Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2019-04-11 16:37

---

Giedrė Augustauskienė kartu su daugiau nei šimtu kitų mamų užsisakė marškinėlius, papuoštus „Blogmamės“ logotipu.

Nuotr. iš asmeninio albumo

Vilniuje gyvenanti vilkaviškietė Giedrė Augustauskienė prieš keturis mėnesius tapo mama. Augindama kūdikį jauna moteris rado laiko sukurti tinklaraštį, pavadintą „Blogmamė“, kuris greitai išpopuliarėjo socialiniame tinkle „Facebook“ ir per du mėnesius surinko apie 4 tūkst. sekėjų.

Bendras produktas

„Tikrai negalvojau, kad kada nors tapsiu tinklaraštininke, juolab augindama mažiuką. Nors ir labai mėgstu rašyti, niekada nemaniau, jog turiu tiek daug minčių ir galėčiau prirašyti visą tinklaraštį – ir dar taip, kad būtų įdomu kitiems. Be to, buvau įsitikinusi, jog tam reikia didžiulės patirties ir įkvepiančių istorijų, – pasakojo Giedrė. – „Blogmamė“ gimė visai netyčia. Vienoje „Facebook‘o“ grupėje, kurioje bendraujame su kitomis „gruodinukus“ auginančiomis mamomis, parašiau kažkokį įrašą ir prie jo pridėjau grotažymę #blogmamė. Nuo tada visos, kurios darydavo kažką, kas nėra visuotinai priimtina, prie savo įrašų pridėdavo ir žymę #blogmamė.“

Vieną bemiegę naktį G. Augustauskienė į tą pačią „Facebook‘o“ grupę įkėlė pačios sukurtą eilėraštį apie blogas mamas. Visos merginos juokėsi ir ragino rašyti daugiau, o vėliau paskatino kurti ir savo puslapį. Tačiau Giedrei vis pritrūkdavo ryžto. Tuomet iniciatyvą į savo rankas perėmė jauna mama Rūta. Ji suorganizavo, kad kitos prisidėtų prie logotipo kūrimo, ir greitai tinklaraštis jau turėjo savitą veidą ir puslapį. Iš pradžių linksmus eilėraštukus iš savo kasdienybės kurdavo tik Giedrė ir Rūta, bet labai greitai joms pradėjo rašyti tiek daug mamų, jog moterys vos spėjo dalytis jų kūryba. Taigi dabar „Blogmamė“ – atviras tinklaraštis, kuriame dalyvauti gali visos, mokančios šmaikščiai aprašyti savo motinystės patirtis.

Sustoti neketina

Pažįstantiems Giedrę nebuvo nuostabu, kad ši sugebėjo „įsukti“ tokį tinklaraštį, nes rašymo įgūdžiais ji garsėjo dar besimokydama Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Gal todėl vėliau pasirinko lietuvių filologijos studijas Lietuvos edukologijos universitete. Paklausta, kada randa laiko rašyti, jauna mama juokavo, jog daugiausia, aišku, naktimis. Dažniausiai mintys ateina, kai migdo sūnų.

„Man pasisekė, kad vaikas labai geras ir ramus, todėl laisvesnę minutę atrasti ne taip ir sunku. Dar mokykloje supratau vieną dalyką: kuo daugiau darai, tuo daugiau suspėji“, – sakė Giedrė.

Šiuo metu „Blogmamė“ turi beveik 4 tūkst. sekėjų. Anot vilkaviškietės, tai yra tiesiog neįtikėtina, nes puslapiui mažiau nei du mėnesiai. Jo turinį kuria visos mamos, kurios turi ką papasakoti.

„Iš tikrųjų mes laukiame ne tik eiliuotų istorijų, bet mamos taip „įsivažiavo“ kurdamos eiles, kad tiesiog jų nebestabdome. Nuoširdžiai tikiu, jog šis projektas gali išaugti į ką nors daugiau, nes sulaukiame didžiulio palaikymo ir padrąsinimo nesustoti, net užsisakėme marškinėlius su „Blogmamės“ logotipais“, – pasakojo jauna mama.



Neketina patikti visiems

Moterys džiaugiasi, kad tinklaraščio erdvėje nėra jokio negatyvaus turinio ar piktų komentarų. Giedrė svarstė, jog galbūt jame lankosi tik pozityvios mamos. Tik tuomet, kai apie šią iniciatyvą parašė vienas portalas, straipsnio komentaruose jaunos mamos sulaukė nemažai piktos kritikos.

„Jeigu kritika konstruktyvi, visada ją priimsime ir įvertinsime, bet piktų anoniminių komentarų, kuriais tik norima įgelti, tiesiog neskaitome. Daugiausia sulaukiame jaunų mamų žinučių su padėkos žodžiais, kad esame tikros ir „nesuvaidintos“, kad nesistengiame būti tobulos mamos ir nesmerkiame kitų dėl jų pasirinkimų. Dabar visuomenėje tiek jautrių temų, pavyzdžiui, žindymas ar skiepai, jog mamos bijo pasakyti kažką ne taip: jei jų nuomonė neatitinka daugumos, moterys būna „užmėtomos akmenimis“.

Todėl noriu pasakyti visoms: nesistenkite būti tobulos, tai visai neįdomu. Nesijaudinkite, jeigu jūsų vaikai neauga pagal lenteles ar vadovėlius, nes jie – unikalūs ir nepakartojami. Tik tuomet, kai liausitės lygiuotis į tas nudailintas „instagramines“ šeimas, kuriose tikrumo tiek, kiek plastikinėse lėlėse, pamatysite, kokia nuostabi yra motinystė“, – bendramintes drąsino pašnekovė.



Stereotipai neveikia

Giedrė tvirtino, kad vaiko gimimas yra didžiausia laimė, kokia tik gali aplankyti šeimą. Be abejo, tai ir darbas 24 valandas per parą, ir neišmatuojama atsakomybė, nes, kaip mano vilkaviškietė, būtent nuo tėvų priklauso, koks užaugs žmogus, tad jam reikia pakloti tvirtą vertybių pamatą.

„Manoji „mamystės“ praktika nėra labai ilga, tik 4 mėnesiai, tačiau niekada nemaniau, jog tapus mama atsiranda tiek daug baimių ir neatitikimų „normai“. Vienas iš stereotipų – kad visos mamos būtinai maitina savo pienu, bet praktika, deja, visai kitokia. Arba kad pradžioje kūdikėlis tik miega ir valgo... Tačiau jis dar ir verkia!

Todėl dažnai klausiu savo mamos patarimų. Kartais net per daug. Manau, jog ji tikrai daug visko žino, nes ne tik užaugino mus su sese, bet ir beveik 30 metų dirba akušere. Aišku, ar tai tinka man ir mano vaikui, nusprendžiu pati. Kaip žinia, vaikai visada stengiasi pasiginčyti su tėvais, man tai irgi galioja, – juokėsi Giedrė. – Labiausiai gaila, kad pati tapusi mama retai atvažiuoju į Vilkaviškį pas saviškę. Anksčiau apsilankydavau dažniau, nes gimtąjį miestą labai myliu, tačiau šiuo metu namuose turiu mažą „direktorių“, kuris išvykas kol kas riboja.“

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---