„Santaka“ / Savivaldybės privalo įsitraukti į investicijų medžioklę, antraip joms gresia stagnacija / Lietuvoje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 3 ha žemės už Uosijos miško, prie sandėlių (atlikti geodeziniai matavimai). Tel. 8 652 30 775.
Galioja iki: 2019-09-19 09:32:22

Parduoda 2 kambarių tvarkingą butą patogioje vietoje, Vilkaviškyje (IV a., 50 m², šalia yra mokykla, vaikų darželis). Tel. 8 685 69 145.
Galioja iki: 2019-09-19 09:33:21

Parduoda 5 durų didelę medinę spintą, šiaudapjovę („akselinę“) su vienfaziu vokišku varikliu, 4 vasarines padangas 185/70 R14. Tel. 8 670 49 964.
Galioja iki: 2019-09-19 09:34:21

Parduoda gyvenamąjį namą Vienybės g., Vilkaviškyje (yra 7,6 a žemės). Tel. 8 656 85 575.
Galioja iki: 2019-09-19 14:45:38

Parduoda 1 kambario butą Vilniaus g. 6, Vilkaviškyje (29,62 m², III a., vonia ir tualetas kartu, be balkono). Tel. 8 638 50 161.
Galioja iki: 2019-09-20 09:28:01

Parduoda savadarbį tvarkingą traktoriuką su žemės dirbimo padargais. Tel. 8 615 96 257.
Galioja iki: 2019-09-22 11:32:38

Parduoda tvarkingą, prižiūrėtą namą Virbalyje (70 m², mūrinis ūkinis pastatas, visi inžineriniai tinklai, šildymas kietuoju kuru, 7 a sklypas, sutvarkyta aplinka, šalia mokykla ir vaikų darželis, 10 000 Eur). Tel.: 8 616 72 266, 8 656 58 234.
Galioja iki: 2019-09-23 09:03:05

Parduoda 2 kambarių butą su daliniais patogumais Virbalyje (atskiras įėjimas, yra ūkiniai pastatai, vandens, kanalizacija, rūsys, žemės, šalia parduotuvė, ambulatorija, autobusų stotelė, 3000 Eur). Tel. 8 650 59 709.
Galioja iki: 2019-09-26 13:25:28

Parduoda lengvojo automobilio priekabą (1995 m., 1,6 x 1,6 m, draudimas ir TA dvejiems metams, LED žibintai, padangos M+S, 80 proc. likutis, 369 Eur), plastikinių langų varčias su stiklo paketais (įvairių dydžių, 22 Eur už vnt.). Tel. 8 686 41 679.
Galioja iki: 2019-09-26 16:23:58

Parduoda naują čiužinį (2 m ilgio, 80 cm pločio, 30 cm aukščio). Tel. 8 653 40 386.
Galioja iki: 2019-09-27 13:04:19

Parduoda 3,8 a sodo sklypą Vilkaviškio miesto ribose. Tel. 8 671 02 459.
Galioja iki: 2019-09-28 11:22:43



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Lietuvoje

Dalinkitės:  


Savivaldybės privalo įsitraukti į investicijų medžioklę, antraip joms gresia stagnacija

Lietuvoje vis dar didelė socialinė atskirtis, nedarbo lygis auga, o visuomenė sensta.

Tačiau, kaip pastebi šalies teritorijos bendrojo plano (LRBP) rengėjai, gerėja migracijos situacija ir auga atlyginimai. Vis dėlto, savivaldybės raginamos įsitraukti į investicijų medžioklę, kurioje dabar laimi Vilnius – antraip joms gresia stagnacija.

Nedarbo lygio klausimu turime „ispaniškų“ savivaldybių

„Bendras nedarbo lygis slepia įvairias problemas. Kai kurios Lietuvos savivaldybės yra „ispaniškos“ – jose nedarbo lygis siekia apie 14 proc., pavyzdžiui, Zarasų r., Joniškio r., Biržų r., Radviliškio r., Visagino r. Vis dėlto, galima pasidžiaugti mažesniu nei Europos Sąjungoje (ES) nedarbo lygiu, tačiau būtina atkreipti dėmesį į savivaldybes, kuriose pastebima stagnacija“, – pažymi vienas iš LR teritorijos bendrojo plano (LRBP) rengėjų, buvęs Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Atlikus šalies Esamos būklės ekonominės dalies analizę paaiškėjo, kad nedarbo lygis šalyje išaugo nuo 9 proc. 2017 m. iki 9, 4 proc. 2018 m. Nuo 2015 iki 2018 m. nedarbo rodikliai augo net 21-oje savivaldybėje, o 22-ose savivaldybėse daugėjo ilgalaikių bedarbių.

Nedarbas augo net didžiuosiuose miestuose: Vilniuje nuo 6, 1 proc. iki 7, 1 proc. ir Kaune nuo 7, 2 proc. iki 8, 6 proc. Tačiau kitose ES šalyse 2019 m. vasarį nedarbas buvo gerokai aukštesnis: Graikijoje siekė 18 proc., Ispanijoje 13, 9 proc., Italijoje 10, 7 proc.

Ž. Šilėnas aiškina, kad Lietuvoje žemesnį nedarbo lygį padeda palaikyti lankstesnis darbo santykių reguliavimas šalyje – darbdaviai lengviau samdo darbuotojus. Taip pat ekonomikos augimas, kuris Lietuvoje buvo aukštesnis – tai leido greičiau sumažinti nedarbo lygį.

