|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2018-10-29 16:41
|
|
|
Dainininkas ir muzikos kūrėjas Gabrielius Liaudanskas (Svaras) sutinka, kad bet kokie žalingi įpročiai kenkia sveikatai.
Nuotr. iš asmeninio albumo
Medicinos srityje nuolat tobulėja diagnostikos ir gydymo technologijos, tačiau Lietuvoje sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis yra vienas didžiausių Europoje. Higienos instituto duomenys bauginantys: vien praėjusiais metais šios ligos buvo 56 proc. mirčių priežastis.
Medikų teigimu, riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis didina netinkamas gyvenimo būdas.
Kviečia pasižadėti sau
Skaičiuojama, kad kiekvienais metais nuo širdies ir kraujagyslių ligų pasaulyje miršta 17,5 mln. žmonių. Gerai žinomas gydytojas kardiologas Pranas Šerpytis įvardija daug priežasčių, kodėl Lietuva pagal širdies ir kraujagyslių ligas yra tarp pirmaujančių šalių. Viena iš jų – nepakankamas dėmesys savo sveikatai. Gydytojo, daug dėmesio skiriančio šių ligų prevencijai, teigimu, reikia ne tik medikų, bet ir visuomenės, valstybinių institucijų bendradarbiavimo šviečiant žmones.
Į būtinybę rūpintis savo sveikata dėmesį atkreipia Lietuvos širdies asociacija. Rugsėjo pabaigoje visame pasaulyje minima Pasaulinė širdies diena. Šią dieną Pasaulinė širdies federacija kartu su Lietuvos širdies asociacija paragino kiekvieną atsakingai pradėti rūpintis savo bei artimojo širdies ir kraujagyslių būkle.
Specialistai ragina neatidėti to vėlesniam laikui, o nuo šiandien pasižadėti sau: gaminti ir valgyti sveikiau, dažniau sportuoti ir padrąsinti savo vaikus būti fiziškai aktyvesnius, nerūkyti, padėti tiems, kurie nustoja tai daryti.
Galima nutolinti
Lietuvos širdies asociacija išplatino atvirą laišką, kuriame atkreipė dėmesį į situaciją. Pasak asociacijos prezidento kardiologo prof. Raimondo Kubiliaus, širdies ligos ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje yra pirmoji pagal dažnumą mirties priežastis.
„Vis dėlto kiekvienas iš mūsų bent minimaliai, paprastomis priemonėmis pakoregavęs kasdienius gyvenimo įpročius, rizikos veiksnius – rūkymą, nepakankamą fizinį aktyvumą, padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, nesubalansuotą mitybą ir pan., galime iš esmės atitolinti nebyliąsias mirtinas ligas ir išgelbėti gyvybę. Šiuo metu žinomi daugiau nei 25 širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, didinantys širdies ligų išsivystymo tikimybę. Daugumą jų galima suvaldyti. Nustatyta, kad laiku pradėjus kontroliuoti rizikos veiksnius, skatinančius širdies ir kraujagyslių ligas, galima išvengti net 80 proc. ankstyvų mirčių“, – akcentuoja profesorius.
Ligos „jaunėja“
Pastebima, kad Lietuvos situacijai daugiausiai įtakos vis dar turi nesveika mityba, nutukimas, alkoholio vartojimas, rūkymas ir aukštas kraujospūdis, taip pat ryžtingo bei koordinuoto paties sergančiojo reagavimo į širdies ir kraujagyslių ligas stoka.
„Daugelį šių veiksnių kontroliuoti galime asmeniškai, pavyzdžiui, pasirinkti sveiką gyvenseną, nerūkyti ar būti fiziškai aktyvesni. Tačiau kiti veiksniai, tarkime, oro užterštumas, greitai paruošiamo maisto produktų pasirinkimas, yra visų mūsų kolektyvinė atsakomybė. Žiūrint į ateitį susirūpinimą kelia ir labai augantis paauglių nutukimas bei įpročio rūkyti paplitimas“, – į problemas dėmesį atkreipia R. Kubilius.
Koreguoti rizikos
veiksnius
Specialistų teigimu, širdies ligos neišsivysto per dieną – šis procesas vyksta daug metų. Jei jaunystėje pradėsime sveikiau gyventi, koreguoti rizikos veiksnius, tokius kaip žalingi įpročiai, stresas ar nesveika mityba, tai padės sulėtinti aterosklerozės procesą ir širdies ligos progresuos žymiai lėčiau.
