|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2019-07-04 16:26
|
|
|
Bradūnynėje pasidalyta dviejų kaimynų – Kazio Bradūno ir Salomėjos Nėries – gyvenimiškąja patirtimi bei kūryba.
Autorės nuotr.
Pasitinkant kalendorinę vasaros saulėgrįžą, poeto Kazio Bradūno tėviškėje Kiršuose vyko literatūrinis vakaras „Kiršų vasara Bradūnynėje“.
Į Alvito kultūrinės veiklos vadybininkės ir bibliotekos darbuotojos Angelės Blažaitienės surengtą improvizuotą poetų Kazio Bradūno bei Salomėjos Nėries susitikimą rinkosi ne tik šio miestelio bendruomenės nariai, bet ir kiti poezijos gerbėjai.
Vakaro vedėja A. Blažaitienė pabrėžė, kad būtent gimtoji poetų žemė Kiršai yra jų atspirties taškas. Net trys kūrėjai vaikščiojo šiais laukais: Salomėja Nėris, Kazys Bradūnas ir Juozas Tysliava. K. Bradūno ir S. Nėries biografijos turi nemažai sąsajų, tačiau dėl juos skyrusios Širvintos upės ir septynerių metų amžiaus skirtumo net ir gyvendami greta jie nuolat prasilenkdavo. Todėl šis vakaras buvo skirtas atskleisti tai, kas abu poetus suartina.
Renginio svečiams buvo įdomu atrasti tiek daug K. Bradūno ir S. Nėries sąlyčio taškų: jie abu yra sukūrę eilėraščių apie Širvintą, vienatvę, tėviškę, dedikavę eilių M. K. Čiurlioniui, jiems abiem teko atsisveikinti su gimtąja žeme, netgi emigruoti, abu pradėjo kurti dar mokykloje ir, žinoma, labai mylėjo savuosius Kiršus.
Pro simbolinius Bradūnynės vartelius žengiančią Salomėją Nėrį (Gitana Pumerytė-Vosylienė) pasitiko pats Kazys Bradūnas (Valentinas Striokas). Poetų gyvenimo takais eita per jų biografijas, asmenybės bruožus ir, be abejo, kūrybą. Iškilių kraštiečių bendrystę susirinkusiesiems padėjo pažinti jų lyrikos skaitovai. K. Bradūno poezija skleidėsi jaunojo Tedo Plechavičiaus, Valentino Strioko, Stasio Ivaškevičiaus lūpomis, S. Nėrį įkūnijo G. Pumerytė-Vosylienė, iškilios kraštietės poeziją skaitė ir Laura Pečkienė, Laimutė Ivaškevičienė, Vakarė Damidavičiūtė. Bradūnynėje buvo galima išgirsti S. Nėries eilėraščius „Širvinta“, „Tėvynei“, „Anksti rytą“, „Vienuma“ bei kitus, taip pat nemažai K. Bradūno eilių, tarp kurių buvo ir „Vaiko eilėraštis“, „Pėdos arimuos“, „Vienumoj“.
Kalbant apie dviejų Alvito krašto poetų gyvenimus neišvengta vaikystės, meilės, aplinkos įtakos, religijos temų, buvo cituojami K. Bradūno dukters Elenos Bradūnaitės atsiminimai. Kalbėjimą apie kūrėjų ir Dievo santykį sustiprino Bradūnynės medžius puošiančios Raimundo Blažaičio padarytos koplytėlės – juk ir pats K. Bradūnas sėmėsi įkvėpimo iš istorijos klodų paminkluose, tautodailėje, Alvito bažnyčios šventoriuje. Meilės temos poezijai autentiškumo pridėjo citatos iš Kazio Bradūno laiškų žmonai Kazimierai Bradūnienei.
Renginyje buvo galima pasiklausyti ne tik poezijos, bet ir muzikos. Vakaro svečius žavėjo dainuojamosios poezijos atlikėjų Viktorijos Staneikaitės bei Živilės Šarkauskaitės jautriai perteiktos lyriškos baladės. Švelnaus skambesio Bradūnynės erdves pripildė ir kanklėmis grojusių Mildos Kalavinskaitės bei jos mokytojos Raimondos Kurauskienės melodijos, o Rimos Rušinskienės vadovaujamas Gižų vokalinis ansamblis „Rausvelė“ džiugino linksmomis dainomis bei gera nuotaika.
Teigiamų emocijų netrūko ir renginio pabaigoje. Improvizuotas poetų susitikimas baigėsi daina virtusiu S. Nėries eilėraščiu „Kaip žydėjimas vyšnios“. Po to A. Blažaitienė visus ragino išbandyti jėgas literatūrinių dėlionių varžytuvėse, pasivaišinti gardžiuoju Bradūnynės pyragu, iškeptu pagal tradicinį poeto žmonos Kazimieros receptą. Susirinkę Alvito bendruomenės nariai galėjo džiaugtis ir rankų darbo paukšteliais – poetinio žodžio simboliais, kuriuos pagamino ir dovanojo Šeimenos seniūnijos neįgaliųjų užimtumo grupė „Širvinta“, kuruojama Jolantos Kalavinskienės.