Vidinė migracija: tik į didžiuosius miestus

Anot jo, kita išryškėjusi neigiama tendencija yra senstanti visuomenė, todėl ypač mažesnėse savivaldybėse ateityje pradės trūkti darbo jėgos.

Nors 2018 m. migracijos rodikliai Lietuvoje pagerėjo – 2017 m. Lietuvą paliko 27, 5 tūkst. gyventojų, o 2018 m. – 3, 3 tūkst., tačiau teigiama migracija fiksuota sostinėje, didžiųjų miestų žiedinėse savivaldybėse – Alytaus r., Kauno r., Klaipėdos r., Šiaulių r., Vilniaus r., kurortinėse savivaldybėse – Neringos, Palangos m. ir Trakų r. bei Elektrėnų savivaldybėse.

„Atlikta analizė rodo, kad gyventojai migruoja į ekonomiškai aktyvias savivaldybes. Jei siekiame, kad regionai atsigautų, tiek centrinė, tiek vietinė valdžia turėtų kurti prielaidas verslų steigimuisi tose savivaldybėse, mažindamos mokesčius, švelnindamos reguliavimus, pavyzdžiui, liberalizuodamos darbo santykių lankstumą, atsisakydamos Sodros „grindų“, – siūlo Ž. Šilėnas.

Daugiausiai laimi sostinė

Nuo ES vidurkio atsiliekantį šalies ekonomikos produktyvumą siūloma vytis investicijomis.

„2015-2017 m. tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam gyventojui, Lietuvoje vidutiniškai tarp 60 savivaldybių augo nuo 1522 iki 1698 Eur. Pažvelgus detaliau matyti, kad tik 19-oje iš 60 savivaldybių investicijų buvo daugiau nei vidutiniškai. Daugiausiai jų vienam gyventojui teko didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje bei keliose kaimiškose savivaldybėse Kėdainių r., Kazlų Rūdoje). Apskritai – daugiausiai investicijų koncentravosi Vilniuje. Reikėtų, kad ir kiti miestai labiau įsitrauktų į investicijų medžioklę, nes daugiausiai laimikių pagauna Vilnius“, – siūlo Ž. Šilėnas.

Socialinė aplinka prasčiausia pasienyje

Julius Skačkauskas, LR BP Socialinės dalies esamos būklės analizės rengėjas pastebi, kad nors per pastaruosius metus gyventojų užmokestis augo ir socialinė aplinka linkusi gerėti visoje Lietuvoje, tačiau reikšmingi socialinės aplinkos netolygumai tarp regionų vis dar išlieka.

„Ekonomiškai silpnesnėse savivaldybėse – šalies pietvakarių ir šiaurės rytų pasienyje socialinė aplinka yra prasčiausia. Šiaurės vidurio ir rytų Lietuvoje, kuri labiausiai buvo paliesta neigiamos gyventojų migracijos, formuojasi kaimo vietovių tinklas praktiškai be gyventojų. Pažvelgus į skurdo pasiskirstymą šalyje pagal amžiaus grupes matosi, kad itin prasta situacija vyresnio amžiaus žmonių grupėje. Panašiai ir su gaunamomis pajamomis, jei mažesnes pajamas gaunančių žmonių dalis 25-54 m. amžiaus grupės rodiklis beveik nesiskiria nuo ES vidurkio, tai 65 m. ir vyresnių amžiaus grupėje yra gana didelis“, – aiškina pašnekovas.

Visa tai, anot jo, rodo socialinių problemų spektrą – jos linkusios koncentruotis tose savivaldybėse, kur didesnė vyresnio amžiaus žmonių dalis, mažiau ekonominio aktyvumo.

Infrastruktūros tinklas – „į vienus vartus“

Šalies urbanistinė sistema nuo Nepriklausomybės atgavimo stipriai pasikeitė: plėtėsi didžiųjų miestų priemiestinės zonos, tuo pat metu tuštėjo didesn regionų. Pasak J. Skačkausko, tai nulėmė netvarios socialinės infrastruktūros tinklą – priemiestinėse teritorijose tokios infrastruktūros trūksta, o rajonuose ji yra perteklinė.

„Pavyzdžiui, turime vieną didžiausių ligoninių lovų skaičių ES, bet tuo pačiu trumpiausią gyvenimo trukmę, itin didelį mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tai reiškia, kad platus ligoninių tinklas, ypač kalbant apie rajonus, neužtikrina sveikatos paslaugų kokybės. Priešingai, tokios infrastruktūros išlaikymui sunaudojamos didžiulės lėšos, kurios galėtų būti panaudojamos efektyviau: sveikatos prevencijos programoms, ligų profilaktikai, sveikatinimui ar sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymui. Viena iš svarbių inovacijų – integruotos socialinės politikos modelis, kai vyresnių žmonių problemos sprendžiamos koordinuotai tarp sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos specialistų, o ne veikiant atskirai“, – siūlo J. Skačkauskas.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Globos namų įdirbis išgirtas, tačiau įstaigos turi nelikti
* Kai nenori mokėti mokesčių – šiukšlės keliauja į paežerės konteinerius
* Nesutarimai dėl įvažiavimo įstrigo ambicijų sūkuryje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ką dažniausiai dovanojate eidami į vestuves, jubiliejus?
Pinigų.
Dovanų kuponą.
Nuperku kokį daiktą.
Apsiriboju gėlėmis.



Kalbos patarimai

Ar taisyklingas pasakymas „reikalingas pagalbos“?
Taip, taisyklingas, būdvardis „reikalingas“ valdo objekto kilmininką. Pvz.: Senas neįgalus žmogus reikalingas pagalbos.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas