|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2019-12-03 08:13
|
|
|
Atnaujintą malūną puošia nauja vėjų rožė ir daugiau nei dvi tonas sveriantys sparnai.
Autorės nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Praėjusią savaitę į Vištytį atvažiavusi komisija apžiūrėjo atnaujintą vėjo malūną ir priėmė statybos darbus.
Jubiliejaus lauks atnaujintas
Po penkerių metų senasis Kanapkio vėjo malūnas minės šimtmečio jubiliejų. Džiugu, kad tokią datą unikalus paveldo objektas sutiks visiškai atsinaujinęs.
Tačiau trūko nedaug, kad šventė būtų buvusi liūdna, mat daug metų iš rankų į rankas ėjęs medinis statinys iki šiol nė karto nebuvo kapitališkai remontuotas. Paskutiniais metais malūnas ėmė labai sparčiai irti. Įlūžo jo kepurė, iki tol gerai išsilaikiusius vidaus įrenginius ėmė niokoti vanduo ir pelėsis.
Susigriebta pačiu laiku: Vištyčio regioninio parko direkcijos ir Vilkaviškio rajono savivaldybės iniciatyva šių metų pradžioje malūnas pradėtas renovuoti ir per pusmetį visiškai atnaujintas. Dar keletą mėnesių užtruko, kol baigti tvarkyti visi reikalingi dokumentai, ir praėjusią savaitę, lapkričio 28 d., komisija pasirašė darbų priėmimo aktą.
Padaryta tikrai daug: suremontuotos sienų, stogo laikančiosios konstrukcijos, perdangos, sijos, restauruota kepurė, naujomis lentelėmis apkaltas fasadas, atkurti malūno sparnai bei vėjų rožė, pirminiai langai, restauruoti bei atkurti kalto metalo dekoruoti virbai ant pirmo aukšto langų, restauruotos medinės dvivėrės durys, atkurtos bei restauruotos išlikusios autentiškos grindys, mediniai laiptai-kopėčios ir kt. Taip pat sutvarkyta malūno aplinka, padarytos nuogrindos, įrengtas apšvietimas, žaibosauga, priešgaisrinė signalizacija.
Priekaištų neturėjo
Tvarkant unikalųjį kultūros paveldo objektą darbų atlikta už 198 487 eurus. Lėšas projektui įgyvendinti skyrė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT).
Kaip numatyta trišalėje Savivaldybės, VSTT ir Vištyčio regioninio parko direkcijos sutartyje, sutvarkytas malūnas bus perduotas regioninio parko direkcijai. Ši malūną įveiklins: paprasčiau kalbant, pristatys ir demonstruos turistams kaip tikrai įdomų bei patrauklų rajono paveldo objektą.
Praėjusį ketvirtadienį į malūną suvažiavę Kultūros paveldo departamento (KPD), rajono Savivaldybės administracijos, Vištyčio regioninio parko atstovai, rangovai, architektai statinį kruopščiai apžiūrėjo: vieni aprodė ką padarę, kiti patikrino, įvertino ir pasirašė statybos darbų priėmimo aktą.
Komisijos nariai vienbalsiai pripažino, kad darbai padaryti kokybiškai ir labai atsakingai, už juos dėkota tiek rangovams UAB „Vilkasta“, tiek projektuotojams VĮ „Lietuvos paminklai“. Pasidžiaugta „Vilkastos“ statybos darbų vadovu Rolandu Kepeniu, kuris ypač daug domėjosi ir nuoširdžiai gilinosi į senųjų medinių malūnų įrangos technologijas, kad toks bendrovei neįprastas statybos objektas kuo labiau atitiktų autentišką stilių.
Faktinius darbus bei dokumentaciją kruopščiai sutikrinusi Kultūros paveldo departamento Marijampolės skyriaus vedėja Violeta Kasperavičiūtė neturėjo jokių priekaištų. Projekto rengėja ir vadovė Ieva Vilytė, turinti darbo su saugomais kultūros paveldo objektais patirties, taip pat buvo labai patenkinta įgyvendintu projektu.
