Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2020-03-05 17:10

---

Vytautas Juozas VAIČIŪNAS (1930–2020).

Šių metų vasario 29 d. Šlienavoje žemiškąją kelionę baigė kunigas, garbės kanauninkas Vytautas Juozas Vaičiūnas, Vištyčio parapijoje tarnavęs 1994–1997 metais. Iki devyniasdešimtojo gimtadienio jam tebuvo likusios devynios dienos.

Vytautas Juozas Vaičiūnas gimė 1930 m. kovo 9 d. Šakių apskrityje, Žvirgždaičių parapijoje, Tupikų kaime, vargingoje bežemių šeimoje. Daugiavaikės šeimos mama mirė, kai berniukui tebuvo vienuolika metų. Nuo tada jam pačiam teko pelnytis duoną, patirti daug vargo, eiti sudėtingu keliu į pašaukimą.

V. J. Vaičiūnas mokėsi Žvirgždaičių pradinėje mokykloje, Vytėnų saleziečių gimnazijoje, Šlapaberžės žemės ūkio mokykloje. Mokydamasis šioje mokykloje jis pradėjo kovą prieš sovietinę valdžią. Gyvenimo keliai nuvedė į tolimąjį Norilską, o Kaune suvedė su politinio kalinio dukra Levute, kurią vedė. Dirbdamas „Nemuno“ gamykloje jis baigė Kauno politechnikumą ir Kauno politechnikos institutą.

1972 m. Vaičiūnų šeima išnuomojo kambarį Povilui Petroniui, kuris spausdino pogrindinę religinę literatūrą. V. J. Vaičiūnas prisidėjo prie šio pavojingo darbo: parūpindavo techninių priemonių spaudiniams dauginti, spausdino maldaknyges, katekizmus, kelis egzempliorius „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“, juos platino. V. J. Vaičiūnas organizavo maldininkų procesijas iš Tytuvėnų į Šiluvą, dalyvavo Helsinkio grupės žmogaus teisėms ginti veikloje, buvo kunigo Juozo Zdebskio pogrindinės veiklos bendražygis, lydėdavo jį pavojingose kelionėse.

Už antisovietinę veiklą V. J. Vaičiūną suėmė, kalino Lukiškių ir Pravieniškių kalėjimuose, vėliau išvežė į kalėjimą Čeliabinsko srityje. Ten susirgo dizenterija, būdamas labai silpnas pasižadėjo, kad jei liks gyvas, sieks kunigystės.

Grįžęs iš kalėjimo tesėjo savo pažadą, o žmona neprieštaravo jo sprendimui. Būdamas 53-ejų metų V. J. Vaičiūnas kreipėsi į Lietuvos vyskupus, prašydamas priimti jį į pogrindinę kunigų seminariją. 1983–1988 m. mokėsi pas kunigą jėzuitą Joną Danylą. Vyskupas Vincentas Sladkevičius Vatikane gavo popiežiaus leidimą V. J. Vaičiūnui tapti kunigu, jo žmona priėmė skaistybės įžadus. 1988 m. rugsėjo 20 d. Kybartuose vyskupas Julijonas Steponavičius įšventino V. J. Vaičiūną į kunigus.

Minėdamas savo kunigystės 25-metį V. J. Vaičiūnas sakė: „Įdomus mano gyvenimo kelias. Apie kunigystę svajojau nuo vaikystės dienų. O kad svajonės išsipildytų, Dievulis kaip kūdikį vedė mane per sudėtingas gyvenimo kryžkeles, per kančias, kalėjimus ir mano paties klaidas. Tik po gyvenimo vidudienio tarė: „Eik ir Tu padirbėk Mano vynuogyne.“ „Ar tai dar įmanoma?“ – paklausiau. „Man viskas įmanoma“, – pasakė Jis. – Sek Mane.“

Kunigas V. J. Vaičiūnas tarnavo vikaru Kybartų parapijoje, po to vikaravo Krikštonių parapijoje, vėliau buvo paskirtas klebonu į Vištyčio parapiją. Nuo 1997 m. pradėjo tarnauti Šlienavos parapijoje. Čia jis atliko daug nuostabių darbų, negailėdamas jėgų, laiko, skirdamas visas savo turėtas santaupas.

Kunigo garbės kanauninko V. J. Vaičiūno nuopelnai Tėvynei įvertinti Vyčio Kryžiaus IV laipsnio ordinu.

Vištyčio parapijos tikintieji su meile prisimena kunigą Vytautą. Jis visiems rasdavo tinkamą žodį, mylėjo kiekvieną, atjautė varge, nes pats buvo daug jo patyręs. Skleidė Dievo žodį, kurio tada taip reikėjo per sovietmetį išdžiūvusioms ir surambėjusioms širdims. Klaupdamiesi ant grindų ar liesdami bažnyčios sienas jaučiame jo rankų šilumą, nes kunigo dėka Vištyčio bažnyčios vidus buvo atnaujintas ir gražiai suremontuotas.

Liūdime dėl buvusio klebono Vytauto Juozo Vaičiūno mirties, užjaučiame jo artimuosius bei Šlienavos parapijos tikinčiuosius.



Vištyčio parapijos tikintieji ir klebonas Kęstutis Sprangauskas



Užsk. 545

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---