|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Seniūnijų portretai
|
|
|
Seniūnas Gediminas Bisikirskas didelį dėmesį skiria krašto istorijai puoselėti.
Autorės nuotr.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Aštuoniolika metų Pajevonio seniūnijai vadovaujantis Gediminas Bisikirskas galėtų nesustodamas vardyti savo krašto privalumus. Istorinę krašto praeitį puoselėjantis seniūnas kviečia atvažiuoti: jei ne gyventi, tai bent pasižiūrėti.
– Jei reikėtų apibūdinti, kuo išsiskiria Jūsų seniūnija, ką pirmiausia įvardytumėte?
– Vilkaviškio rajonas – lygumų kraštas, o mūsų seniūnijos teritorija visai kitokia. Vienoje pusėje plyti lygumos su puikiomis žemėmis, tinkamomis žemdirbystei, kitoje – kalnai ir kloniai, kur ūkininkauti kur kas sudėtingiau ir žemėnauda daug mažesnė.
Turime labai daug saugomų teritorijų: Kylininkų kraštovaizdžio, Tadarinės botaninis zoologinis, Širvintos hidrografinis draustiniai, Dabravolės rezervatas. Į seniūnijos teritoriją įeina maždaug trečdalis Vištyčio regioninio parko. Vien ką reiškia seniūnijai turėti penkis piliakalnius, iš kurių du – labai žymūs!
Tokios vietovės labai traukia turistus. Bent kartą per savaitę sulaukiame svečių, kurie atvyksta pažiūrėti mūsų krašto. Esame sukūrę informacinę sistemą, apie savo įžymybes skelbiame internete, bendradarbiaujame su Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centru – muziejumi, Turizmo ir verslo informacijos centru.
Išsiskiriame ir tuo, kad, ko gero, niekas rajone neturi tokio dydžio kapinių kaip Pajevonys. Kapinės užima 10 hektarų plotą ir unikalios tuo, kad yra medžiais apaugusioje kalvotoje vietovėje. Be to, į jas įsilieja ir karių, žuvusių per pirmąjį ir antrąjį pasaulinius karus, bei liuteronų kapinės. Šiuo metu iš ES projektinių lėšų jose tiesiamas beveik 800 metrų ilgio takas, kurio sąmatinė vertė – per 100 tūkst. eurų.
– Kam jūs, kaip seniūnijos vadovas, teikiate prioritetus?
– Pradėjęs vadovauti seniūnijai, didelį dėmesį skyriau krašto istorijai, paveldo išsaugojimui. Siekiau, kad mūsų kraštas taptų turistų traukos centru, kad patys gyventojai domėtųsi istorine praeitimi ir ja didžiuotųsi. Kūrėme tokią infrastruktūrą, kad atvykę žmonės turėtų kur pailsėti, ką pamatyti, turiningai praleistų laisvalaikį.
Kylininkų kraštovaizdžio draustinyje turistams bus įrengtas takas, kurio ilgis – apie 13 kilometrų. Nereiškia, kad tiesime visiškai naujus takus. Tačiau atnaujinsime senus, sujungsime, įrengsime trasas dviratininkams bei pėstiesiems turistams. Kalvota teritorija labai palanki norintiems aktyviai pailsėti, pasportuoti.
Seniūnijos teritorijoje pastatyta daug atminimo ženklų, susijusių su istorija. Nežinodamas savo praeities nesukursi ateities – tokios, kurioje Lietuva daugiau niekada nebeprarastų nepriklausomybės.
– Pajevoniečiai mėgsta cituoti frazę: „Pajevonys – žemės vidurys“. Su kuo tai siejama?
– Tai ištrauka iš kunigo T. Senkaus-Senkausko poemos apie Pajevonį. Nors poema visa neišlikusi, bet žmonių atmintyje ji gyva. Vyresnio amžiaus pajevoniečiai cituoja ištisus posmus iš šio iškilaus žmogaus, Pajevonio klebono, vieno iš 1863 m. sukilimo organizatorių, kūrybos. Būdamas tremtyje jis parašė knygą „Terpu Virbalio ir Bartinykų“, kuri liko neišspausdinta, o rankraštis dingo Pirmojo pasaulinio karo metu.
Iš mūsų krašto yra kilę ir daugiau žymių žmonių: solistė Beatričė Grincevičiūtė, poetas Jonas Kalinauskas, dramaturgas Kazys Alyta, garsus Lietuvos teisininkas Brunonas Kalvaitis ir jo sesuo, dainininkė Alė Kalvaitytė, keramikė Julija Kačinskaitė, poetas Justinas Naujokaitis.
– Pajevonys – vienas gražiausių seniūnijų centrų. Kaip jį planuojate gražinti ateityje?
– Šiemet planavome nuimti miestelio centre pastatytą kiaušinio skulptūrą ir pakeisti ją Vyčiu. Toks užmanymas buvo nuo pat pradžių. Kiaušinis – gyvybės simbolis, tad iš jo turi išsiristi kažkas prasmingo. Jau prieš dešimtmetį norėjome miestelio centre pastatyti Vyčio paminklą, bet tuomet neužteko skirtų lėšų.
Tad Vytį norėtume skirti valstybės atkūrimo šimtmečiui. Jo maketą sukūrė skulptorius Kęstutis Musteikis, o pagal jį per Pajevonyje vykusį menininkų plenerą modelį įgyvendino vietinis menininkas Linas Lukoševičius. Taip pat norime pastatyti paminklą Lietuvos savanoriams įamžinti. Vaišvilų kaime netrukus pastatysime ką tik to paties L. Lukoševičiaus išskaptuotą skelbimų lentą. Drįstu teigti, kad tai bus viena gražiausių skelbimo lentų – iš storo medžio išdrožtas karys su skydu, prie kurio ir bus tvirtinami skelbimai.
