„Santaka“ / Pajevonys kviečia svečiuotis ir gyventi / Seniūnijų portretai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 1 €)


Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Seniūnijų portretai

Dalinkitės:  


Seniūnas Gediminas Bisikirskas didelį dėmesį skiria krašto istorijai puoselėti.

Autorės nuotr.


Pajevonys kviečia svečiuotis ir gyventi

Eglė KVIESULAITIENĖ

Aštuoniolika metų Pajevonio seniūnijai vadovaujantis Gediminas Bisikirskas galėtų nesustodamas vardyti savo krašto privalumus. Istorinę krašto praeitį puoselėjantis seniūnas kviečia atvažiuoti: jei ne gyventi, tai bent pasižiūrėti.

– Jei reikėtų apibūdinti, kuo išsiskiria Jūsų seniūnija, ką pirmiausia įvardytumėte?

– Vilkaviškio rajonas – lygumų kraštas, o mūsų seniūnijos teritorija visai kitokia. Vienoje pusėje plyti lygumos su puikiomis žemėmis, tinkamomis žemdirbystei, kitoje – kalnai ir kloniai, kur ūkininkauti kur kas sudėtingiau ir žemėnauda daug mažesnė.

Turime labai daug saugomų teritorijų: Kylininkų kraštovaizdžio, Tadarinės botaninis zoologinis, Širvintos hidrografinis draustiniai, Dabravolės rezervatas. Į seniūnijos teritoriją įeina maždaug trečdalis Vištyčio regioninio parko. Vien ką reiškia seniūnijai turėti penkis piliakalnius, iš kurių du – labai žymūs!

Tokios vietovės labai traukia turistus. Bent kartą per savaitę sulaukiame svečių, kurie atvyksta pažiūrėti mūsų krašto. Esame sukūrę informacinę sistemą, apie savo įžymybes skelbiame internete, bendradarbiaujame su Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centru – muziejumi, Turizmo ir verslo informacijos centru.

Išsiskiriame ir tuo, kad, ko gero, niekas rajone neturi tokio dydžio kapinių kaip Pajevonys. Kapinės užima 10 hektarų plotą ir unikalios tuo, kad yra medžiais apaugusioje kalvotoje vietovėje. Be to, į jas įsilieja ir karių, žuvusių per pirmąjį ir antrąjį pasaulinius karus, bei liuteronų kapinės. Šiuo metu iš ES projektinių lėšų jose tiesiamas beveik 800 metrų ilgio takas, kurio sąmatinė vertė – per 100 tūkst. eurų.

– Kam jūs, kaip seniūnijos vadovas, teikiate prioritetus?

– Pradėjęs vadovauti seniūnijai, didelį dėmesį skyriau krašto istorijai, paveldo išsaugojimui. Siekiau, kad mūsų kraštas taptų turistų traukos centru, kad patys gyventojai domėtųsi istorine praeitimi ir ja didžiuotųsi. Kūrėme tokią infrastruktūrą, kad atvykę žmonės turėtų kur pailsėti, ką pamatyti, turiningai praleistų laisvalaikį.

Kylininkų kraštovaizdžio draustinyje turistams bus įrengtas takas, kurio ilgis – apie 13 kilometrų. Nereiškia, kad tiesime visiškai naujus takus. Tačiau atnaujinsime senus, sujungsime, įrengsime trasas dviratininkams bei pėstiesiems turistams. Kalvota teritorija labai palanki norintiems aktyviai pailsėti, pasportuoti.

Seniūnijos teritorijoje pastatyta daug atminimo ženklų, susijusių su istorija. Nežinodamas savo praeities nesukursi ateities – tokios, kurioje Lietuva daugiau niekada nebeprarastų nepriklausomybės.

– Pajevoniečiai mėgsta cituoti frazę: „Pajevonys – žemės vidurys“. Su kuo tai siejama?

– Tai ištrauka iš kunigo T. Senkaus-Senkausko poemos apie Pajevonį. Nors poema visa neišlikusi, bet žmonių atmintyje ji gyva. Vyresnio amžiaus pajevoniečiai cituoja ištisus posmus iš šio iškilaus žmogaus, Pajevonio klebono, vieno iš 1863 m. sukilimo organizatorių, kūrybos. Būdamas tremtyje jis parašė knygą „Terpu Virbalio ir Bartinykų“, kuri liko neišspausdinta, o rankraštis dingo Pirmojo pasaulinio karo metu.

Iš mūsų krašto yra kilę ir daugiau žymių žmonių: solistė Beatričė Grincevičiūtė, poetas Jonas Kalinauskas, dramaturgas Kazys Alyta, garsus Lietuvos teisininkas Brunonas Kalvaitis ir jo sesuo, dainininkė Alė Kalvaitytė, keramikė Julija Kačinskaitė, poetas Justinas Naujokaitis.

– Pajevonys – vienas gražiausių seniūnijų centrų. Kaip jį planuojate gražinti ateityje?

– Šiemet planavome nuimti miestelio centre pastatytą kiaušinio skulptūrą ir pakeisti ją Vyčiu. Toks užmanymas buvo nuo pat pradžių. Kiaušinis – gyvybės simbolis, tad iš jo turi išsiristi kažkas prasmingo. Jau prieš dešimtmetį norėjome miestelio centre pastatyti Vyčio paminklą, bet tuomet neužteko skirtų lėšų.