Specialistės pastebėjo, kad Lietuvoje taip iš esmės, ne butaforiškai, o stengiantis išlaikyti autentiką sutvarkytų paveldo objektų yra nedaug.
Sparnai nesisuks, bet galimybę suktis turės
„Visų šalių geranoriškumo, sutarimo ir greito reagavimo dėka viskas vyko sklandžiai, užtikrintai ir laiku. Manau, kad projektas pavykęs ir šis objektas tikrai džiugins atvykstančių turistų akis“, – kalbėjo Savivaldybės Investicijų, strateginio planavimo ir vietinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Dainius Čeplikas.
Regioninio parko direktorius Nerijus Paškauskas sakė, kad malūno atidarymas ir pristatymas visuomenei bus surengtas pavasarį, kai atšils orai ir prasidės naujas turizmo sezonas.
O kol kas Vištyčio krašte besilankantys žmonės sparnuotu paveldo objektu gali grožėtis važiuodami pro šalį. Pravažiuojant vaizdas atsiveria visu grožiu, mat kepurė specialiai pasukta taip, kad sparnai būtų nukreipti į kelią.
Beje, pirminiame objekto atnaujinimo projekte nebuvo numatyta, kad atlikus darbus malūno sparnai turės galimybę suktis. Tačiau darbų eigoje kilusi mintis viską sutvarkyti maksimaliai buvo įgyvendinta: malūno viršuje esantys mechanizmai atnaujinti taip, kad gali sukti sparnus. Mechanizmo principas toks: pakilus vėjui turbina, vadinama vėjų rože, malūno kepurę suka į šoną, kol didieji sparnai pagauna vėją ir ima suktis patys.
Vis dėlto Vištyčio malūno sparnai nesisuks, nes tokiam procesui trukdo objekte įrengta žaibosauga. Įrengti ją šalia statinio, pasak projektuotojų, būtų buvęs blogas sprendimas, nes didžiulis šalia stypsantis žaibolaidis būtų vizualinė šiukšlė, užgožianti patį malūno vaizdą. Tačiau ateityje, jei specialiai šiam tikslui bus skirta lėšų ir rastas sprendimas, kaip moderniai bei patraukliai įrengti žaibosaugą, malūnas galėtų sukti sparnus, nes visas mechanizmas tam paruoštas.
Ilgai buvo apleistas
Priminsime, jog Vištyčio malūną 1925 m., padedamas meistrų, pastatė darbštus Vištyčio gyventojas Jonas Kanapkis. Tikėtina, kad malūnas statytas neturint projekto ir leidimo statybai.
Tris dešimtmečius grūdus malęs ir II pasaulinį karą atlaikęs įrenginys sovietiniu laikotarpiu buvo nacionalizuotas, o grūdams malti pastatytas elektros variklis. Dėl to labai išgyvenęs savininkas J. Kanapkis pats nupjovė ir sudegino malūno sparnus.
1978 m. malūne įkurtas etnografinis muziejus, eksponatus į jį sunešė vietiniai gyventojai. Mokytojai už atneštą senovinį prietaisą ar kitą senieną vaikams rašydavo penketus. Po 14 metų muziejus buvo uždarytas, o eksponatai išvežti į Vilkaviškio krašto muziejų, mat malūnas 1992 m. grąžintas J. Kanapkio giminaičiams. Šie po kurio laiko jį pardavė Sūduvos kultūros fondui. Naujieji savininkai turėjo gražių norų objektą restauruoti, bet negavę projektinių lėšų prieš keletą metų besparnį malūną pardavė privačiam asmeniui. Pastarajam malūno taip pat nepavyko atnaujinti.
Taigi iš rankų į rankas ėjęs statinys ilgą laiką buvo visiškai apleistas. Išskyrus XX a. antroje pusėje pakeistus langus, daugiau didesnių darbų padaryta nebuvo.
Malūnui atsidūrus ties žlugimo riba, Vištyčio regioninio parko direkcija ėmė skambinti pavojaus varpais. Gavusi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos garantą, kad šio statinio remonto darbams bus skirta lėšų, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija pradėjo ieškoti galimybių paveldo objektą įsigyti ir renovuoti. 2018 m. malūną nupirko privatus savininkas bei perdavė jį Vilkaviškio rajono savivaldybei.