Pradėti galima ir nuo paprastų dalykų. Didesnis fizinis aktyvumas ne tik padeda palaikyti geras kūno formas, bet ir mažina riebalų sankaupas kraujagyslėse. Kiekvienam žmogui rekomenduojama fizine veikla užsiimti bent 30 minučių 5 kartus per savaitę arba mažiausiai 75 minutes per savaitę.
Kardiologų pastebėjimu, rūkymo atsisakymas yra geriausias dalykas, kurį galima daryti, kad pagerintumėte savo širdies veiklą. Neberūkant per 2 metus gerokai sumažėja išeminės širdies ligos išsivystymo rizika. Ir tik praėjus 15 metų nuo rūkymo metimo rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis būna tokia pati kaip nerūkančio žmogaus.
Nerūkantiems asmenims širdies ligų priežastimi gali tapti pasyvus rūkymas. Taigi jums atsisakius šio įpročio gerėja paties ir aplinkinių sveikata.
Rūkymas ėmė trukdyti
Grupės „G&G Sindikatas“ įkūrėjas ir lyderis, vokalistas, dainų tekstų bei muzikos kūrėjas Gabrielius Liaudanskas (Svaras) sutinka, kad bet kokie žalingi įpročiai kenkia sveikatai. Tačiau apie tokius dalykus paauglystėje jis negalvojęs.
„Taip darė visa mano aplinka ir aš dariau tą patį. Bene septyniolika metų rūkiau, labai daug rūkiau – per dieną po du pakelius“, – atvirai sako pašnekovas.
44 metų vyras nerūko jau vienuolika metų. Jis patikina, kad rūkyti metė lengvai – svarbiausia buvo priimti sprendimą.
„Vieną dieną nusprendžiau, jog daugiau to nedarysiu, nes supratau, kad nebegaliu apsieiti be rūkymo. Aš nemėgstu, kad už mane kažkas spręstų. Kai supratau, kad cigaretė jau bando kištis į mano gyvenimą, nutariau neberūkyti“, – patirtimi pasidalija muzikos kūrėjas.
Keturiolikmečio sūnaus ir dvidešimties metų dukros tėtis pasidžiaugia, kad jo atžalos taip pat nerūko.
Būtina kreiptis
į specialistus
Medikų teigimu, ne visos širdies ligos ir sutrikimai turi aiškius, suprantamus simptomus. Apie širdies ligas bei sutrikimus praneša ne tik skausmas krūtinės srityje. Neretai apie svarbiausio mūsų organo sveikatos sutrikimus rodo iš pažiūros su širdimi nelabai susiję dalykai. Diskomfortas krūtinės srityje – tai vienas didžiausių širdies sutrikimo simptomų, atsirandantis, kai užsikemša arterija arba artėja širdies smūgis.
Kai kuriuos žmones prieš pat ištinkant širdies smūgiui ima pykinti, gali kilti skrandžio skausmai.
Jei staiga apėmė silpnumas ir kartu pajutote diskomfortą krūtinės srityje, pasidarė sunku kvėpuoti ar giliai įkvėpti, patariama tuoj pat kreiptis į gydytoją. Miokardo infarkto pradžią gali rodyti krūtinės srities skausmas, kuris pereina į gerklę ar žandikaulį.
Jei juntate didžiulį nuovargį dirbdami arba siaubingai pavargstate lipdami laiptais, nešdami pirkinius iš automobilio, taip pat derėtų pasitikrinti širdies sveikatą. Tai daryti taip pat verčia mirties baimė, nerimas.
Jei be jokios akivaizdžios priežasties išmuša šaltas prakaitas, o tokį simptomą lydi skausmai ar diskomfortas krūtinės srityje, taip pat rekomenduojama tuojau pat kreiptis į gydytoją.
Daugeliu atvejų kosulys gali rodyti plaučių problemas, tačiau jei sergate širdies ligomis arba turite silpną širdį, į užsitęsusį kosulį taip pat derėtų atkreipti rimtą dėmesį. Jei kosulys nepraeina ilgą laiką ir vis iškosėjate rožinių ar baltų gleivių, tai gali būti ženklas, kad yra širdies problemų.
