|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Kūryba
|
|
|
Pirmosios iš eksponuojamos parodos autorių Paežerių dvare viešėjo grafikės Elvyra Katalina Kriaučiūnaitė (kairėje) ir Nijolė Šaltenytė.
Kęstučio INKRATOS nuotr.
Dangyra APANAVIČIENĖ
Paežerių dvaro rūmuose eksponuojama keturių Lietuvoje žinomų grafikų darbų paroda, kurios sumanytojai kviečia lankytojus ne tik susipažinti su skirtingomis menininkų kūrybos vizijomis, bet ir dalyvauti edukacinėse programose, gyvose diskusijose su kūrėjais. Ekspozicija veiks iki metų pabaigos.
Ši paroda – tai gižietės pedagogės Virginijos Armanavičienės, Meno ir edukacijos centro vadovės, kartu su dukra menotyrininke Jurga Minčinauskiene sumanytas projektas, kurį įgyvendinti padėjo Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus. Siekdamos supažindinti visuomenę su profesionaliuoju menu šįsyk parodos rengėjos pristato keturių Lietuvos menininkų – Danutės Gražienės, Elvyros Katalinos Kriaučiūnaitės, Nijolės Šaltenytės ir Mikalojaus Povilo Vilučio – kūrybą, tapusią svarbia lietuvių grafikos istorijos dalimi. Visus parodos autorius vienija tai, kad savo kūrybos kelią jie pradėjo aštuntajame dešimtmetyje.
Į Paežerius atvežtoje parodoje rodomi per pastarąjį dešimtmetį šių autorių sukurti darbai: D. Gražienės linoraižiniai, N. Šaltenytės estampai ir piešiniai, E. K. Kriaučiūnaitės mišria technika atlikti meno kūriniai bei M. P. Vilučio tušo piešiniai ir skaitmeninės grafikos darbai.
„Parodoje susiduria keturios skirtingos meno raiškos ir kūrybinės vizijos. Kiekvienas autorius yra ištobulinęs savitą braižą, kuriuo sukuriamas unikalus meno pasaulis. Dėl to žiūrovas išvys platų plastinės raiškos spektrą, turės galimybę pamatyti įvairių temų interpretacijas. Antai trijų moterų kūryba labiau reprezentuoja romantinės ir metaforiškos lietuvių grafikos tradicijos tęstinumą, o Vilučio darbų kolekcija atstovauja ekspresyviai, avangardinei nacionalinio meno krypčiai“, – parodą pristatė jos rengėjos.
Visi dailininkai jau penktą dešimtmetį aktyviai dalyvauja meniniame gyvenime, rengia parodas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, kviečia meno gerbėjus į susitikimus bei edukacinius užsiėmimus, per kuriuos praktiškai pademonstruoja įvairias technologijas.
Menininkai mielai sutiko atvykti ir į Paežerius. Pirmosios dvare viešėjo grafikės E. K. Kriaučiūnaitė ir N. Šaltenytė. Pastaroji menininkė į edukaciją susirinkusius vaikus supažindino su klasikine giliaspaudės grafikos technika – ofortu. „Man svarbiausia – emocija. Svarbu, kad sukurtas darbas keltų klausimą“, – pakalbinta savo kūrybos esmę nusakė E. K. Kriaučiūnaitė. Ją meno kritikai yra įvardiję kaip moteriškų problemų sprendėją, tačiau pati menininkė yra linkusi manyti, kad visų žmonių problemos yra tokios pačios, o kūryboje į procesus ji sakė mėgstanti žvelgti su sarkazmu ir lengvu liūdesiu.
Grafikės E. K. Kriaučiūnaitės vedamas edukacinis užsiėmimas buvo skirtas suaugusiesiems. Šių kūrybinių dirbtuvių dalyvės turėjo progą praktiškai išmėginti rankų darbo popieriaus gamybą. „Šitą techniką aš labai myliu, jai esu pašventusi jau 30 metų. Man tai kaip meditacija, kuri užpildo, apramina. Noriu, kad šią kūrybą atrastų kuo daugiau žmonių, todėl kviečiama aš su malonumu vedu edukacinius užsiėmimus ir noriai su visais dalijuosi savo žiniomis bei patirtimis“, – savo veiklos prasmę apibūdino N. Šaltenytė.
Po kūrybinių užsiėmimų visi dalyviai buvo pakviesti kartu su menininkėmis apsilankyti rūmų salėse ir apžiūrėti čia demonstruojamas piešinių ir grafikos darbų kolekcijas.
Parodos rengėjos V. Armanavičienė ir J. Minčinauskienė pasidžiaugė Meno ir edukacijos centro partneryste su Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centru-muziejumi, kuris sutiko dalyvauti bendrame projekte. „Smagu, kad ir kitos institucijos pamato mūsų kultūrinius ženklus, bando užmegzti ryšius, vertina tai, ką mes darome. Labai džiaugiuosi šia paroda, kurią vertinčiau ir kaip pagalbą dailės pedagogams. Tai puiki proga atverti įvairios meno raiškos puslapius, pristatyti žinomus Lietuvos autorius, susipažinti su jų kūryba, gyvai su jais padiskutuoti, patirti naujų potyrių, jausmų. Iš tiesų tai didžiulė nauda ir mokiniams, ir pedagogams“, – kalbėjo V. Armanavičienė, akcentuodama, kaip svarbu nuo pat mažens ugdyti jauno žmogaus kultūrinį raštingumą, plėsti jo akiratį.
