|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2018-10-22 16:53
|
|
|
Eglė KVIESULAITIENĖ
Medikai įspėja žmones kritiškiau vertinti viešojoje erdvėje skleidžiamą informaciją sveikatos tema, o juo labiau nepirkti medikamentų iš nežinomų pardavėjų.
Plinta lyg virusas
Ko gero, ne vienam socialiniuose tinkluose teko skaityti neva autoritetingų medikų rašytus straipsnius su konkretaus medikamento reklama. Dažniausiai taip reklamuojami „stebuklingi“ vaistai alkoholizmui, diabetui, odos, sąnarių ligoms, nutukimui, erekcijos sutrikimams ar kitiems plačiai paplitusiems negalavimams gydyti.
Tokie straipsniai skelbiami neaiškios kilmės interneto svetainėse ir socialiniuose tinkluose plinta tarsi virusas. Juose reklamuojami medikamentai dažniausiai būna neregistruoti Lietuvoje, o jų poveikis nežinomas.
Paprastai straipsniuose komentarus apie medikamentą pateikia „tituluoti“ gydytojai, kurių realybėje net nėra. Dėl tokios nelegalios veiklos policijoje pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas.
Stebuklingas kremas
Neseniai Sveikatos apsaugos ministeriją pasiekė žmonių skundai dėl naujai sukurtos interneto svetainės, kurioje reklamuojamas vienas konkretus produktas – kremas „Hondrocream“.
Tinklalapis sukurtas Sveikatos apsaugos ministerijos vardu, naudojamas ministerijos logotipas. Straipsnyje cituojamas Lietuvos Reumatologijos mokslinių tyrimų instituto Ortopedijos ir traumatologijos skyriaus vedėjas Antanas Vilkas. Deja, nei tokios institucijos, nei tokio gydytojo Lietuvoje nėra.
Pasirinkus bet kokią antraštę patenkama į minėto kremo reklaminį puslapį.
Tinklalapyje, beje, minimos ir teisėsaugos institucijos. Neva Lietuvos gydytojai reumatologai masiškai apgaudinėja pacientus ir skiria jiems netinkamus vaistus, dėl to policija pradėjo tyrimą ir ne vieną mediką jau sulaikė.
Tai, kad šis tekstas sukurptas neraštingų sukčių, galbūt net gyvenančių kitose šalyse, išduoda gramatinės klaidos ir vertiniai iš užsienio kalbos.
Gydytojai neegzistuoja
Tai ne vienintelis atvejis, kai sukčiai naudojasi Sveikatos apsaugos ministerijos vardu ir logotipu, reklamuodami neaiškios kilmės medikamentus.
Panaši apgavystė buvo sugalvota praėjusių metų rudenį. Tąkart buvo kalbama apie Nacionalinę kovos su atraminio judamojo aparato (sąnarių) ligomis programą „Sveika Lietuva“ ir cituojamas neva autoritetingas asmuo, medicinos mokslų daktaras, profesorius Arūnas Bubnavičius. Tačiau toks gydytojas taip pat neegzistuoja.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nustatė, kad produktas „Hondrocream“ – visai ne vaistas nuo reumato, o kosmetikos gaminys, kuris Lietuvoje nėra registruotas. Informaciją apie šį kremą tinklalapyje skelbia užsienyje registruota bendrovė. Tad reumatu besiskundžiantys žmonės vargiai galėjo pajusti pagerėjimą, išsitrynę šiuo „medikamentu“.
Apsimeta ministerija
Įvykį tiriantys policijos pareigūnai nerimauja, kad žmonės labai patikliai vertina socialiniuose tinkluose skleidžiamą informaciją ir nelinkę jos tikrinti. Budrumas visai užliūliuojamas, kai prisidengiama tokios autoritetingos instancijos, kaip Sveikatos apsaugos ministerija, vardu. Juolab cituojami aukštas pareigas turintys medikai.
Sveikatos apsaugos ministerija išplatino pranešimą, kad ji jokiais gaminiais neprekiauja, todėl radus reklamuojamą prekę su ministerijos pavadinimu arba logotipu reikėtų pranešti policijai.