Praėjusią savaitę į Vištytį atvažiavusi komisija apžiūrėjo atnaujintą vėjo malūną ir priėmė statybos darbus. |
Jubiliejaus lauks atnaujintas
Po penkerių metų senasis Kanapkio vėjo malūnas minės šimtmečio jubiliejų. Džiugu, kad tokią datą unikalus paveldo objektas sutiks visiškai atsinaujinęs.
Tačiau trūko nedaug, kad šventė būtų buvusi liūdna, mat daug metų iš rankų į rankas ėjęs medinis statinys iki šiol nė karto nebuvo kapitališkai remontuotas. Paskutiniais metais malūnas ėmė labai sparčiai irti. Įlūžo jo kepurė, iki tol gerai išsilaikiusius vidaus įrenginius ėmė niokoti vanduo ir pelėsis.
Susigriebta pačiu laiku: Vištyčio regioninio parko direkcijos ir Vilkaviškio rajono savivaldybės iniciatyva šių metų pradžioje malūnas pradėtas renovuoti ir per pusmetį visiškai atnaujintas. Dar keletą mėnesių užtruko, kol baigti tvarkyti visi reikalingi dokumentai, ir praėjusią savaitę, lapkričio 28 d., komisija pasirašė darbų priėmimo aktą.
Padaryta tikrai daug: suremontuotos sienų, stogo laikančiosios konstrukcijos, perdangos, sijos, restauruota kepurė, naujomis lentelėmis apkaltas fasadas, atkurti malūno sparnai bei vėjų rožė, pirminiai langai, restauruoti bei atkurti kalto metalo dekoruoti virbai ant pirmo aukšto langų, restauruotos medinės dvivėrės durys, atkurtos bei restauruotos išlikusios autentiškos grindys, mediniai laiptai-kopėčios ir kt. Taip pat sutvarkyta malūno aplinka, padarytos nuogrindos, įrengtas apšvietimas, žaibosauga, priešgaisrinė signalizacija.
Priekaištų neturėjo
Tvarkant unikalųjį kultūros paveldo objektą darbų atlikta už 198 487 eurus. Lėšas projektui įgyvendinti skyrė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT).
Kaip numatyta trišalėje Savivaldybės, VSTT ir Vištyčio regioninio parko direkcijos sutartyje, sutvarkytas malūnas bus perduotas regioninio parko direkcijai. Ši malūną įveiklins: paprasčiau kalbant, pristatys ir demonstruos turistams kaip tikrai įdomų bei patrauklų rajono paveldo objektą.
Praėjusį ketvirtadienį į malūną suvažiavę Kultūros paveldo departamento (KPD), rajono Savivaldybės administracijos, Vištyčio regioninio parko atstovai, rangovai, architektai statinį kruopščiai apžiūrėjo: vieni aprodė ką padarę, kiti patikrino, įvertino ir pasirašė statybos darbų priėmimo aktą.
Komisijos nariai vienbalsiai pripažino, kad darbai padaryti kokybiškai ir labai atsakingai, už juos dėkota tiek rangovams UAB „Vilkasta“, tiek projektuotojams VĮ „Lietuvos paminklai“. Pasidžiaugta „Vilkastos“ statybos darbų vadovu Rolandu Kepeniu, kuris ypač daug domėjosi ir nuoširdžiai gilinosi į senųjų medinių malūnų įrangos technologijas, kad toks bendrovei neįprastas statybos objektas kuo labiau atitiktų autentišką stilių.
Faktinius darbus bei dokumentaciją kruopščiai sutikrinusi Kultūros paveldo departamento Marijampolės skyriaus vedėja Violeta Kasperavičiūtė neturėjo jokių priekaištų. Projekto rengėja ir vadovė Ieva Vilytė, turinti darbo su saugomais kultūros paveldo objektais patirties, taip pat buvo labai patenkinta įgyvendintu projektu.
Specialistės pastebėjo, kad Lietuvoje taip iš esmės, ne butaforiškai, o stengiantis išlaikyti autentiką sutvarkytų paveldo objektų yra nedaug.