Tinstančios kojos, pėdos arba blauzdos taip pat gali būti širdies ligų pasekmė.
Užsk. 3477
Projektas „Gyvenimo kokybė –
mūsų pačių rankose“ finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis.
Medicinos srityje nuolat tobulėja diagnostikos ir gydymo technologijos, tačiau Lietuvoje sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis yra vienas didžiausių Europoje. Higienos instituto duomenys bauginantys: vien praėjusiais metais šios ligos buvo 56 proc. mirčių priežastis. |
Medikų teigimu, riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis didina netinkamas gyvenimo būdas.
Skaičiuojama, kad kiekvienais metais nuo širdies ir kraujagyslių ligų pasaulyje miršta 17,5 mln. žmonių. Gerai žinomas gydytojas kardiologas Pranas Šerpytis įvardija daug priežasčių, kodėl Lietuva pagal širdies ir kraujagyslių ligas yra tarp pirmaujančių šalių. Viena iš jų – nepakankamas dėmesys savo sveikatai. Gydytojo, daug dėmesio skiriančio šių ligų prevencijai, teigimu, reikia ne tik medikų, bet ir visuomenės, valstybinių institucijų bendradarbiavimo šviečiant žmones.
Į būtinybę rūpintis savo sveikata dėmesį atkreipia Lietuvos širdies asociacija. Rugsėjo pabaigoje visame pasaulyje minima Pasaulinė širdies diena. Šią dieną Pasaulinė širdies federacija kartu su Lietuvos širdies asociacija paragino kiekvieną atsakingai pradėti rūpintis savo bei artimojo širdies ir kraujagyslių būkle.
Specialistai ragina neatidėti to vėlesniam laikui, o nuo šiandien pasižadėti sau: gaminti ir valgyti sveikiau, dažniau sportuoti ir padrąsinti savo vaikus būti fiziškai aktyvesnius, nerūkyti, padėti tiems, kurie nustoja tai daryti.
Lietuvos širdies asociacija išplatino atvirą laišką, kuriame atkreipė dėmesį į situaciją. Pasak asociacijos prezidento kardiologo prof. Raimondo Kubiliaus, širdies ligos ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje yra pirmoji pagal dažnumą mirties priežastis.
„Vis dėlto kiekvienas iš mūsų bent minimaliai, paprastomis priemonėmis pakoregavęs kasdienius gyvenimo įpročius, rizikos veiksnius – rūkymą, nepakankamą fizinį aktyvumą, padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, nesubalansuotą mitybą ir pan., galime iš esmės atitolinti nebyliąsias mirtinas ligas ir išgelbėti gyvybę. Šiuo metu žinomi daugiau nei 25 širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, didinantys širdies ligų išsivystymo tikimybę. Daugumą jų galima suvaldyti. Nustatyta, kad laiku pradėjus kontroliuoti rizikos veiksnius, skatinančius širdies ir kraujagyslių ligas, galima išvengti net 80 proc. ankstyvų mirčių“, – akcentuoja profesorius.
Pastebima, kad Lietuvos situacijai daugiausiai įtakos vis dar turi nesveika mityba, nutukimas, alkoholio vartojimas, rūkymas ir aukštas kraujospūdis, taip pat ryžtingo bei koordinuoto paties sergančiojo reagavimo į širdies ir kraujagyslių ligas stoka.
„Daugelį šių veiksnių kontroliuoti galime asmeniškai, pavyzdžiui, pasirinkti sveiką gyvenseną, nerūkyti ar būti fiziškai aktyvesni. Tačiau kiti veiksniai, tarkime, oro užterštumas, greitai paruošiamo maisto produktų pasirinkimas, yra visų mūsų kolektyvinė atsakomybė. Žiūrint į ateitį susirūpinimą kelia ir labai augantis paauglių nutukimas bei įpročio rūkyti paplitimas“, – į problemas dėmesį atkreipia R. Kubilius.
Specialistų teigimu, širdies ligos neišsivysto per dieną – šis procesas vyksta daug metų. Jei jaunystėje pradėsime sveikiau gyventi, koreguoti rizikos veiksnius, tokius kaip žalingi įpročiai, stresas ar nesveika mityba, tai padės sulėtinti aterosklerozės procesą ir širdies ligos progresuos žymiai lėčiau.