Sandra ŽEMANTAUSKAITĖ
Pasitinkant kalendorinę vasaros saulėgrįžą, poeto Kazio Bradūno tėviškėje Kiršuose vyko literatūrinis vakaras „Kiršų vasara Bradūnynėje“. |
Į Alvito kultūrinės veiklos vadybininkės ir bibliotekos darbuotojos Angelės Blažaitienės surengtą improvizuotą poetų Kazio Bradūno bei Salomėjos Nėries susitikimą rinkosi ne tik šio miestelio bendruomenės nariai, bet ir kiti poezijos gerbėjai.
Vakaro vedėja A. Blažaitienė pabrėžė, kad būtent gimtoji poetų žemė Kiršai yra jų atspirties taškas. Net trys kūrėjai vaikščiojo šiais laukais: Salomėja Nėris, Kazys Bradūnas ir Juozas Tysliava. K. Bradūno ir S. Nėries biografijos turi nemažai sąsajų, tačiau dėl juos skyrusios Širvintos upės ir septynerių metų amžiaus skirtumo net ir gyvendami greta jie nuolat prasilenkdavo. Todėl šis vakaras buvo skirtas atskleisti tai, kas abu poetus suartina.
Renginio svečiams buvo įdomu atrasti tiek daug K. Bradūno ir S. Nėries sąlyčio taškų: jie abu yra sukūrę eilėraščių apie Širvintą, vienatvę, tėviškę, dedikavę eilių M. K. Čiurlioniui, jiems abiem teko atsisveikinti su gimtąja žeme, netgi emigruoti, abu pradėjo kurti dar mokykloje ir, žinoma, labai mylėjo savuosius Kiršus.
Pro simbolinius Bradūnynės vartelius žengiančią Salomėją Nėrį (Gitana Pumerytė-Vosylienė) pasitiko pats Kazys Bradūnas (Valentinas Striokas). Poetų gyvenimo takais eita per jų biografijas, asmenybės bruožus ir, be abejo, kūrybą. Iškilių kraštiečių bendrystę susirinkusiesiems padėjo pažinti jų lyrikos skaitovai. K. Bradūno poezija skleidėsi jaunojo Tedo Plechavičiaus, Valentino Strioko, Stasio Ivaškevičiaus lūpomis, S. Nėrį įkūnijo G. Pumerytė-Vosylienė, iškilios kraštietės poeziją skaitė ir Laura Pečkienė, Laimutė Ivaškevičienė, Vakarė Damidavičiūtė. Bradūnynėje buvo galima išgirsti S. Nėries eilėraščius „Širvinta“, „Tėvynei“, „Anksti rytą“, „Vienuma“ bei kitus, taip pat nemažai K. Bradūno eilių, tarp kurių buvo ir „Vaiko eilėraštis“, „Pėdos arimuos“, „Vienumoj“.
Kalbant apie dviejų Alvito krašto poetų gyvenimus neišvengta vaikystės, meilės, aplinkos įtakos, religijos temų, buvo cituojami K. Bradūno dukters Elenos Bradūnaitės atsiminimai. Kalbėjimą apie kūrėjų ir Dievo santykį sustiprino Bradūnynės medžius puošiančios Raimundo Blažaičio padarytos koplytėlės – juk ir pats K. Bradūnas sėmėsi įkvėpimo iš istorijos klodų paminkluose, tautodailėje, Alvito bažnyčios šventoriuje. Meilės temos poezijai autentiškumo pridėjo citatos iš Kazio Bradūno laiškų žmonai Kazimierai Bradūnienei.
Renginyje buvo galima pasiklausyti ne tik poezijos, bet ir muzikos. Vakaro svečius žavėjo dainuojamosios poezijos atlikėjų Viktorijos Staneikaitės bei Živilės Šarkauskaitės jautriai perteiktos lyriškos baladės. Švelnaus skambesio Bradūnynės erdves pripildė ir kanklėmis grojusių Mildos Kalavinskaitės bei jos mokytojos Raimondos Kurauskienės melodijos, o Rimos Rušinskienės vadovaujamas Gižų vokalinis ansamblis „Rausvelė“ džiugino linksmomis dainomis bei gera nuotaika.
Teigiamų emocijų netrūko ir renginio pabaigoje. Improvizuotas poetų susitikimas baigėsi daina virtusiu S. Nėries eilėraščiu „Kaip žydėjimas vyšnios“. Po to A. Blažaitienė visus ragino išbandyti jėgas literatūrinių dėlionių varžytuvėse, pasivaišinti gardžiuoju Bradūnynės pyragu, iškeptu pagal tradicinį poeto žmonos Kazimieros receptą. Susirinkę Alvito bendruomenės nariai galėjo džiaugtis ir rankų darbo paukšteliais – poetinio žodžio simboliais, kuriuos pagamino ir dovanojo Šeimenos seniūnijos neįgaliųjų užimtumo grupė „Širvinta“, kuruojama Jolantos Kalavinskienės.
Sandra ŽEMANTAUSKAITĖ
Galerija: Bradūnynė
Publikuota: 2019-07-04 16:26:27
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|