|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2007-01-24 18:46
|
|
|
Spaudos konferencijoje žemės ūkio ministrė K.D.Prunskienė išreiškė siekį, kad užsienio šalių vartotojai dar geriau pažintų lietuvišką produkciją.
„Tarptautinėje maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės parodoje „Žalioji savaitė 20007“ ne tik išgirstame aukščiausių ES ir Vokietijos pareigūnų poziciją įvairiais žemės ūkio ir maisto sektoriaus klausimais, bet ir dirbame svarbų strateginį darbą – pristatome Lietuvos maisto sektorių, diskutuojame apie bendradarbiavimo, investicinės plėtros, kompetencijos ugdymo perspektyvas, dvišalių ir daugiašalių projektų vykdymą, plėtojame tarptautinius ekonominius, mokslinius ryšius“, – sakė sausio 20 d. nacionaliniame stende įvykusioje spaudos konferencijoje „Lietuvos maisto sektoriaus rinkų plėtra: situacija ir iššūkiai“ Lietuvos delegacijai vadovaujanti žemės ūkio ministrė prof. Kazimiera Prunskienė.
Pagrindinė Lietuvos eksporto rinka yra Europos Sąjunga, į kurią pernai eksportuota 68 proc., į trečiąsias šalis – 32 proc. žemės ūkio ir maisto produktų. Bendras teigiamas eksporto balansas priartėjo prie 600 mln. litų. Didžiausias lyginamasis svoris eksporto struktūroje tradiciškai tenka pienui ir pieno produktams (19 proc.). Per 2006 metus daugiausia žemės ūkio ir maisto produktų buvo eksportuota į Rusiją (24 proc.), Latviją (14 proc.), Vokietiją (13 proc.). Palyginti su 2005 metais, eksportas į Rusiją padidėjo daugiau kaip 2 kartus. Pasak ministrės, su šiomis trimis šalimis turime teigiamą eksporto ir importo balansą.
Spaudos konferencijoje ministrė informavo, kad šiemet Žemės ūkio ministerija dviejose didžiausiose Lietuvos eksporto šalyse – Vokietijoje ir Rusijoje – įsteigs žemės ūkio atašė pareigybes.
„Siekiame, kad šioje tarptautinėje parodoje vartotojai dar geriau pažintų lietuvišką produkciją“, – teigė ministrė, pabrėždama, jog visiems verslininkams, norintiems dalyvauti parodoje, durys atidarytos. Ministrei neatrodo prasminga sparčiai plėtoti eksportą vien tik į Rytus, kur mūsų produktų skonį žino nuo seno, neugdant pastangų ES rinkoje, kurios vartotojai lietuviškus produktus dar tik pradeda atrasti. Jos nuomone, turime dirbti abiem kryptimis.
Pasak Lietuvos ambasadoriaus Vokietijoje Evaldo Ignatavičiaus, „Žalioji savaitė“ yra puiki proga visiems susipažinti su mūsų šalimi. Parodos metu draugėn susibėga ir visa Berlyno lietuvių bendruomenė. Ambasadorius pastebėjo, kad ne vienas lankytojas, užsukęs į Lietuvos stendą ir paragavęs puikių natūralaus skonio maisto produktų, užsinori daugiau sužinoti apie mūsų šalį. O vokiečiai yra aktyvūs turistai: per metus Lietuvoje jų apsilanko 150 tūkst. ir kasmet šis srautas vis didėja.
Lietuvos stende lankėsi ir ES žemės ūkio komisarė Mariann Fischer Boel. Komisarė, jau seniai pažįstama su ministre K.Prunskiene, ne tik pasidžiaugė patraukliu Lietuvos stendu, puikiu ekologiškų produktų skoniu, bet ir aptarė dalykinius klausimus, kurie konkrečiau bus nagrinėjami sausio pabaigoje Briuselyje ir M.Fischer Boel vizito šių metų balandį Lietuvoje metu. Pernai apsilankiusi viena, šįkart ji planuoja atvykti kartu su vyru.
Žemės ūkio ministrės
K.Prunskienės spaudos konferencijoje kalbėta ir apie biokurą, kurio gamybai ES teikia prioritetą. Parodos atidarymo metu Europos Komisijos vadovas Jose Manuel Barroso pabrėžė, kad 2020 metais Europos Sąjungoje biokuras turėtų sudaryti 10 proc. viso suvartojamo kuro.
„Manome, kad Lietuvai tai lengvai įveikiama riba. Numatoma, kad šiemet biokuras pas mus sudarys 3,5 proc. viso sunaudojamo kuro, o tai, palyginti su pernai, yra beveik 1,5 karto daugiau. Po atkaklių naujųjų šalių derybų su ES nuo šių metų Lietuva turės galimybę paremti energetinių augalų gamybą – bus mokama 45 EUR/ha. Mes esame įsipareigoję pasiekti, kad iki 2010 m. biokuras sudarytų 5,75 proc. viso sunaudojamo kuro. Dabar turime tokias pat sąlygas tą programą įgyvendinti, kaip ir Vakarų šalys“, – pabrėžė ministrė.
Lietuvos delegacija dalyvavo Rytų – Vakarų žemės ūkio forume „Žemės ūkis ir bioenergija – be žemės ūkio užges šviesa“.
Ministrė spaudos konferencijoje atsakinėjo ir į Vokietijos žurnalistų klausimus. Jie domėjosi, kokiais būdais siekiama išlaikyti šalyje jaunimą, kad jis neišvyktų laimės ieškoti kitose šalyse, taip pat klausinėjo apie ekologiškų produktų kelią pas vartotojus.