Tad Vytį norėtume skirti valstybės atkūrimo šimtmečiui. Jo maketą sukūrė skulptorius Kęstutis Musteikis, o pagal jį per Pajevonyje vykusį menininkų plenerą modelį įgyvendino vietinis menininkas Linas Lukoševičius. Taip pat norime pastatyti paminklą Lietuvos savanoriams įamžinti. Vaišvilų kaime netrukus pastatysime ką tik to paties L. Lukoševičiaus išskaptuotą skelbimų lentą. Drįstu teigti, kad tai bus viena gražiausių skelbimo lentų – iš storo medžio išdrožtas karys su skydu, prie kurio ir bus tvirtinami skelbimai.

– Kaimai tuštėja. Ar bebus kam pasidžiaugti kuriamu grožiu?

– Šių metų pradžios duomenimis, Pajevonio seniūnijoje gyvenamąją vietą yra deklaravę 1367 gyventojai (670 moterų ir 697 vyrai). Pačiame Pajevonio miestelyje belikę 456 žmonės. Kai prieš 18 metų pradėjau dirbti, seniūnijoje buvo 1725 gyventojai, o pačiame miestelyje – 570. Taigi akivaizdu, kad kaimai traukiasi. Jaunimas ieško geresnio gyvenimo svetur.

Tačiau yra ir tokių jaunų žmonių, kurie puikiai įsitvirtina kaime, ūkininkauja. Viena jauna šeima sugrįžo iš Norvegijos ir rengiasi kurti savo verslą. Išsilavinę žmonės gyvena kaimuose, bet vyksta dirbti į miestus – Marijampolę, Vilkaviškį.

Turime ir stambių ūkininkų. Garsėja Karalių, Zdanaičių, Vakarinų, Arminų, Janušauskų, Klimavičių, Kavaliauskų ūkiai. Nemažai žemių mūsų seniūnijos ribose turi kitose seniūnijose gyvenantys ūkininkai Robertas Mickevičius, Rymantas Vaičaitis, Darius Matijošaitis. Pajevonio laukai labiausiai tinkami grūdinėms kultūroms, kukurūzams, cukriniams runkeliams, o kalvotos vietovės – gyvuliams auginti.

Dėl to, kad išvažiuoja jaunimas, susiduriame su didelėmis socialinėmis problemomis, mat vieniši likę seni žmonės patys nebepajėgia gyventi savarankiškai. Mes visi tampame socialiniais darbuotojais. Dažnai kviečiasi žmonės tarsi dėl didelės problemos, o nuvykus paaiškėja, kad norėjo tik pabendrauti, išsikalbėti, užsitikrinti, kad ištikus bėdai seniūnija visada atvyks padėti.

– Daugelis miesto žmonių įsivaizduoja, kad kaime laisvalaikiu nėra ką veikti.

– Žmonės tikrai nenuobodžiauja. Turime tris stiprias kaimų bendruomenes. Pajevoniečių „Jevonio versmė“ įsikūrusi naujuose kultūros namuose, kuriuose vyksta daug renginių, parodų. Seniūnijos žmonėms šie kultūros namai – didelė dovana. Jie šilti, jaukūs ir funkcionalūs, o pastatas labai papuošė miestelio erdvę. Kultūros namuose dirba kultūrinių renginių organizatorius ir meno vadovė, subūrusi „Aušrinės“ ansamblį. Būdviečių kaimo bendruomenė „Zanyla“ taip pat labai veikli. O Karalkrėslio kaimo bendruomenės moterys turi savo kepyklėlę, kurios gaminiai jau išgarsėję visame rajone. Visos bendruomenės turi puikias patalpas, gauna lėšų ir įgyvendina projektus bendruomenių poreikiams tenkinti. Aktyviai Pajevonyje veikia šaulių organizacija.

Jaunimas mėgsta leisti laiką sportuodamas. Prie mokyklos yra krepšinio aikštelės, teniso kortas. Turime jaukią biblioteką renovuotose, šiltose vaikų lopšelio darželio patalpose. Bibliotekoje yra kompiuterių klasė, kur kaimo žmonės mokosi kompiuterijos pagrindų, gali naudotis nemokamu internetu. Žodžiu, pas mus tikrai yra ką veikti. Tik atvažiuokite čia gyventi.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Rinkimų kampaniją pradeda naujokai
* Dėl prasto ryšio kaltina užsienio operatorių
* Jauniems vairuotojams teks įveikti psichologų išbandymus
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rašote sveikinimus ranka?
Tik tokius ir rašau.
Seniai nesu to daręs (-iusi).
Rašau ir ranka, ir telefonu, kompiuteriu.



Kalbos patarimai

Ar taisyklingas pasakymas „pieno statytojai“?
Tai smulkūs ūkininkai, parduodantys pieną per surinkėjus pieninėms, kitaip tariant, statantys pieną. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama veiksmažodžio statyti reikšmė – tiekti, pvz., pieną statyti į pieninę. Taigi pasakymas pieno statytojai yra visiškai taisyklingas.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas