|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2019-06-17 16:14
|
|
|
UAB „Dumesta ir Ko“ priklausanti jėgainė buvo padegta, tačiau gaisro kaltininkas kol kas nesurastas.
Autorės nuotr.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Prieš ketverius metus kartu vėjo jėgaines statyti ketinę verslininkai dabar santykius aiškinasi teismuose. O prokurorai jau ruošia milijoninį ieškinį už gamtai padarytą žalą.
Statyti uždraudė
Rajono gyventojai, ko gero, dar nepamiršo prieš kelerius metus plačiai nuskambėjusios istorijos, kai prie pietinės Vilkaviškio ribos, šalia kelio Vilkaviškis–Bartninkai, keli verslininkai ketino statyti vėjo jėgaines. Pelningą verslą bandę kuo greičiau „įsukti“ du vilkaviškiečiai ir marijampolietis tikėjosi, kad viskas vyks sklandžiai ir vėjo sukami sparnai netrukus žers pinigus. Verslininkai įsirengė aikšteles jėgainėms ir parsigabeno brangius vėjo „malūnus“.
Vis dėlto jėgainių kaimynystėje nenorėjusių gyventi žmonių pasipriešinimas, nepalankūs rajono valdžios sprendimai ir dėl to įsisukęs teismų maratonas pristabdė statybas. Nežinia, kuo būtų baigusis jėgainių statybos istorija – verslininkai buvo nusiteikę ryžtingai už jas kovoti, – jei ne Lietuvos kariuomenės vado įsakymas, nubrėžęs ribas, kuriose dėl trikdžių karo aviacijai negalima statyti vėjo jėgainių.
Į „raudonąją“ kariuomenės zoną pateko kone visas mūsų rajonas, o taip pat ir Mažųjų Būdežerių kaimas, kuriame jau kuris laikas gulėjo statyti paruoštos trys vėjo jėgainės. Tad pinigus trims verslininkams turėjusi nešti verslo idėja sužlugo, o prieš ją kovoję vietos gyventojai nurimo.
Pavertė sąvartynu
Šią istoriją visi seniai būtų pamiršę, jei ne laukuose likę gulėti du vėjo „malūnai“, kurių vienas neseniai buvo padegtas. Kas padegė per 100 tūkst. Eur kainavusį turtą, neaišku. Tačiau įvykį tiriantys pareigūnai puse lūpų kalba, kad tokiais būdais vienas kitam keršija dėl nepavykusios idėjos susipjudę verslo partneriai, dabar dažniau susitinkantys ne miesto gatvėse, o didmiesčių teismuose.
Jei ne jų tarpusavio konfliktai, ko gero, į viešumą nebūtų iškilę aibė įstatymų ir visuomenės interesų pažeidimų, dėl kurių darbo dabar turi ne viena teisėsaugos institucija ir valstybinė instancija.
Ikiteisminiai tyrimai vyksta dėl didžiulės žalos gamtai, finansinių aferų, o buvę verslo partneriai santykius aiškinosi jau daugiau nei dviejose dešimtyse teismo posėdžių.
Daugelį neteisėtų veiksmų buvo priverstas atskleisti žemės, kurioje turėjo būti statomos jėgainės, savininkas Rytis Žemaitaitis bei jo sesuo, kuriai priklauso kitas žemės sklypas. Mat buvę kolegos, pasirašę nuomos sutartis penkiolikai metų, verslui nepavykus jas nutraukė, dirbamą žemę pavertę statybinių atliekų sąvartynu.
Prisipirko „malūnų“
Pats R. Žemaitaitis dabar keikia 2015 metų kovo 31 dieną, kai su vilkaviškiečio verslininko Vaidučio Vidžiūno vadovaujama bendrove „Vilkvėja“ pasirašė žemės nuomos sutartį. Verslininko vadovaujama, tačiau jo dukrai Irmai priklausanti įmonė išsinuomojo du žemės sklypus po 6 arus, kuriuos vėliau pažadėjo nupirkti. R. Žemaitaitis suderėjo juos parduoti už 100 tūkst. Lt ( apie 30 tūkst. Eur). Kad įvykdytų savo pažadą ir žemės neparduotų kitiems, R. Žemaitaitis net pasirašė V. Vidžiūno pateiktus vekselius.
Dar vieną sklypą R. Žemaitaičio seseriai priklausančiame plote išsinuomojo marijampoliečio Sauliaus Kavaliausko vadovaujama UAB „Dumesta ir Ko“, tuo metu mūsų rajone jau turėjusi vieną vėjo jėgainę.
Pačiam R. Žemaitaičiui kolegos verslininkai taip pat pasiūlė prisijungti prie verslo, mat Vokietijos firmoje, iš kurios S. Kavaliauskas ir V. Vidžiūnas pirko jėgaines, buvo dar vienas atliekamas „malūnas“. R. Žemaitaitis tokiu pasiūlymu susigundė, mat puikiai suprato žaliosios energetikos perspektyvas, nes pats turi saulės jėgainę.
Sugadino žemę
Rankomis sukirtę vyrai skubėjo kuo greičiau pradėti energetikos verslą ir pinigus semti rieškučiomis. Todėl statybos prasidėjo negavus jokių leidimų. Pirmiausia reikėjo įrengti specialias sukietinto grunto aikšteles su nuovažomis, mat į statybvietę turėjo atriedėti didžiuliai kranai, į padanges kelsiantys vėjo „malūnus“. Aikštelėms įrengti buvo pasamdyta vietinė UAB „Gintrėja“.
Darbai vyko sparčiai ir aikštelės buvo įrengtos. Pagal UAB „Dumesta ir Ko“ pateiktus dokumentus matyti, kad vienos aikštelės įrengimas kainavo 17 tūkst. Eur. Kiek UAB „Gintrėja“ sumokėjo kiti verslininkai, lieka neaišku, mat dokumentų teismui pateikta nebuvo.
To, kad į statybų aikštelę buvo vežtas ne žvyras ar skalda, o gamtą teršiančios statybų ar griovimo atliekos, visuomenė, ko gero, būtų nesužinojusi, jei nesužlugęs jėgainių verslas.
Mat nepavykus įgyvendinti planų aikštelės liko nereikalingos, o abu žemės nuomininkai, investavę pinigų į aikštelių statybą, jas taip ir paliko R. Žemaitaičio bei jo sesers žemėje. Blogiausia, kad žemė su tonomis statybinių atliekų ūkininkauti nebetiko.
Bendrovės bankrutavo
R. Žemaitaitis kreipėsi į buvusius nuomininkus prašydamas sutvarkyti žemę iki buvusio lygio. S. Kavaliauskas sakė puikiai supratęs ir sutikęs, tačiau V. Vidžiūnas net į kalbas nesileido. Tad trinktelėjus durimis buvusių draugų ir verslo partnerių bendravimas nuo užstalės persikėlė į teismų sales.
Užviręs teismų maratonas tęsiasi jau ne vienus metus. Per tą laiką abiem vėjo jėgainių versle ketinusioms dalyvauti bendrovėms paskelbti bankrotai. Jų turtu rūpinasi bankrotų administratoriai. Tiesa, R. Žemaitaitis įsitikinęs, kad bankrotai įvykdyti dirbtinai. Jis tikisi, kad teisėsauga atskleis ir šią aferą.
R. Žemaitaičio sesers ieškinį UAB „Dumesta ir Ko“ teismas jau patenkino. Iš bendrovės žemės savininkei priteista 400 tūkst. Eur nuostoliams atlyginti. Tačiau ir UAB „Dumesta ir Ko“ jau priklauso nebe S. Kavaliauskui, o V. Vidžiūno dukrai Irmai. Mat pritrūkęs pinigų jėgainių statybai S. Kavaliauskas jų pasiskolino iš verslo partnerio UAB „Vilkvėja“, kaip garantą sutikęs perrašyti savo bendrovės akcijas. Taigi S. Kavaliauskas šioje istorijoje liko ne tik be pelną nešančios jėgainės, bet ir be savo bendrovės.
Žala – milijonais
Dėl UAB „Vilkvėja“ R. Žemaitaičiui padarytos žalos galutinio teismo sprendimo dar nėra. Lietuvos apeliacinis teismas nepatenkino R. Žemaitaičio ieškinio – 539 695,94 Eur, kurių jis reikalavo iš aikšteles nuomojusios UAB „Vilkvėja“ ir jas rengusios UAB „Gintrėja“. Kadangi skirtingi šalių samdyti ekspertai pateikė skirtingus žalos vertinimus, skirta papildoma ekspertizė.
Nuostolius kaltininkai turės atlyginti ne tik žemės savininkams, bet ir valstybei už gamtai padarytą žalą. Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė išvadas, kad vien dvi R. Žemaitaičio sklype įrengtos ir atliekų priverstos aikštelės aplinkai padarė žalos už daugiau nei 14 mln. Eur. Dar panašiai tiek žalos padaryta R. Žemaitaičio seseriai priklausančiame sklype įrengtomis aikštelėmis.
Kas kaltas dėl gamtai padarytos žalos ir kam teks už tai atsakyti, aiškinasi Marijampolės AVPK kriminalistai. Dar vieną ikiteisminį tyrimą pradėjo ekonominius nusikaltimus tiriantys pareigūnai įtarę, kad sandoriai tarp kai kurių jėgaines stačiusių verslininkų ir darbus vykdžiusios bendrovės vyko slepiant mokesčius nuo valstybės.
Taigi vėjas, turėjęs pripildyti verslininkų pinigines, pripustė daug nemalonumų. O visiems šios istorijos dalyviams, neseniai besivadinusiems draugais, dar ilgai teks varstyti teisėsaugos instancijų duris, bandant nusimesti ir savas, ir svetimas kaltes.
Prieš ketverius metus kartu vėjo jėgaines statyti ketinę verslininkai dabar santykius aiškinasi teismuose. O prokurorai jau ruošia milijoninį ieškinį už gamtai padarytą žalą. |
Rajono gyventojai, ko gero, dar nepamiršo prieš kelerius metus plačiai nuskambėjusios istorijos, kai prie pietinės Vilkaviškio ribos, šalia kelio Vilkaviškis–Bartninkai, keli verslininkai ketino statyti vėjo jėgaines. Pelningą verslą bandę kuo greičiau „įsukti“ du vilkaviškiečiai ir marijampolietis tikėjosi, kad viskas vyks sklandžiai ir vėjo sukami sparnai netrukus žers pinigus. Verslininkai įsirengė aikšteles jėgainėms ir parsigabeno brangius vėjo „malūnus“.
Vis dėlto jėgainių kaimynystėje nenorėjusių gyventi žmonių pasipriešinimas, nepalankūs rajono valdžios sprendimai ir dėl to įsisukęs teismų maratonas pristabdė statybas. Nežinia, kuo būtų baigusis jėgainių statybos istorija – verslininkai buvo nusiteikę ryžtingai už jas kovoti, – jei ne Lietuvos kariuomenės vado įsakymas, nubrėžęs ribas, kuriose dėl trikdžių karo aviacijai negalima statyti vėjo jėgainių.
Į „raudonąją“ kariuomenės zoną pateko kone visas mūsų rajonas, o taip pat ir Mažųjų Būdežerių kaimas, kuriame jau kuris laikas gulėjo statyti paruoštos trys vėjo jėgainės. Tad pinigus trims verslininkams turėjusi nešti verslo idėja sužlugo, o prieš ją kovoję vietos gyventojai nurimo.
