|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2019-02-28 17:00
|
|
|
Skirtinguose tinklalapiuose sukčiai kartais nurodo skirtingas to paties parduodamo automobilio kainas.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Į skelbimų portalus įsisukę sukčiai taip įsisiautėjo, kad policijai kone kasdien tenka registruoti apgautų žmonių pareiškimus. Pareigūnai neslepia, jog iš tiesų tai – tik ledkalnio viršūnė, nes nemažai apgautųjų į policiją išvis nesikreipia.
Sūris spąstuose
Nors sukčiai populiariuose skelbimų portaluose „pardavinėja“ daug ką – mobiliuosius telefonus, kompiuterius, žaidimų konsoles, bene labiausiai nukenčia automobilius tokiu būdu bandantys įsigyti žmonės. Mat už brangią prekę prašomas užstatas siekia nuo kelių šimtų iki tūkstančių eurų.
Kaip sakė tokius nusikaltimus tiriantis Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas Liutauras Sinkevičius, norintieji įsigyti naudotą automobilį visuomet ieško kuo geresnio varianto už kuo mažesnę kainą. Tačiau bet kokiu atveju reikėtų nepamiršti, kad pirkimo ir pardavimo sandoriuose veikia rinkos ekonomika. Taigi, pardavėjas bando uždirbti daugiau, o pirkėjas įsigyti pigiau. Tad jeigu skelbime pasirodo nerealiai pigi prekė, ypač automobilis, reikėtų iš karto įtarti klastą.
– Ne veltui liaudyje sakoma, kad nemokamas sūris būna tik spąstuose. Į tai reikėtų atkreipti dėmesį visiems, kurie tikisi įgyti gerą daiktą už nerealiai mažą kainą, – sakė L. Sinkevičius. – Patikėjusieji, jog tai įmanoma, paprastai lieka apgauti.
Manipuliuoja sąmone
Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas aiškino, kad sukčiai veikia elementariai. Sukurpia tekstą apie parduodamą automobilį, nurodydami perpus ar bent trečdaliu mažesnę nei rinkos kainą. Kad atrodytų tikroviškiau, įvardija keletą defektų. Po to suranda tokio modelio automobilio nuotrauką, kurių apstu internete, ir įdeda informaciją nemokamų skelbimų portale.
Anot L. Sinkevičiaus, jam teko tirti tokių sukčiavimo atvejų, kur aferistai sumaniai manipuliuoja žmonių psichologija. Dažnai skelbime ar tiesiog vėliau bendraujant preke susidomėjusiam pirkėjui nurodomos papildomos aplinkybės, dėl ko neva parduodamas automobilis toks pigus. Suabejojusiam potencialiam pirkėjui sukčius „pudrina smegenis“, jog mašiną reikia skubiai parduoti, nes emigruoja į užsienį, arba jos nebereikia dėl to, kad savininkas keleriems metams prarado teisę vairuoti, ir pan.
Išlošia laiko
Beje, tas pats tik sukčiaus vizijose egzistuojantis automobilis paprastai „parduodamas“ keliems klientams. Mat gera mašina už patrauklią kainą žavisi ne vienas, siekiantis kuo greičiau į pardavėjo sąskaitą pervesti rankpinigius, kad tik užsitikrintų gerą sandorį.
Klaidinantis skelbimas viešinamas tol, kol pirkėjai, negaudami automobilio, netenka kantrybės ir pradeda ieškoti teisybės. Tiesa, išradingiems sukčiams dažnai pavyksta išlošti šiek tiek laiko. Jie katę maiše pirkusiam žmogui aiškina, jog automobilio iškart negali pristatyti todėl, kad reikia pakeisti tepalus ar sutaisyti kokį gedimą. Taip kartais laiką pavyksta pratempti iki kelių savaičių ar net mėnesio. Terminas priklauso nuo sukčiaus sugebėjimo įtikinti auką ir nuo pastarosios patiklumo.
Vis dėlto dažniausiai pirkėjai atitoksta po kelių dienų ir supranta, jog buvo apgauti. Tuomet ir kreipiasi į policiją. Tačiau nemaža dalis sukčių aukų tiesiog pagaili laiko nusikaltimo tyrimo procesui ar susigėsta dėl savo naivumo ir nenori to viešinti.
Sukčiauja kaliniai
L. Sinkevičius sakė negalįs daryti išvadų, kad sukčių aukos – kurios nors konkrečios amžiaus grupės žmonės. Mat tarp apgautųjų pasitaiko ir jaunimo, ir žilagalvių senjorų. Tačiau pasiturintys žmonės ant tokio sukčių jauko neužkimba, nes dažniausiai perka naujus ar žinomo savininko automobilius.