Visa ministerijos informacija skelbiama tinklalapyje www.sam.lt, tad pamačius kitokį adresą su ministerijos logotipu galima numanyti, jog patekote į apgavikų svetainę.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Inspektavimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Diana Leleckaitė įspėjo, kad Lietuvoje galima reklamuoti tik registruotus vaistinius preparatus. Pirkti juos reikėtų tik legaliose prekybos vietose arba interneto svetainėse, kurios pažymėtos specialiu logotipu, nurodančiu, kad šioje vaistinės interneto svetainėje vaistus pirkti yra saugu.
Logotipu galima pasitikėti tik tada, kai jį paspaudus atsiranda vaistinių, parduodančių vaistus nuotoliniu būdu, sąrašas. Šį logotipą privalo turėti kiekviena legali interneto vaistinė visoje Europos Sąjungoje.
Rizikuoja sveikata
Ar siūlomas įsigyti vaistas yra Lietuvoje registruotas, patikrinti galima internete https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/medications. Pateiktame langelyje įrašę produkto pavadinimą gausite visą informaciją. Jei „stebuklingos priemonės“ registre nėra, tikėtina, kad produktas – visai ne vaistas.
Policija siūlo ir kitų būdų, kaip patikrinti įvairią socialiniuose tinkluose skelbiamą informaciją.
Paprastai po tariamų vaistų reklamomis būna aibės teigiamų komentarų, tačiau pabandžius pačiam įrašyti komentarą, sistema to daryti neleidžia. Tai rodo, kad komentarai fiktyvūs.
Norint patikrinti, ar egzistuoja patarimus žarstantis autoritetingas medikas, taip pat galima panaršyti internete. Paprastai sukčiai nedrįsta naudoti tikrų, egzistuojančių medikų pavardžių, mat tokia klasta greitai būtų atskleista. Tad jei „autoritetingo“ gydytojo nerandate nė vienoje gydymo įstaigoje, galite būti tikras, kad susidūrėte su sukčiais.
Medikai dar kartą įspėja, kad vartodami abejotinos vertės produktą žmonės rizikuoja savo sveikata ar net gyvybe. Todėl patariama rinktis tik patikrintus, Lietuvoje registruotus vaistinius preparatus ir gydymosi būdus.
Medikai įspėja žmones kritiškiau vertinti viešojoje erdvėje skleidžiamą informaciją sveikatos tema, o juo labiau nepirkti medikamentų iš nežinomų pardavėjų. |
Ko gero, ne vienam socialiniuose tinkluose teko skaityti neva autoritetingų medikų rašytus straipsnius su konkretaus medikamento reklama. Dažniausiai taip reklamuojami „stebuklingi“ vaistai alkoholizmui, diabetui, odos, sąnarių ligoms, nutukimui, erekcijos sutrikimams ar kitiems plačiai paplitusiems negalavimams gydyti.
Tokie straipsniai skelbiami neaiškios kilmės interneto svetainėse ir socialiniuose tinkluose plinta tarsi virusas. Juose reklamuojami medikamentai dažniausiai būna neregistruoti Lietuvoje, o jų poveikis nežinomas.
Paprastai straipsniuose komentarus apie medikamentą pateikia „tituluoti“ gydytojai, kurių realybėje net nėra. Dėl tokios nelegalios veiklos policijoje pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas.
Neseniai Sveikatos apsaugos ministeriją pasiekė žmonių skundai dėl naujai sukurtos interneto svetainės, kurioje reklamuojamas vienas konkretus produktas – kremas „Hondrocream“.
Tinklalapis sukurtas Sveikatos apsaugos ministerijos vardu, naudojamas ministerijos logotipas. Straipsnyje cituojamas Lietuvos Reumatologijos mokslinių tyrimų instituto Ortopedijos ir traumatologijos skyriaus vedėjas Antanas Vilkas. Deja, nei tokios institucijos, nei tokio gydytojo Lietuvoje nėra.
Pasirinkus bet kokią antraštę patenkama į minėto kremo reklaminį puslapį.
Tinklalapyje, beje, minimos ir teisėsaugos institucijos. Neva Lietuvos gydytojai reumatologai masiškai apgaudinėja pacientus ir skiria jiems netinkamus vaistus, dėl to policija pradėjo tyrimą ir ne vieną mediką jau sulaikė.