Sparnai nesisuks, bet galimybę suktis turės
„Visų šalių geranoriškumo, sutarimo ir greito reagavimo dėka viskas vyko sklandžiai, užtikrintai ir laiku. Manau, kad projektas pavykęs ir šis objektas tikrai džiugins atvykstančių turistų akis“, – kalbėjo Savivaldybės Investicijų, strateginio planavimo ir vietinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Dainius Čeplikas.
Regioninio parko direktorius Nerijus Paškauskas sakė, kad malūno atidarymas ir pristatymas visuomenei bus surengtas pavasarį, kai atšils orai ir prasidės naujas turizmo sezonas.
O kol kas Vištyčio krašte besilankantys žmonės sparnuotu paveldo objektu gali grožėtis važiuodami pro šalį. Pravažiuojant vaizdas atsiveria visu grožiu, mat kepurė specialiai pasukta taip, kad sparnai būtų nukreipti į kelią.
Beje, pirminiame objekto atnaujinimo projekte nebuvo numatyta, kad atlikus darbus malūno sparnai turės galimybę suktis. Tačiau darbų eigoje kilusi mintis viską sutvarkyti maksimaliai buvo įgyvendinta: malūno viršuje esantys mechanizmai atnaujinti taip, kad gali sukti sparnus. Mechanizmo principas toks: pakilus vėjui turbina, vadinama vėjų rože, malūno kepurę suka į šoną, kol didieji sparnai pagauna vėją ir ima suktis patys.
Vis dėlto Vištyčio malūno sparnai nesisuks, nes tokiam procesui trukdo objekte įrengta žaibosauga. Įrengti ją šalia statinio, pasak projektuotojų, būtų buvęs blogas sprendimas, nes didžiulis šalia stypsantis žaibolaidis būtų vizualinė šiukšlė, užgožianti patį malūno vaizdą. Tačiau ateityje, jei specialiai šiam tikslui bus skirta lėšų ir rastas sprendimas, kaip moderniai bei patraukliai įrengti žaibosaugą, malūnas galėtų sukti sparnus, nes visas mechanizmas tam paruoštas.
Ilgai buvo apleistas
Priminsime, jog Vištyčio malūną 1925 m., padedamas meistrų, pastatė darbštus Vištyčio gyventojas Jonas Kanapkis. Tikėtina, kad malūnas statytas neturint projekto ir leidimo statybai.
Tris dešimtmečius grūdus malęs ir II pasaulinį karą atlaikęs įrenginys sovietiniu laikotarpiu buvo nacionalizuotas, o grūdams malti pastatytas elektros variklis. Dėl to labai išgyvenęs savininkas J. Kanapkis pats nupjovė ir sudegino malūno sparnus.
1978 m. malūne įkurtas etnografinis muziejus, eksponatus į jį sunešė vietiniai gyventojai. Mokytojai už atneštą senovinį prietaisą ar kitą senieną vaikams rašydavo penketus. Po 14 metų muziejus buvo uždarytas, o eksponatai išvežti į Vilkaviškio krašto muziejų, mat malūnas 1992 m. grąžintas J. Kanapkio giminaičiams. Šie po kurio laiko jį pardavė Sūduvos kultūros fondui. Naujieji savininkai turėjo gražių norų objektą restauruoti, bet negavę projektinių lėšų prieš keletą metų besparnį malūną pardavė privačiam asmeniui. Pastarajam malūno taip pat nepavyko atnaujinti.
Taigi iš rankų į rankas ėjęs statinys ilgą laiką buvo visiškai apleistas. Išskyrus XX a. antroje pusėje pakeistus langus, daugiau didesnių darbų padaryta nebuvo.
Malūnui atsidūrus ties žlugimo riba, Vištyčio regioninio parko direkcija ėmė skambinti pavojaus varpais. Gavusi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos garantą, kad šio statinio remonto darbams bus skirta lėšų, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija pradėjo ieškoti galimybių paveldo objektą įsigyti ir renovuoti. 2018 m. malūną nupirko privatus savininkas bei perdavė jį Vilkaviškio rajono savivaldybei.
Publikuota: 2019-12-03 08:13:54
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|