– Sukčių aukomis paprastai tampa viduriniosios finansinės klasės atstovai, – konstatavo L. Sinkevičius.
Tačiau identifikuoti, kaip atrodo statistinis sukčius, ne taip ir sunku.
Beveik visais atvejais tai įkalinimo įstaigose kalintys nuteistieji ar kokiais nors ryšiais su jais susiję asmenys – ir nebūtinai jau turėję sukčiavimo patirties. Paprastai sėdėdami pataisos įstaigoje jie išeina tokią „mokyklą“, kad visi tampa „profesionalais“, galinčiais aplink pirštą apsukti patiklią, anksčiau su tokiais atvejais nesusidūrusią auką.
Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas sakė, jog atskleidžiama apie pusė tokių nusikaltimų. Surasti nusikaltėlį kur kas lengviau, jeigu auka kreipiasi iš karto. Tačiau jei žmogus policijos pagalbos pradeda ieškoti po mėnesio kito, rasti sukčių, spėjusį atsikratyti visų įkalčių, daug sunkiau.
Pinigų neatgauna
Nuo sukčių nukentėję žmonės savo pinigų dažniausiai neatgauna, mat kalėjime sėdintys asmenys paprastai jokio turto ar pajamų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Tad auka nebent gali pasiguosti tuo, kad nuskriaudęs sukčius surastas ir už grotų turės praleisti kelis papildomus metelius.
Vis dėlto L. Sinkevičius nemano, jog nukentėjusiam žmogui geriau „užmiršti“ skriaudą, numoti ranka ir neturėti papildomų rūpesčių su policija ir teismais.
– Į policiją kreiptis būtina, – teigė patyręs kriminalistas. – Žmogus turi žinoti, kad už jo skriaudą bus atlyginta, nors ir ne finansiškai. Nusikaltėlis privalo būti surastas ir nubaustas pagal įstatymą.
Automobilių ar kitų prekių pardavimo skelbimus dažnai skaitantiems mūsų rajono gyventojams kriminalistas patartų nepasikliauti vien pokalbiu telefonu ir gražia automobilio nuotrauka. Būtina susitikti su pardavėju akis į akį, gerai apžiūrėti prekę, ją „pačiupinėti“, o tik tada mokėti rankpinigius.
Susitikus su pardavėju jau vien iš jo elgesio ir kalbos galima nuspėti tikruosius ketinimus. Dar geriau būtų perkamą automobilį patikrinti servise. Tuomet išvengtumėte nemalonių netikėtumų.
Į skelbimų portalus įsisukę sukčiai taip įsisiautėjo, kad policijai kone kasdien tenka registruoti apgautų žmonių pareiškimus. Pareigūnai neslepia, jog iš tiesų tai – tik ledkalnio viršūnė, nes nemažai apgautųjų į policiją išvis nesikreipia. |
Nors sukčiai populiariuose skelbimų portaluose „pardavinėja“ daug ką – mobiliuosius telefonus, kompiuterius, žaidimų konsoles, bene labiausiai nukenčia automobilius tokiu būdu bandantys įsigyti žmonės. Mat už brangią prekę prašomas užstatas siekia nuo kelių šimtų iki tūkstančių eurų.
Kaip sakė tokius nusikaltimus tiriantis Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas Liutauras Sinkevičius, norintieji įsigyti naudotą automobilį visuomet ieško kuo geresnio varianto už kuo mažesnę kainą. Tačiau bet kokiu atveju reikėtų nepamiršti, kad pirkimo ir pardavimo sandoriuose veikia rinkos ekonomika. Taigi, pardavėjas bando uždirbti daugiau, o pirkėjas įsigyti pigiau. Tad jeigu skelbime pasirodo nerealiai pigi prekė, ypač automobilis, reikėtų iš karto įtarti klastą.
– Ne veltui liaudyje sakoma, kad nemokamas sūris būna tik spąstuose. Į tai reikėtų atkreipti dėmesį visiems, kurie tikisi įgyti gerą daiktą už nerealiai mažą kainą, – sakė L. Sinkevičius. – Patikėjusieji, jog tai įmanoma, paprastai lieka apgauti.
Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas aiškino, kad sukčiai veikia elementariai. Sukurpia tekstą apie parduodamą automobilį, nurodydami perpus ar bent trečdaliu mažesnę nei rinkos kainą. Kad atrodytų tikroviškiau, įvardija keletą defektų. Po to suranda tokio modelio automobilio nuotrauką, kurių apstu internete, ir įdeda informaciją nemokamų skelbimų portale.