Pradėti galima ir nuo paprastų dalykų. Didesnis fizinis aktyvumas ne tik padeda palaikyti geras kūno formas, bet ir mažina riebalų sankaupas kraujagyslėse. Kiekvienam žmogui rekomenduojama fizine veikla užsiimti bent 30 minučių 5 kartus per savaitę arba mažiausiai 75 minutes per savaitę.
Kardiologų pastebėjimu, rūkymo atsisakymas yra geriausias dalykas, kurį galima daryti, kad pagerintumėte savo širdies veiklą. Neberūkant per 2 metus gerokai sumažėja išeminės širdies ligos išsivystymo rizika. Ir tik praėjus 15 metų nuo rūkymo metimo rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis būna tokia pati kaip nerūkančio žmogaus.
Nerūkantiems asmenims širdies ligų priežastimi gali tapti pasyvus rūkymas. Taigi jums atsisakius šio įpročio gerėja paties ir aplinkinių sveikata.
Grupės „G&G Sindikatas“ įkūrėjas ir lyderis, vokalistas, dainų tekstų bei muzikos kūrėjas Gabrielius Liaudanskas (Svaras) sutinka, kad bet kokie žalingi įpročiai kenkia sveikatai. Tačiau apie tokius dalykus paauglystėje jis negalvojęs.
„Taip darė visa mano aplinka ir aš dariau tą patį. Bene septyniolika metų rūkiau, labai daug rūkiau – per dieną po du pakelius“, – atvirai sako pašnekovas.
44 metų vyras nerūko jau vienuolika metų. Jis patikina, kad rūkyti metė lengvai – svarbiausia buvo priimti sprendimą.
„Vieną dieną nusprendžiau, jog daugiau to nedarysiu, nes supratau, kad nebegaliu apsieiti be rūkymo. Aš nemėgstu, kad už mane kažkas spręstų. Kai supratau, kad cigaretė jau bando kištis į mano gyvenimą, nutariau neberūkyti“, – patirtimi pasidalija muzikos kūrėjas.
Keturiolikmečio sūnaus ir dvidešimties metų dukros tėtis pasidžiaugia, kad jo atžalos taip pat nerūko.
Medikų teigimu, ne visos širdies ligos ir sutrikimai turi aiškius, suprantamus simptomus. Apie širdies ligas bei sutrikimus praneša ne tik skausmas krūtinės srityje. Neretai apie svarbiausio mūsų organo sveikatos sutrikimus rodo iš pažiūros su širdimi nelabai susiję dalykai. Diskomfortas krūtinės srityje – tai vienas didžiausių širdies sutrikimo simptomų, atsirandantis, kai užsikemša arterija arba artėja širdies smūgis.
Kai kuriuos žmones prieš pat ištinkant širdies smūgiui ima pykinti, gali kilti skrandžio skausmai.
Jei staiga apėmė silpnumas ir kartu pajutote diskomfortą krūtinės srityje, pasidarė sunku kvėpuoti ar giliai įkvėpti, patariama tuoj pat kreiptis į gydytoją. Miokardo infarkto pradžią gali rodyti krūtinės srities skausmas, kuris pereina į gerklę ar žandikaulį.
Jei juntate didžiulį nuovargį dirbdami arba siaubingai pavargstate lipdami laiptais, nešdami pirkinius iš automobilio, taip pat derėtų pasitikrinti širdies sveikatą. Tai daryti taip pat verčia mirties baimė, nerimas.
Jei be jokios akivaizdžios priežasties išmuša šaltas prakaitas, o tokį simptomą lydi skausmai ar diskomfortas krūtinės srityje, taip pat rekomenduojama tuojau pat kreiptis į gydytoją.
Daugeliu atvejų kosulys gali rodyti plaučių problemas, tačiau jei sergate širdies ligomis arba turite silpną širdį, į užsitęsusį kosulį taip pat derėtų atkreipti rimtą dėmesį. Jei kosulys nepraeina ilgą laiką ir vis iškosėjate rožinių ar baltų gleivių, tai gali būti ženklas, kad yra širdies problemų.
Tinstančios kojos, pėdos arba blauzdos taip pat gali būti širdies ligų pasekmė.
Užsk. 3477
Projektas „Gyvenimo kokybė – mūsų pačių rankose“ finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis.
Publikuota: 2018-10-29 16:41:48
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|