Šią istoriją visi seniai būtų pamiršę, jei ne laukuose likę gulėti du vėjo „malūnai“, kurių vienas neseniai buvo padegtas. Kas padegė per 100 tūkst. Eur kainavusį turtą, neaišku. Tačiau įvykį tiriantys pareigūnai puse lūpų kalba, kad tokiais būdais vienas kitam keršija dėl nepavykusios idėjos susipjudę verslo partneriai, dabar dažniau susitinkantys ne miesto gatvėse, o didmiesčių teismuose.
Jei ne jų tarpusavio konfliktai, ko gero, į viešumą nebūtų iškilę aibė įstatymų ir visuomenės interesų pažeidimų, dėl kurių darbo dabar turi ne viena teisėsaugos institucija ir valstybinė instancija.
Ikiteisminiai tyrimai vyksta dėl didžiulės žalos gamtai, finansinių aferų, o buvę verslo partneriai santykius aiškinosi jau daugiau nei dviejose dešimtyse teismo posėdžių.
Daugelį neteisėtų veiksmų buvo priverstas atskleisti žemės, kurioje turėjo būti statomos jėgainės, savininkas Rytis Žemaitaitis bei jo sesuo, kuriai priklauso kitas žemės sklypas. Mat buvę kolegos, pasirašę nuomos sutartis penkiolikai metų, verslui nepavykus jas nutraukė, dirbamą žemę pavertę statybinių atliekų sąvartynu.
Pats R. Žemaitaitis dabar keikia 2015 metų kovo 31 dieną, kai su vilkaviškiečio verslininko Vaidučio Vidžiūno vadovaujama bendrove „Vilkvėja“ pasirašė žemės nuomos sutartį. Verslininko vadovaujama, tačiau jo dukrai Irmai priklausanti įmonė išsinuomojo du žemės sklypus po 6 arus, kuriuos vėliau pažadėjo nupirkti. R. Žemaitaitis suderėjo juos parduoti už 100 tūkst. Lt ( apie 30 tūkst. Eur). Kad įvykdytų savo pažadą ir žemės neparduotų kitiems, R. Žemaitaitis net pasirašė V. Vidžiūno pateiktus vekselius.
Dar vieną sklypą R. Žemaitaičio seseriai priklausančiame plote išsinuomojo marijampoliečio Sauliaus Kavaliausko vadovaujama UAB „Dumesta ir Ko“, tuo metu mūsų rajone jau turėjusi vieną vėjo jėgainę.
Pačiam R. Žemaitaičiui kolegos verslininkai taip pat pasiūlė prisijungti prie verslo, mat Vokietijos firmoje, iš kurios S. Kavaliauskas ir V. Vidžiūnas pirko jėgaines, buvo dar vienas atliekamas „malūnas“. R. Žemaitaitis tokiu pasiūlymu susigundė, mat puikiai suprato žaliosios energetikos perspektyvas, nes pats turi saulės jėgainę.
Rankomis sukirtę vyrai skubėjo kuo greičiau pradėti energetikos verslą ir pinigus semti rieškučiomis. Todėl statybos prasidėjo negavus jokių leidimų. Pirmiausia reikėjo įrengti specialias sukietinto grunto aikšteles su nuovažomis, mat į statybvietę turėjo atriedėti didžiuliai kranai, į padanges kelsiantys vėjo „malūnus“. Aikštelėms įrengti buvo pasamdyta vietinė UAB „Gintrėja“.
Darbai vyko sparčiai ir aikštelės buvo įrengtos. Pagal UAB „Dumesta ir Ko“ pateiktus dokumentus matyti, kad vienos aikštelės įrengimas kainavo 17 tūkst. Eur. Kiek UAB „Gintrėja“ sumokėjo kiti verslininkai, lieka neaišku, mat dokumentų teismui pateikta nebuvo.