Anot L. Sinkevičiaus, jam teko tirti tokių sukčiavimo atvejų, kur aferistai sumaniai manipuliuoja žmonių psichologija. Dažnai skelbime ar tiesiog vėliau bendraujant preke susidomėjusiam pirkėjui nurodomos papildomos aplinkybės, dėl ko neva parduodamas automobilis toks pigus. Suabejojusiam potencialiam pirkėjui sukčius „pudrina smegenis“, jog mašiną reikia skubiai parduoti, nes emigruoja į užsienį, arba jos nebereikia dėl to, kad savininkas keleriems metams prarado teisę vairuoti, ir pan.
Beje, tas pats tik sukčiaus vizijose egzistuojantis automobilis paprastai „parduodamas“ keliems klientams. Mat gera mašina už patrauklią kainą žavisi ne vienas, siekiantis kuo greičiau į pardavėjo sąskaitą pervesti rankpinigius, kad tik užsitikrintų gerą sandorį.
Klaidinantis skelbimas viešinamas tol, kol pirkėjai, negaudami automobilio, netenka kantrybės ir pradeda ieškoti teisybės. Tiesa, išradingiems sukčiams dažnai pavyksta išlošti šiek tiek laiko. Jie katę maiše pirkusiam žmogui aiškina, jog automobilio iškart negali pristatyti todėl, kad reikia pakeisti tepalus ar sutaisyti kokį gedimą. Taip kartais laiką pavyksta pratempti iki kelių savaičių ar net mėnesio. Terminas priklauso nuo sukčiaus sugebėjimo įtikinti auką ir nuo pastarosios patiklumo.
Vis dėlto dažniausiai pirkėjai atitoksta po kelių dienų ir supranta, jog buvo apgauti. Tuomet ir kreipiasi į policiją. Tačiau nemaža dalis sukčių aukų tiesiog pagaili laiko nusikaltimo tyrimo procesui ar susigėsta dėl savo naivumo ir nenori to viešinti.
L. Sinkevičius sakė negalįs daryti išvadų, kad sukčių aukos – kurios nors konkrečios amžiaus grupės žmonės. Mat tarp apgautųjų pasitaiko ir jaunimo, ir žilagalvių senjorų. Tačiau pasiturintys žmonės ant tokio sukčių jauko neužkimba, nes dažniausiai perka naujus ar žinomo savininko automobilius.
– Sukčių aukomis paprastai tampa viduriniosios finansinės klasės atstovai, – konstatavo L. Sinkevičius.
Tačiau identifikuoti, kaip atrodo statistinis sukčius, ne taip ir sunku.
Beveik visais atvejais tai įkalinimo įstaigose kalintys nuteistieji ar kokiais nors ryšiais su jais susiję asmenys – ir nebūtinai jau turėję sukčiavimo patirties. Paprastai sėdėdami pataisos įstaigoje jie išeina tokią „mokyklą“, kad visi tampa „profesionalais“, galinčiais aplink pirštą apsukti patiklią, anksčiau su tokiais atvejais nesusidūrusią auką.
Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas sakė, jog atskleidžiama apie pusė tokių nusikaltimų. Surasti nusikaltėlį kur kas lengviau, jeigu auka kreipiasi iš karto. Tačiau jei žmogus policijos pagalbos pradeda ieškoti po mėnesio kito, rasti sukčių, spėjusį atsikratyti visų įkalčių, daug sunkiau.
Nuo sukčių nukentėję žmonės savo pinigų dažniausiai neatgauna, mat kalėjime sėdintys asmenys paprastai jokio turto ar pajamų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Tad auka nebent gali pasiguosti tuo, kad nuskriaudęs sukčius surastas ir už grotų turės praleisti kelis papildomus metelius.
Vis dėlto L. Sinkevičius nemano, jog nukentėjusiam žmogui geriau „užmiršti“ skriaudą, numoti ranka ir neturėti papildomų rūpesčių su policija ir teismais.
– Į policiją kreiptis būtina, – teigė patyręs kriminalistas. – Žmogus turi žinoti, kad už jo skriaudą bus atlyginta, nors ir ne finansiškai. Nusikaltėlis privalo būti surastas ir nubaustas pagal įstatymą.
Automobilių ar kitų prekių pardavimo skelbimus dažnai skaitantiems mūsų rajono gyventojams kriminalistas patartų nepasikliauti vien pokalbiu telefonu ir gražia automobilio nuotrauka. Būtina susitikti su pardavėju akis į akį, gerai apžiūrėti prekę, ją „pačiupinėti“, o tik tada mokėti rankpinigius.
Susitikus su pardavėju jau vien iš jo elgesio ir kalbos galima nuspėti tikruosius ketinimus. Dar geriau būtų perkamą automobilį patikrinti servise. Tuomet išvengtumėte nemalonių netikėtumų.
Publikuota: 2019-02-28 17:00:37
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|