Tai, kad šis tekstas sukurptas neraštingų sukčių, galbūt net gyvenančių kitose šalyse, išduoda gramatinės klaidos ir vertiniai iš užsienio kalbos.
Tai ne vienintelis atvejis, kai sukčiai naudojasi Sveikatos apsaugos ministerijos vardu ir logotipu, reklamuodami neaiškios kilmės medikamentus.
Panaši apgavystė buvo sugalvota praėjusių metų rudenį. Tąkart buvo kalbama apie Nacionalinę kovos su atraminio judamojo aparato (sąnarių) ligomis programą „Sveika Lietuva“ ir cituojamas neva autoritetingas asmuo, medicinos mokslų daktaras, profesorius Arūnas Bubnavičius. Tačiau toks gydytojas taip pat neegzistuoja.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nustatė, kad produktas „Hondrocream“ – visai ne vaistas nuo reumato, o kosmetikos gaminys, kuris Lietuvoje nėra registruotas. Informaciją apie šį kremą tinklalapyje skelbia užsienyje registruota bendrovė. Tad reumatu besiskundžiantys žmonės vargiai galėjo pajusti pagerėjimą, išsitrynę šiuo „medikamentu“.
Įvykį tiriantys policijos pareigūnai nerimauja, kad žmonės labai patikliai vertina socialiniuose tinkluose skleidžiamą informaciją ir nelinkę jos tikrinti. Budrumas visai užliūliuojamas, kai prisidengiama tokios autoritetingos instancijos, kaip Sveikatos apsaugos ministerija, vardu. Juolab cituojami aukštas pareigas turintys medikai.
Sveikatos apsaugos ministerija išplatino pranešimą, kad ji jokiais gaminiais neprekiauja, todėl radus reklamuojamą prekę su ministerijos pavadinimu arba logotipu reikėtų pranešti policijai.
Visa ministerijos informacija skelbiama tinklalapyje www.sam.lt, tad pamačius kitokį adresą su ministerijos logotipu galima numanyti, jog patekote į apgavikų svetainę.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Inspektavimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Diana Leleckaitė įspėjo, kad Lietuvoje galima reklamuoti tik registruotus vaistinius preparatus. Pirkti juos reikėtų tik legaliose prekybos vietose arba interneto svetainėse, kurios pažymėtos specialiu logotipu, nurodančiu, kad šioje vaistinės interneto svetainėje vaistus pirkti yra saugu.
Logotipu galima pasitikėti tik tada, kai jį paspaudus atsiranda vaistinių, parduodančių vaistus nuotoliniu būdu, sąrašas. Šį logotipą privalo turėti kiekviena legali interneto vaistinė visoje Europos Sąjungoje.
Ar siūlomas įsigyti vaistas yra Lietuvoje registruotas, patikrinti galima internete https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/medications. Pateiktame langelyje įrašę produkto pavadinimą gausite visą informaciją. Jei „stebuklingos priemonės“ registre nėra, tikėtina, kad produktas – visai ne vaistas.
Policija siūlo ir kitų būdų, kaip patikrinti įvairią socialiniuose tinkluose skelbiamą informaciją.
Paprastai po tariamų vaistų reklamomis būna aibės teigiamų komentarų, tačiau pabandžius pačiam įrašyti komentarą, sistema to daryti neleidžia. Tai rodo, kad komentarai fiktyvūs.
Norint patikrinti, ar egzistuoja patarimus žarstantis autoritetingas medikas, taip pat galima panaršyti internete. Paprastai sukčiai nedrįsta naudoti tikrų, egzistuojančių medikų pavardžių, mat tokia klasta greitai būtų atskleista. Tad jei „autoritetingo“ gydytojo nerandate nė vienoje gydymo įstaigoje, galite būti tikras, kad susidūrėte su sukčiais.
Medikai dar kartą įspėja, kad vartodami abejotinos vertės produktą žmonės rizikuoja savo sveikata ar net gyvybe. Todėl patariama rinktis tik patikrintus, Lietuvoje registruotus vaistinius preparatus ir gydymosi būdus.
Publikuota: 2018-10-22 16:53:56
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|