|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2020-03-30 16:56
|
|
|
Lėšas pensijų fonduose kaupiantiems gyventojams LIPFA valdybos narys Tadas Gudaitis pataria nepanikuoti ir nepriimti skubotų sprendimų, nes šiuo metu krentančios akcijos turi ir didžiausią potencialą atsitiesti bei augti ateityje.
LIPFA nuotr.
Finansų rinkos jautriai reaguoja į koronaviruso plitimą po pasaulį. Ekspertams bandant nuspėti, ar užkrato įtaką ekonomikai pavyks suvaldyti, ar vis dėlto įvyks globalus domino efektas, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija turi svarbų pranešimą daugiau kaip 1 mln. mūsų šalies kaupiančiųjų.
Tikimasi kuo mažesnių
pasekmių
Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos narys Tadas Gudaitis teigia, jog šiuo metu reikia suvokti, kad rinkų kritime jau ir taip dalyvaujame, todėl svarbu neužkirsti kelio savo pensijai kaupiamoms lėšoms sudalyvauti ir jų atšokime, kuris bus kritiškai svarbus ilguoju laikotarpiu atgaunant bei auginant savo senatvės pensijų lėšas.
„Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija prognozuoja, kad COVID-19 įtaka finansų rinkoms bus didesnė nei SARS infekcija 2003 metais. Tai iš esmės lemia kelios svarbios priežastys: pirmoji šio naujo viruso paveikta Kinija dabar yra daug svarbesnė pasaulio ekonomikos dalis. Be to, Kinija yra pagrindinė žaliavų tiekėja kitoms šalims, todėl COVID-19 poveikis nepraeis be pasekmių daugumai pasaulio ekonomikų. Kol kas sunku pasakyti, ar globali ekonomika patirs nuosaikų ar domino scenarijų, tačiau tikimės kuo mažesnių pasekmių vien dėl to, kad šalys dėl viruso imasi tiek griežtų karantino priemonių, tiek žymių finansinių paskatų ekonomikai“, – sakė T. Gudaitis.
Tačiau, pasak jo, gera žinia yra tai, kad finansų rinkų krizė neužklupo didžiųjų pasaulio ekonomikų nepasiruošusių: ekonomikos augimas yra tvarus, valstybės meta milžiniškus resursus ekonomikai stimuliuoti.
Kautis ar bėgti?
Savotišku priešnuodžiu COVID-19 infekcijai tapo Lietuvos pensijų fondų pertvarkymas į gyvenimo ciklo fondus. Dėl to vyresnio amžiaus šalies gyventojų lėšos yra investuotos konservatyviai, didelė dalis lėšų į akcijas nukreipta tik tuose fonduose, kurie valdo jauniausių dalyvių investicijas ir kuriems iki pensijos pradžios liko 20 metų ir daugiau.
„Matant koronaviruso aptirpdytas santaupas neišvengiamai kyla klausimas: kautis ar vis tik bėgti? Suprasdami šį psichologinį momentą patariame žmonėms nepanikuoti ir nepriimti skubotų sprendimų, stengiantis dėl visa ko dabar pereiti į konservatyvius fondus. Ekonomika juda cikliškai ir nepaisant suprantamo nerimo, tokie kritimų laikotarpiai išnaudojami tam, kad fondai galėtų įsigyti tvarių, bet atpigusių vertybinių popierių, turinčių geras augimo perspektyvas“, – primena T. Gudaitis.
Mūsų šalies fondai jau patyrė verčių sumažėjimus, todėl dabar geriau galvoti apie tai, kaip nepraleisti būsimo atšokimo.
„Dabar krentančios akcijos turi ir didžiausią potencialą atsitiesti bei augti ateityje. Skatiname likti pagal amžių bei riziką tinkamiausiame fonde – jie sukurti laikantis griežtų Lietuvos banko taisyklių bei reguliavimo, taip pat išnaudoti šį laikotarpį finansų rinkoje apsiperkant geromis kainomis. Nes praleidus šį momentą laiko atsukti atgal nebus įmanoma“, – sako T. Gudaitis.
Situacija stebima nuolat
Nepaisant Lietuvos Vyriausybės įvesto visuotinio karantino ir saviizoliavimosi, pensijų fondai toliau aktyviai valdo investicijas.
„Koronavirusas nepakeitė mums keliamų griežtų reikalavimų investicinių sprendimų priėmimui. Nuolat stebime informaciją finansų rinkose ir priimame operatyvius sprendimus. Esame pasirengę greitai reaguoti, su visa turima atsakomybe atstovaudami geriausiems pensijų fondų dalyvių interesams. Virusas pakeitė įprastą mūsų gyvenimą, tačiau ne tik mikro, bet makro ekonomikos lygmenyje planuojamos efektyvios priemonės, padėsiančios iškilusią grėsmę įveikti“, – patikino LIPFA atstovas.
