|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2020-03-09 13:53
|
|
|
Vilkaviškio TAU universiteto direktorė, Laisvės vėjo ambasadorė Dalytė Šileikienė (antra iš kairės) Lietuvos nepriklausomybės 30-mečio šventės simbolius įteikė Punsko savivaldybėje vilkaviškiečius pasitikusiems tautiečiams: Jonui Vaičiuliui, Julijai Račiuvienei ir Aldonai Vaicekauskienei.
Stasio MATONIO nuotr.
Laima VABALIENĖ
Laisvės vėjo malūnėliai, skelbdami žinią apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-metį, suksis ir Punsko (Lenkija) krašte. Lankydamiesi pas vietos tautiečius šį Kovo 11-osios šventės simbolį, pagamintą Taikomosios dekoratyvinės tautodailės fakulteto moterų, jiems padovanojo Vilkaviškio trečiojo amžiaus universiteto (TAU) atstovai.
Idėją aplankyti Punską, pabendrauti su etninėse lietuvių žemėse gyvenančiais žmonėmis, užmegzti draugystę su ten veikiančiu trečiojo amžiaus universitetu pasiūlė Vilkaviškio TAU vadovai. Ji pasirodė tokia įdomi, kad vienos išvykos nepakaks. Kovo pabaigoje kraštą lankys antra vilkaviškiečių grupė.
Punsko valsčiaus savivaldybės posėdžių salėje, kur greta Lenkijos vėliavos stovi ir Lietuvos trispalvė, išvykos dalyvius priėmė savivaldybės sekretorius Jonas Vaičiulis. Jis priminė Punską su Vilkaviškiu siejančius ryšius, papasakojo apie valsčiaus, kurio net 80 proc. gyventojų yra lietuviai, gyvenimą, vardijo problemas. Labiausiai kalba sukosi apie lietuviškos tapatybės puoselėjimą, lietuviškas ugdymo įstaigas, kuriose nemažėja vaikų, savame krašte veiklos randantį jaunimą, renginius Lietuvių kultūros namuose, kai žmonės nebetelpa į salę... „Man asmeniškai svarbiausia – tikėjimas, šeima ir kalba“, – vertybes, kuriomis, kaip galėjai suprasti, vadovaujasi ir darbe, vardijo J. Vaičiulis.
Ta spinduliuojančia lietuviškumo dvasia švietė ir vilkaviškiečius išvykoje lydėjusi Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkė Aldona Vaicekauskienė, išsamiai pasakojusi apie draugijos veiklą, Seinuose atvedusi į Lietuvių namus ir pakvietusi pasimelsti bažnyčioje, kurioje dirbo ir yra palaidotas lietuvių poetas bei Seinų vyskupas Antanas Baranauskas, pirmasis vyskupas, per įšventinimo apeigas į tikinčiuosius prabilęs lietuviškai.
A. Vaicekauskienė aprodė Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčią (pamaldos vyksta lietuvių kalba), vedžiojo po lietuviškos tautodailės amatų dirbtuves, kuriose vaikai mokomi audimo, nėrimo ant rėmų, karpinių, medžio darbų ir kitų tradicinių amatų, atvėrė Lietuvių kultūros namų duris. Čia įžengusįjį pirmiausia pasitinka V. Kudirkos portretas ir „Tautiškos giesmės“ žodžiai, džiugina tautodailės darbų paroda. Kultūros namuose veikia Punsko krašto mokytojo, visuomenininko, etnografo Juozo Vainos įkurtas etnografinis muziejus. Daug įdomių istorijų apie čia sukauptus eksponatus papasakojo šio muziejaus globėja Julija Račiuvienė.
Moterys supažindino ir su Punsko trečiojo amžiaus universiteto veikla. Ji kiek kuklesnė nei vilkaviškiečių, bet irgi labai įdomi bei prasminga. Noriai buvo sutiktas pasiūlymas šioms mokymo įstaigoms bendrauti. Pirmasis šios užsimezgusios draugystės vaisius – punskiečių viešnagė Vilkaviškyje. Balandžio mėnesį tautiečiai mums atveš parodyti savo sukurtą spektaklį.
„Tai lietuvybės, gimtosios kultūros ir tautiškumo saugojimo bei plėtotės pavyzdys“, – pasak Vilkaviškio TAU direktorės Dalytės Šileikienės, taip būtų galima apibūdinti stipriausią įspūdį, likusį po išvykos pas Punsko lietuvius.
Mūsų universitetas taip pat puoselėja pilietiškumo ir tautiškumo idėjas. Artėjant Kovo 11-ajai jis įsiliejo į kultūros centro projekto „Vilkaviškis: Laisvės vėjo greitis 30 m/s“ dalyvių gretas. Direktorė D. Šileikienė yra viena iš Laisvės vėjo ambasadorių, paskatinusi savo studentus gaminti laisvės vėjo malūnėlius ir jais papuošti Lietuvos nepriklausomybės 30-mečio šventę.
