|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Tyrimas
|
|
|
Sveikas gyvenimo būdas ir ekologija rūpi vis daugiau gyventojų, kurie už „eko“, „bio“ ženklais pažymėtas prekes ir paslaugas pasirengę plačiau atverti pinigines. Deja, dar daug vartotojų nežino, kad „žali“ gaminiai nebūtinai tokie ir yra. Dar daugiau – ekologiška produkcija gali būti gaminama teršiant gamtą ir skatinant neigiamus klimato pokyčius.
Biodegalų asociacijos užsakymu, visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko reprezentatyvią apklausą, skirtą išsiaiškinti Lietuvos gyventojų požiūrį į aplinką tausojančius degalus.
Apklausos rezultatai parodė, kad net devyniems iš dešimties (86 proc.) apklaustųjų rūpi švarus oras ir artimųjų sveikata. Aplinkos apsauga ir ekologija yra svarbi 82 proc. apklaustų gyventojų. Gyventojai ne tik deklaruoja rūpestį ekologijai, tačiau ir linkę už aplinką tausojančius degalus sumokėti daugiau. Daugiau nei pusė (57 proc.) gyventojų už švaresnius degalus sumokėtų daugiau, tiesa, kainų skirtumas neturėtų būti žymus (43 proc.). Tik kas ketvirtas gyventojas (25 proc.) pripažino, kad prioritetą teiktų mažesnei degalų kainai.
„Dažnai vyrauja įsitikinimas, kad vartotojai renkasi degalus už mažiausią kainą, tačiau šio tyrimo rezultatai maloniai nustebino – visuomenė tampa sąmoningesnė ir vis labiau atkreipia dėmesį į poveikį aplinkai. Deja, tyrimas parodė, kad kai kurie degalų rinkos dalyviai šią tendenciją išnaudoja savo naudai – pavyzdžiui, „Neste Lietuva“ reklamuoja tariamai švaresnius degalus, tačiau neįvardija, kad į šiuos degalus įmaišomas biopriedas, gaminamas iš palmių aliejaus. Bendrovė reklamoje žaidžia ekologijos korta, tačiau realybėje skatina atogrąžų miškų naikinimą ir globalų klimato atšilimą“, - teigė Biodegalų asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas.
„Neste Lietuva“ mūsų šalyje prekiauja dyzelinu, kuriame naudojamas biopriedas gaminamas iš grynojo palmių aliejaus arba šalutinio jo produkto (PFAD). Palmių aliejaus naudojamas degalų pramonėje yra kontraversiškas, nes plečiant alyvapalmių plantacijas masiškai naikinami atogrąžų miškai ir skatinamas globalinis klimato atšilimas.
Deja, „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad faktą apie tai, kad „Neste“ degaluose yra palmių aliejaus, žino tik beveik kas ketvirtas apklaustas vartotojas (23 proc.), o dauguma vartotojų arba nurodo kitą žaliavą (pvz. rapsų ar sintetinį aliejų), arba negali įvardinti jokios žaliavos.
Dar daugiau – jei vartotojai žinotų, kad „Neste“ degalai pagaminti iš palmių aliejaus, tai didelė gyventojų dalis manytų, kad „Neste“ reklama neatitiktų tikrovės. 45 proc. respondentų pareiškė, kad jei „Neste“ degalai yra iš palmių aliejaus, tuomet reklaminis teiginys „Švaresni degalai. Švaresni plaučiai“ neatitinka tikrovės, o dar 29 proc. vartotojų suabejotų šiuo teiginiu.
„Šis tyrimas parodo, kad kompanija gyventojų nežinojimą išnaudoja verslo tikslams pasiekti – tikėtina, kad jei daugiau pirkėjų žinotų, kad „Neste“ prisideda masinio atogražų kirtimo reiškinio, degalų pardavimai būtų mažesni, be to, nukentėtų ir bendrovės reputacija“, - pažymėjo M. Palijanskas.
Energetikos konsultanto M. Nagevičiaus skaičiavimai parodė, kad „Neste Lietuva“ deklaruojami realūs CO2 sutaupymai yra gerokai kuklesni nei reklamoje deklaruojamas „iki 20 proc.” sutaupymas. Atsižvelgiant į surinktus įrodymus, Biodegalų asociacija praėjusią savaitę kreipėsi į Konkurencijos tarybą su prašymu pradėti tyrimą dėl galimai klaidinančios reklamos.
Rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko reprezentatyvų visuomenės nuomonės tyrimą, kuriame buvo apklausta daugiau nei 1000 respondentų (18-75 metų) visoje Lietuvoje. Apklausos metu buvo tirta tiek visų Lietuvos gyventojų, tiek vairuotojų nuomonė.