To, kad į statybų aikštelę buvo vežtas ne žvyras ar skalda, o gamtą teršiančios statybų ar griovimo atliekos, visuomenė, ko gero, būtų nesužinojusi, jei nesužlugęs jėgainių verslas.
Mat nepavykus įgyvendinti planų aikštelės liko nereikalingos, o abu žemės nuomininkai, investavę pinigų į aikštelių statybą, jas taip ir paliko R. Žemaitaičio bei jo sesers žemėje. Blogiausia, kad žemė su tonomis statybinių atliekų ūkininkauti nebetiko.
R. Žemaitaitis kreipėsi į buvusius nuomininkus prašydamas sutvarkyti žemę iki buvusio lygio. S. Kavaliauskas sakė puikiai supratęs ir sutikęs, tačiau V. Vidžiūnas net į kalbas nesileido. Tad trinktelėjus durimis buvusių draugų ir verslo partnerių bendravimas nuo užstalės persikėlė į teismų sales.
Užviręs teismų maratonas tęsiasi jau ne vienus metus. Per tą laiką abiem vėjo jėgainių versle ketinusioms dalyvauti bendrovėms paskelbti bankrotai. Jų turtu rūpinasi bankrotų administratoriai. Tiesa, R. Žemaitaitis įsitikinęs, kad bankrotai įvykdyti dirbtinai. Jis tikisi, kad teisėsauga atskleis ir šią aferą.
R. Žemaitaičio sesers ieškinį UAB „Dumesta ir Ko“ teismas jau patenkino. Iš bendrovės žemės savininkei priteista 400 tūkst. Eur nuostoliams atlyginti. Tačiau ir UAB „Dumesta ir Ko“ jau priklauso nebe S. Kavaliauskui, o V. Vidžiūno dukrai Irmai. Mat pritrūkęs pinigų jėgainių statybai S. Kavaliauskas jų pasiskolino iš verslo partnerio UAB „Vilkvėja“, kaip garantą sutikęs perrašyti savo bendrovės akcijas. Taigi S. Kavaliauskas šioje istorijoje liko ne tik be pelną nešančios jėgainės, bet ir be savo bendrovės.
Dėl UAB „Vilkvėja“ R. Žemaitaičiui padarytos žalos galutinio teismo sprendimo dar nėra. Lietuvos apeliacinis teismas nepatenkino R. Žemaitaičio ieškinio – 539 695,94 Eur, kurių jis reikalavo iš aikšteles nuomojusios UAB „Vilkvėja“ ir jas rengusios UAB „Gintrėja“. Kadangi skirtingi šalių samdyti ekspertai pateikė skirtingus žalos vertinimus, skirta papildoma ekspertizė.
Nuostolius kaltininkai turės atlyginti ne tik žemės savininkams, bet ir valstybei už gamtai padarytą žalą. Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė išvadas, kad vien dvi R. Žemaitaičio sklype įrengtos ir atliekų priverstos aikštelės aplinkai padarė žalos už daugiau nei 14 mln. Eur. Dar panašiai tiek žalos padaryta R. Žemaitaičio seseriai priklausančiame sklype įrengtomis aikštelėmis.
Kas kaltas dėl gamtai padarytos žalos ir kam teks už tai atsakyti, aiškinasi Marijampolės AVPK kriminalistai. Dar vieną ikiteisminį tyrimą pradėjo ekonominius nusikaltimus tiriantys pareigūnai įtarę, kad sandoriai tarp kai kurių jėgaines stačiusių verslininkų ir darbus vykdžiusios bendrovės vyko slepiant mokesčius nuo valstybės.
Taigi vėjas, turėjęs pripildyti verslininkų pinigines, pripustė daug nemalonumų. O visiems šios istorijos dalyviams, neseniai besivadinusiems draugais, dar ilgai teks varstyti teisėsaugos instancijų duris, bandant nusimesti ir savas, ir svetimas kaltes.
Publikuota: 2019-06-17 16:14:37
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|