaitkus turi ir kitų rūpesčių. Bene pagrindinis iš jų – siekis restauruoti Gižų Šv. Antano Paduviečio bažnyčios langus bei duris. Procesą sunkina ne tik pinigų stygius, bet ir tai, kad šie maldos namai įtraukti į valstybės saugomų kultūros objektų sąrašą.
„Beveik dvejus metus užtruko, kol gavome leidimus vykdyti darbus. Tuomet su vietos bendruomene parengėme ir Savivaldybei pateikėme projektą bažnyčios įlangių (antralangių – aut.) restauravimui. Gavome 13 tūkst. eurų finansavimą. Įdėję įlangius, bandysime restauruoti ir pagrindinius langus. Jie – labai prastos būklės. Norime įdėti vitražinius stiklus, kurie pagyvintų patalpas“, – planus atskleidė dvasininkas.
Iš Savivaldybės gautų 13 tūkst. eurų antralangiams nepakako. Jie kainavo 800 eurų daugiau, tad V. Vaitkus tikisi, kad trūkstamą sumą paaukos tikintieji. Tiesa, kol kas rinkti lėšas sekasi labai sunkiai.
„Pats asmeniškai ieškau galinčiųjų prisidėti, nuolat apie tai primenu ir šv. Mišių metu. Žmonės turėtų suprasti, kad bažnyčia – ne mano, o Dievo ir visų namai. Kartais gyventojai teisinasi, kad už juos yra turtingesnių asmenų, kurie galėtų paremti maldos namus. Bet juk nebūtina aukoti didelių sumų. Bet kokia parama yra svarbi ir artina prie bendro tikslo įgyvendinimo“, – kalbėjo klebonas.
Jis juokavo, kad bažnyčioje remontai niekada nesibaigia. Kunigo planuose – ne tik senųjų langų, bet ir durų, bokšto langų bei jų grotelių rekonstrukcija. V. Vaitkus apgailestavo, kad Vyriausybė Lietuvoje bažnyčioms skiria per mažai dėmesio. Dvasininkui teko keletą metų gyventi Italijoje, kurioje valstybės lėšomis tvarkomi visi be išimties maldos namai – nesvarbu, ar jie stovi miestuose, ar kaimuose.
Pokalbyje su Gižų klebonu neliko neaptarti ir neseniai popiežiaus Pranciškaus išsakyta pozicija apie vienos lyties asmenų santykių įteisinimą civiline sąjunga. Anot V. Vaitkaus, tai nereiškia, kad Bažnyčia liberalėja. Tokie pasisakymai signalizuoja, kad nuo šiol Bažnyčia sieks koncentruotis į tikrąsias savo funkcijas – skelbti Dievo meilę ir gailestingumą.
„Reikia pripažinti, kad anksčiau Bažnyčia tarsi skaičiuodavo kitų nuodėmes ir klaidas, bandė kovoti su blogiu. Dabar ji pati išsivaduoja iš to blogio, išsigrynina: nesmerkia, nekovoja su priešais, neužsiima raganų medžiokle. Juk ir Kristus siekė, kad visi būtume broliai, nepriklausomai nuo mūsų tikėjimo ar kultūros skirtumų. Popiežiaus pasisakymai neapeliuoja į moralės dėsnius, o tik primena pagrindinę tiesą, kad mes visi esame Dievo vaikai. Žmogus pats turi skirti gėrį nuo blogio, pats turi rinktis, kuriuo keliu jam eiti. Bažnyčia neturėtų to nurodinėti“, – mintimis dalijosi dvasininkas.
Jo teigimu, draudimai niekada nebuvo geriausi problemų sprendimo būdai. Viską į savo vietas sustato laisvė rinktis.
„Popiežius tarsi palieka laisvę apsispręsti. Neabejotinai bus daug kritikuojančiųjų tokią poziciją, tačiau tik gerai įsiklausiusieji į jo žodžius supras tikrąją jų prasmę. Turime mažiau pyktis, o labiau mylėti vieni kitus“, – pabrėžė Gižų klebonas.
Galerija: Gižai
Publikuota: 2020-11-10 08:24:01
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|