Sveikas gyvenimo būdas ir ekologija rūpi vis daugiau gyventojų, kurie už „eko“, „bio“ ženklais pažymėtas prekes ir paslaugas pasirengę plačiau atverti pinigines. Deja, dar daug vartotojų nežino, kad „žali“ gaminiai nebūtinai tokie ir yra. Dar daugiau – ekologiška produkcija gali būti gaminama teršiant gamtą ir skatinant neigiamus klimato pokyčius. |
Biodegalų asociacijos užsakymu, visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko reprezentatyvią apklausą, skirtą išsiaiškinti Lietuvos gyventojų požiūrį į aplinką tausojančius degalus.
Apklausos rezultatai parodė, kad net devyniems iš dešimties (86 proc.) apklaustųjų rūpi švarus oras ir artimųjų sveikata. Aplinkos apsauga ir ekologija yra svarbi 82 proc. apklaustų gyventojų. Gyventojai ne tik deklaruoja rūpestį ekologijai, tačiau ir linkę už aplinką tausojančius degalus sumokėti daugiau. Daugiau nei pusė (57 proc.) gyventojų už švaresnius degalus sumokėtų daugiau, tiesa, kainų skirtumas neturėtų būti žymus (43 proc.). Tik kas ketvirtas gyventojas (25 proc.) pripažino, kad prioritetą teiktų mažesnei degalų kainai.
„Dažnai vyrauja įsitikinimas, kad vartotojai renkasi degalus už mažiausią kainą, tačiau šio tyrimo rezultatai maloniai nustebino – visuomenė tampa sąmoningesnė ir vis labiau atkreipia dėmesį į poveikį aplinkai. Deja, tyrimas parodė, kad kai kurie degalų rinkos dalyviai šią tendenciją išnaudoja savo naudai – pavyzdžiui, „Neste Lietuva“ reklamuoja tariamai švaresnius degalus, tačiau neįvardija, kad į šiuos degalus įmaišomas biopriedas, gaminamas iš palmių aliejaus. Bendrovė reklamoje žaidžia ekologijos korta, tačiau realybėje skatina atogrąžų miškų naikinimą ir globalų klimato atšilimą“, - teigė Biodegalų asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas.
„Neste Lietuva“ mūsų šalyje prekiauja dyzelinu, kuriame naudojamas biopriedas gaminamas iš grynojo palmių aliejaus arba šalutinio jo produkto (PFAD). Palmių aliejaus naudojamas degalų pramonėje yra kontraversiškas, nes plečiant alyvapalmių plantacijas masiškai naikinami atogrąžų miškai ir skatinamas globalinis klimato atšilimas.
Deja, „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad faktą apie tai, kad „Neste“ degaluose yra palmių aliejaus, žino tik beveik kas ketvirtas apklaustas vartotojas (23 proc.), o dauguma vartotojų arba nurodo kitą žaliavą (pvz. rapsų ar sintetinį aliejų), arba negali įvardinti jokios žaliavos.
Dar daugiau – jei vartotojai žinotų, kad „Neste“ degalai pagaminti iš palmių aliejaus, tai didelė gyventojų dalis manytų, kad „Neste“ reklama neatitiktų tikrovės. 45 proc. respondentų pareiškė, kad jei „Neste“ degalai yra iš palmių aliejaus, tuomet reklaminis teiginys „Švaresni degalai. Švaresni plaučiai“ neatitinka tikrovės, o dar 29 proc. vartotojų suabejotų šiuo teiginiu.
„Šis tyrimas parodo, kad kompanija gyventojų nežinojimą išnaudoja verslo tikslams pasiekti – tikėtina, kad jei daugiau pirkėjų žinotų, kad „Neste“ prisideda masinio atogražų kirtimo reiškinio, degalų pardavimai būtų mažesni, be to, nukentėtų ir bendrovės reputacija“, - pažymėjo M. Palijanskas.
Energetikos konsultanto M. Nagevičiaus skaičiavimai parodė, kad „Neste Lietuva“ deklaruojami realūs CO2 sutaupymai yra gerokai kuklesni nei reklamoje deklaruojamas „iki 20 proc.” sutaupymas. Atsižvelgiant į surinktus įrodymus, Biodegalų asociacija praėjusią savaitę kreipėsi į Konkurencijos tarybą su prašymu pradėti tyrimą dėl galimai klaidinančios reklamos.
Rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko reprezentatyvų visuomenės nuomonės tyrimą, kuriame buvo apklausta daugiau nei 1000 respondentų (18-75 metų) visoje Lietuvoje. Apklausos metu buvo tirta tiek visų Lietuvos gyventojų, tiek vairuotojų nuomonė.
Publikuota: 2018-12-07 10:39:19
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Teisingumo paieškos sprogo it muilo burbulas * Tarybos nutarimai: didins darželinukų grupes, statys daugiabutį
* Infoturo dalyvius žavėjo degustacijomis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|