Žemės ūkio ministerijos
informacija
Užsk. 432
„Tarptautinėje maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės parodoje „Žalioji savaitė 20007“ ne tik išgirstame aukščiausių ES ir Vokietijos pareigūnų poziciją įvairiais žemės ūkio ir maisto sektoriaus klausimais, bet ir dirbame svarbų strateginį darbą – pristatome Lietuvos maisto sektorių, diskutuojame apie bendradarbiavimo, investicinės plėtros, kompetencijos ugdymo perspektyvas, dvišalių ir daugiašalių projektų vykdymą, plėtojame tarptautinius ekonominius, mokslinius ryšius“, – sakė sausio 20 d. nacionaliniame stende įvykusioje spaudos konferencijoje „Lietuvos maisto sektoriaus rinkų plėtra: situacija ir iššūkiai“ Lietuvos delegacijai vadovaujanti žemės ūkio ministrė prof. Kazimiera Prunskienė. |
Pagrindinė Lietuvos eksporto rinka yra Europos Sąjunga, į kurią pernai eksportuota 68 proc., į trečiąsias šalis – 32 proc. žemės ūkio ir maisto produktų. Bendras teigiamas eksporto balansas priartėjo prie 600 mln. litų. Didžiausias lyginamasis svoris eksporto struktūroje tradiciškai tenka pienui ir pieno produktams (19 proc.). Per 2006 metus daugiausia žemės ūkio ir maisto produktų buvo eksportuota į Rusiją (24 proc.), Latviją (14 proc.), Vokietiją (13 proc.). Palyginti su 2005 metais, eksportas į Rusiją padidėjo daugiau kaip 2 kartus. Pasak ministrės, su šiomis trimis šalimis turime teigiamą eksporto ir importo balansą.
Spaudos konferencijoje ministrė informavo, kad šiemet Žemės ūkio ministerija dviejose didžiausiose Lietuvos eksporto šalyse – Vokietijoje ir Rusijoje – įsteigs žemės ūkio atašė pareigybes.
„Siekiame, kad šioje tarptautinėje parodoje vartotojai dar geriau pažintų lietuvišką produkciją“, – teigė ministrė, pabrėždama, jog visiems verslininkams, norintiems dalyvauti parodoje, durys atidarytos. Ministrei neatrodo prasminga sparčiai plėtoti eksportą vien tik į Rytus, kur mūsų produktų skonį žino nuo seno, neugdant pastangų ES rinkoje, kurios vartotojai lietuviškus produktus dar tik pradeda atrasti. Jos nuomone, turime dirbti abiem kryptimis.
Pasak Lietuvos ambasadoriaus Vokietijoje Evaldo Ignatavičiaus, „Žalioji savaitė“ yra puiki proga visiems susipažinti su mūsų šalimi. Parodos metu draugėn susibėga ir visa Berlyno lietuvių bendruomenė. Ambasadorius pastebėjo, kad ne vienas lankytojas, užsukęs į Lietuvos stendą ir paragavęs puikių natūralaus skonio maisto produktų, užsinori daugiau sužinoti apie mūsų šalį. O vokiečiai yra aktyvūs turistai: per metus Lietuvoje jų apsilanko 150 tūkst. ir kasmet šis srautas vis didėja.
Lietuvos stende lankėsi ir ES žemės ūkio komisarė Mariann Fischer Boel. Komisarė, jau seniai pažįstama su ministre K.Prunskiene, ne tik pasidžiaugė patraukliu Lietuvos stendu, puikiu ekologiškų produktų skoniu, bet ir aptarė dalykinius klausimus, kurie konkrečiau bus nagrinėjami sausio pabaigoje Briuselyje ir M.Fischer Boel vizito šių metų balandį Lietuvoje metu. Pernai apsilankiusi viena, šįkart ji planuoja atvykti kartu su vyru.
Žemės ūkio ministrės K.Prunskienės spaudos konferencijoje kalbėta ir apie biokurą, kurio gamybai ES teikia prioritetą. Parodos atidarymo metu Europos Komisijos vadovas Jose Manuel Barroso pabrėžė, kad 2020 metais Europos Sąjungoje biokuras turėtų sudaryti 10 proc. viso suvartojamo kuro.
„Manome, kad Lietuvai tai lengvai įveikiama riba. Numatoma, kad šiemet biokuras pas mus sudarys 3,5 proc. viso sunaudojamo kuro, o tai, palyginti su pernai, yra beveik 1,5 karto daugiau. Po atkaklių naujųjų šalių derybų su ES nuo šių metų Lietuva turės galimybę paremti energetinių augalų gamybą – bus mokama 45 EUR/ha. Mes esame įsipareigoję pasiekti, kad iki 2010 m. biokuras sudarytų 5,75 proc. viso sunaudojamo kuro. Dabar turime tokias pat sąlygas tą programą įgyvendinti, kaip ir Vakarų šalys“, – pabrėžė ministrė.
Lietuvos delegacija dalyvavo Rytų – Vakarų žemės ūkio forume „Žemės ūkis ir bioenergija – be žemės ūkio užges šviesa“.
Ministrė spaudos konferencijoje atsakinėjo ir į Vokietijos žurnalistų klausimus. Jie domėjosi, kokiais būdais siekiama išlaikyti šalyje jaunimą, kad jis neišvyktų laimės ieškoti kitose šalyse, taip pat klausinėjo apie ekologiškų produktų kelią pas vartotojus.
Žemės ūkio ministerijos informacija
Užsk. 432
Publikuota: 2007-01-24 18:46:30
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|