Paežerių dvaro rūmuose eksponuojama keturių Lietuvoje žinomų grafikų darbų paroda, kurios sumanytojai kviečia lankytojus ne tik susipažinti su skirtingomis menininkų kūrybos vizijomis, bet ir dalyvauti edukacinėse programose, gyvose diskusijose su kūrėjais. Ekspozicija veiks iki metų pabaigos. |
Ši paroda – tai gižietės pedagogės Virginijos Armanavičienės, Meno ir edukacijos centro vadovės, kartu su dukra menotyrininke Jurga Minčinauskiene sumanytas projektas, kurį įgyvendinti padėjo Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus. Siekdamos supažindinti visuomenę su profesionaliuoju menu šįsyk parodos rengėjos pristato keturių Lietuvos menininkų – Danutės Gražienės, Elvyros Katalinos Kriaučiūnaitės, Nijolės Šaltenytės ir Mikalojaus Povilo Vilučio – kūrybą, tapusią svarbia lietuvių grafikos istorijos dalimi. Visus parodos autorius vienija tai, kad savo kūrybos kelią jie pradėjo aštuntajame dešimtmetyje.
Į Paežerius atvežtoje parodoje rodomi per pastarąjį dešimtmetį šių autorių sukurti darbai: D. Gražienės linoraižiniai, N. Šaltenytės estampai ir piešiniai, E. K. Kriaučiūnaitės mišria technika atlikti meno kūriniai bei M. P. Vilučio tušo piešiniai ir skaitmeninės grafikos darbai.
„Parodoje susiduria keturios skirtingos meno raiškos ir kūrybinės vizijos. Kiekvienas autorius yra ištobulinęs savitą braižą, kuriuo sukuriamas unikalus meno pasaulis. Dėl to žiūrovas išvys platų plastinės raiškos spektrą, turės galimybę pamatyti įvairių temų interpretacijas. Antai trijų moterų kūryba labiau reprezentuoja romantinės ir metaforiškos lietuvių grafikos tradicijos tęstinumą, o Vilučio darbų kolekcija atstovauja ekspresyviai, avangardinei nacionalinio meno krypčiai“, – parodą pristatė jos rengėjos.
Visi dailininkai jau penktą dešimtmetį aktyviai dalyvauja meniniame gyvenime, rengia parodas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, kviečia meno gerbėjus į susitikimus bei edukacinius užsiėmimus, per kuriuos praktiškai pademonstruoja įvairias technologijas.
Menininkai mielai sutiko atvykti ir į Paežerius. Pirmosios dvare viešėjo grafikės E. K. Kriaučiūnaitė ir N. Šaltenytė. Pastaroji menininkė į edukaciją susirinkusius vaikus supažindino su klasikine giliaspaudės grafikos technika – ofortu. „Man svarbiausia – emocija. Svarbu, kad sukurtas darbas keltų klausimą“, – pakalbinta savo kūrybos esmę nusakė E. K. Kriaučiūnaitė. Ją meno kritikai yra įvardiję kaip moteriškų problemų sprendėją, tačiau pati menininkė yra linkusi manyti, kad visų žmonių problemos yra tokios pačios, o kūryboje į procesus ji sakė mėgstanti žvelgti su sarkazmu ir lengvu liūdesiu.
Grafikės E. K. Kriaučiūnaitės vedamas edukacinis užsiėmimas buvo skirtas suaugusiesiems. Šių kūrybinių dirbtuvių dalyvės turėjo progą praktiškai išmėginti rankų darbo popieriaus gamybą. „Šitą techniką aš labai myliu, jai esu pašventusi jau 30 metų. Man tai kaip meditacija, kuri užpildo, apramina. Noriu, kad šią kūrybą atrastų kuo daugiau žmonių, todėl kviečiama aš su malonumu vedu edukacinius užsiėmimus ir noriai su visais dalijuosi savo žiniomis bei patirtimis“, – savo veiklos prasmę apibūdino N. Šaltenytė.
Po kūrybinių užsiėmimų visi dalyviai buvo pakviesti kartu su menininkėmis apsilankyti rūmų salėse ir apžiūrėti čia demonstruojamas piešinių ir grafikos darbų kolekcijas.
Parodos rengėjos V. Armanavičienė ir J. Minčinauskienė pasidžiaugė Meno ir edukacijos centro partneryste su Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centru-muziejumi, kuris sutiko dalyvauti bendrame projekte. „Smagu, kad ir kitos institucijos pamato mūsų kultūrinius ženklus, bando užmegzti ryšius, vertina tai, ką mes darome. Labai džiaugiuosi šia paroda, kurią vertinčiau ir kaip pagalbą dailės pedagogams. Tai puiki proga atverti įvairios meno raiškos puslapius, pristatyti žinomus Lietuvos autorius, susipažinti su jų kūryba, gyvai su jais padiskutuoti, patirti naujų potyrių, jausmų. Iš tiesų tai didžiulė nauda ir mokiniams, ir pedagogams“, – kalbėjo V. Armanavičienė, akcentuodama, kaip svarbu nuo pat mažens ugdyti jauno žmogaus kultūrinį raštingumą, plėsti jo akiratį.
Publikuota: 2020-10-29 08:06:04
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|