LIPFA naujausius pensijų fondų veiklos rezultatus planuoja skelbti pasibaigus kovui.
Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų
asociacijos inf.
Finansų rinkos jautriai reaguoja į koronaviruso plitimą po pasaulį. Ekspertams bandant nuspėti, ar užkrato įtaką ekonomikai pavyks suvaldyti, ar vis dėlto įvyks globalus domino efektas, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija turi svarbų pranešimą daugiau kaip 1 mln. mūsų šalies kaupiančiųjų. |
Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos narys Tadas Gudaitis teigia, jog šiuo metu reikia suvokti, kad rinkų kritime jau ir taip dalyvaujame, todėl svarbu neužkirsti kelio savo pensijai kaupiamoms lėšoms sudalyvauti ir jų atšokime, kuris bus kritiškai svarbus ilguoju laikotarpiu atgaunant bei auginant savo senatvės pensijų lėšas.
„Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija prognozuoja, kad COVID-19 įtaka finansų rinkoms bus didesnė nei SARS infekcija 2003 metais. Tai iš esmės lemia kelios svarbios priežastys: pirmoji šio naujo viruso paveikta Kinija dabar yra daug svarbesnė pasaulio ekonomikos dalis. Be to, Kinija yra pagrindinė žaliavų tiekėja kitoms šalims, todėl COVID-19 poveikis nepraeis be pasekmių daugumai pasaulio ekonomikų. Kol kas sunku pasakyti, ar globali ekonomika patirs nuosaikų ar domino scenarijų, tačiau tikimės kuo mažesnių pasekmių vien dėl to, kad šalys dėl viruso imasi tiek griežtų karantino priemonių, tiek žymių finansinių paskatų ekonomikai“, – sakė T. Gudaitis.
Tačiau, pasak jo, gera žinia yra tai, kad finansų rinkų krizė neužklupo didžiųjų pasaulio ekonomikų nepasiruošusių: ekonomikos augimas yra tvarus, valstybės meta milžiniškus resursus ekonomikai stimuliuoti.
Savotišku priešnuodžiu COVID-19 infekcijai tapo Lietuvos pensijų fondų pertvarkymas į gyvenimo ciklo fondus. Dėl to vyresnio amžiaus šalies gyventojų lėšos yra investuotos konservatyviai, didelė dalis lėšų į akcijas nukreipta tik tuose fonduose, kurie valdo jauniausių dalyvių investicijas ir kuriems iki pensijos pradžios liko 20 metų ir daugiau.
„Matant koronaviruso aptirpdytas santaupas neišvengiamai kyla klausimas: kautis ar vis tik bėgti? Suprasdami šį psichologinį momentą patariame žmonėms nepanikuoti ir nepriimti skubotų sprendimų, stengiantis dėl visa ko dabar pereiti į konservatyvius fondus. Ekonomika juda cikliškai ir nepaisant suprantamo nerimo, tokie kritimų laikotarpiai išnaudojami tam, kad fondai galėtų įsigyti tvarių, bet atpigusių vertybinių popierių, turinčių geras augimo perspektyvas“, – primena T. Gudaitis.
Mūsų šalies fondai jau patyrė verčių sumažėjimus, todėl dabar geriau galvoti apie tai, kaip nepraleisti būsimo atšokimo.
„Dabar krentančios akcijos turi ir didžiausią potencialą atsitiesti bei augti ateityje. Skatiname likti pagal amžių bei riziką tinkamiausiame fonde – jie sukurti laikantis griežtų Lietuvos banko taisyklių bei reguliavimo, taip pat išnaudoti šį laikotarpį finansų rinkoje apsiperkant geromis kainomis. Nes praleidus šį momentą laiko atsukti atgal nebus įmanoma“, – sako T. Gudaitis.
Nepaisant Lietuvos Vyriausybės įvesto visuotinio karantino ir saviizoliavimosi, pensijų fondai toliau aktyviai valdo investicijas.
„Koronavirusas nepakeitė mums keliamų griežtų reikalavimų investicinių sprendimų priėmimui. Nuolat stebime informaciją finansų rinkose ir priimame operatyvius sprendimus. Esame pasirengę greitai reaguoti, su visa turima atsakomybe atstovaudami geriausiems pensijų fondų dalyvių interesams. Virusas pakeitė įprastą mūsų gyvenimą, tačiau ne tik mikro, bet makro ekonomikos lygmenyje planuojamos efektyvios priemonės, padėsiančios iškilusią grėsmę įveikti“, – patikino LIPFA atstovas.
LIPFA naujausius pensijų fondų veiklos rezultatus planuoja skelbti pasibaigus kovui.
Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos inf.
Publikuota: 2020-03-30 16:56:40
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|