Laisvės vėjo malūnėliai, skelbdami žinią apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-metį, suksis ir Punsko (Lenkija) krašte. Lankydamiesi pas vietos tautiečius šį Kovo 11-osios šventės simbolį, pagamintą Taikomosios dekoratyvinės tautodailės fakulteto moterų, jiems padovanojo Vilkaviškio trečiojo amžiaus universiteto (TAU) atstovai. |
Idėją aplankyti Punską, pabendrauti su etninėse lietuvių žemėse gyvenančiais žmonėmis, užmegzti draugystę su ten veikiančiu trečiojo amžiaus universitetu pasiūlė Vilkaviškio TAU vadovai. Ji pasirodė tokia įdomi, kad vienos išvykos nepakaks. Kovo pabaigoje kraštą lankys antra vilkaviškiečių grupė.
Punsko valsčiaus savivaldybės posėdžių salėje, kur greta Lenkijos vėliavos stovi ir Lietuvos trispalvė, išvykos dalyvius priėmė savivaldybės sekretorius Jonas Vaičiulis. Jis priminė Punską su Vilkaviškiu siejančius ryšius, papasakojo apie valsčiaus, kurio net 80 proc. gyventojų yra lietuviai, gyvenimą, vardijo problemas. Labiausiai kalba sukosi apie lietuviškos tapatybės puoselėjimą, lietuviškas ugdymo įstaigas, kuriose nemažėja vaikų, savame krašte veiklos randantį jaunimą, renginius Lietuvių kultūros namuose, kai žmonės nebetelpa į salę... „Man asmeniškai svarbiausia – tikėjimas, šeima ir kalba“, – vertybes, kuriomis, kaip galėjai suprasti, vadovaujasi ir darbe, vardijo J. Vaičiulis.
Ta spinduliuojančia lietuviškumo dvasia švietė ir vilkaviškiečius išvykoje lydėjusi Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkė Aldona Vaicekauskienė, išsamiai pasakojusi apie draugijos veiklą, Seinuose atvedusi į Lietuvių namus ir pakvietusi pasimelsti bažnyčioje, kurioje dirbo ir yra palaidotas lietuvių poetas bei Seinų vyskupas Antanas Baranauskas, pirmasis vyskupas, per įšventinimo apeigas į tikinčiuosius prabilęs lietuviškai.
A. Vaicekauskienė aprodė Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčią (pamaldos vyksta lietuvių kalba), vedžiojo po lietuviškos tautodailės amatų dirbtuves, kuriose vaikai mokomi audimo, nėrimo ant rėmų, karpinių, medžio darbų ir kitų tradicinių amatų, atvėrė Lietuvių kultūros namų duris. Čia įžengusįjį pirmiausia pasitinka V. Kudirkos portretas ir „Tautiškos giesmės“ žodžiai, džiugina tautodailės darbų paroda. Kultūros namuose veikia Punsko krašto mokytojo, visuomenininko, etnografo Juozo Vainos įkurtas etnografinis muziejus. Daug įdomių istorijų apie čia sukauptus eksponatus papasakojo šio muziejaus globėja Julija Račiuvienė.
Moterys supažindino ir su Punsko trečiojo amžiaus universiteto veikla. Ji kiek kuklesnė nei vilkaviškiečių, bet irgi labai įdomi bei prasminga. Noriai buvo sutiktas pasiūlymas šioms mokymo įstaigoms bendrauti. Pirmasis šios užsimezgusios draugystės vaisius – punskiečių viešnagė Vilkaviškyje. Balandžio mėnesį tautiečiai mums atveš parodyti savo sukurtą spektaklį.
„Tai lietuvybės, gimtosios kultūros ir tautiškumo saugojimo bei plėtotės pavyzdys“, – pasak Vilkaviškio TAU direktorės Dalytės Šileikienės, taip būtų galima apibūdinti stipriausią įspūdį, likusį po išvykos pas Punsko lietuvius.
Mūsų universitetas taip pat puoselėja pilietiškumo ir tautiškumo idėjas. Artėjant Kovo 11-ajai jis įsiliejo į kultūros centro projekto „Vilkaviškis: Laisvės vėjo greitis 30 m/s“ dalyvių gretas. Direktorė D. Šileikienė yra viena iš Laisvės vėjo ambasadorių, paskatinusi savo studentus gaminti laisvės vėjo malūnėlius ir jais papuošti Lietuvos nepriklausomybės 30-mečio šventę.
Publikuota: 2020-03-09 13:53:09
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|