– Kaimai tuštėja. Ar bebus kam pasidžiaugti kuriamu grožiu?
– Šių metų pradžios duomenimis, Pajevonio seniūnijoje gyvenamąją vietą yra deklaravę 1367 gyventojai (670 moterų ir 697 vyrai). Pačiame Pajevonio miestelyje belikę 456 žmonės. Kai prieš 18 metų pradėjau dirbti, seniūnijoje buvo 1725 gyventojai, o pačiame miestelyje – 570. Taigi akivaizdu, kad kaimai traukiasi. Jaunimas ieško geresnio gyvenimo svetur.
Tačiau yra ir tokių jaunų žmonių, kurie puikiai įsitvirtina kaime, ūkininkauja. Viena jauna šeima sugrįžo iš Norvegijos ir rengiasi kurti savo verslą. Išsilavinę žmonės gyvena kaimuose, bet vyksta dirbti į miestus – Marijampolę, Vilkaviškį.
Turime ir stambių ūkininkų. Garsėja Karalių, Zdanaičių, Vakarinų, Arminų, Janušauskų, Klimavičių, Kavaliauskų ūkiai. Nemažai žemių mūsų seniūnijos ribose turi kitose seniūnijose gyvenantys ūkininkai Robertas Mickevičius, Rymantas Vaičaitis, Darius Matijošaitis. Pajevonio laukai labiausiai tinkami grūdinėms kultūroms, kukurūzams, cukriniams runkeliams, o kalvotos vietovės – gyvuliams auginti.
Dėl to, kad išvažiuoja jaunimas, susiduriame su didelėmis socialinėmis problemomis, mat vieniši likę seni žmonės patys nebepajėgia gyventi savarankiškai. Mes visi tampame socialiniais darbuotojais. Dažnai kviečiasi žmonės tarsi dėl didelės problemos, o nuvykus paaiškėja, kad norėjo tik pabendrauti, išsikalbėti, užsitikrinti, kad ištikus bėdai seniūnija visada atvyks padėti.
– Daugelis miesto žmonių įsivaizduoja, kad kaime laisvalaikiu nėra ką veikti.
– Žmonės tikrai nenuobodžiauja. Turime tris stiprias kaimų bendruomenes. Pajevoniečių „Jevonio versmė“ įsikūrusi naujuose kultūros namuose, kuriuose vyksta daug renginių, parodų. Seniūnijos žmonėms šie kultūros namai – didelė dovana. Jie šilti, jaukūs ir funkcionalūs, o pastatas labai papuošė miestelio erdvę. Kultūros namuose dirba kultūrinių renginių organizatorius ir meno vadovė, subūrusi „Aušrinės“ ansamblį. Būdviečių kaimo bendruomenė „Zanyla“ taip pat labai veikli. O Karalkrėslio kaimo bendruomenės moterys turi savo kepyklėlę, kurios gaminiai jau išgarsėję visame rajone. Visos bendruomenės turi puikias patalpas, gauna lėšų ir įgyvendina projektus bendruomenių poreikiams tenkinti. Aktyviai Pajevonyje veikia šaulių organizacija.
Jaunimas mėgsta leisti laiką sportuodamas. Prie mokyklos yra krepšinio aikštelės, teniso kortas. Turime jaukią biblioteką renovuotose, šiltose vaikų lopšelio darželio patalpose. Bibliotekoje yra kompiuterių klasė, kur kaimo žmonės mokosi kompiuterijos pagrindų, gali naudotis nemokamu internetu. Žodžiu, pas mus tikrai yra ką veikti. Tik atvažiuokite čia gyventi.
Aštuoniolika metų Pajevonio seniūnijai vadovaujantis Gediminas Bisikirskas galėtų nesustodamas vardyti savo krašto privalumus. Istorinę krašto praeitį puoselėjantis seniūnas kviečia atvažiuoti: jei ne gyventi, tai bent pasižiūrėti. |
– Jei reikėtų apibūdinti, kuo išsiskiria Jūsų seniūnija, ką pirmiausia įvardytumėte?
– Vilkaviškio rajonas – lygumų kraštas, o mūsų seniūnijos teritorija visai kitokia. Vienoje pusėje plyti lygumos su puikiomis žemėmis, tinkamomis žemdirbystei, kitoje – kalnai ir kloniai, kur ūkininkauti kur kas sudėtingiau ir žemėnauda daug mažesnė.
Turime labai daug saugomų teritorijų: Kylininkų kraštovaizdžio, Tadarinės botaninis zoologinis, Širvintos hidrografinis draustiniai, Dabravolės rezervatas. Į seniūnijos teritoriją įeina maždaug trečdalis Vištyčio regioninio parko. Vien ką reiškia seniūnijai turėti penkis piliakalnius, iš kurių du – labai žymūs!
Tokios vietovės labai traukia turistus. Bent kartą per savaitę sulaukiame svečių, kurie atvyksta pažiūrėti mūsų krašto. Esame sukūrę informacinę sistemą, apie savo įžymybes skelbiame internete, bendradarbiaujame su Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centru – muziejumi, Turizmo ir verslo informacijos centru.
Išsiskiriame ir tuo, kad, ko gero, niekas rajone neturi tokio dydžio kapinių kaip Pajevonys. Kapinės užima 10 hektarų plotą ir unikalios tuo, kad yra medžiais apaugusioje kalvotoje vietovėje. Be to, į jas įsilieja ir karių, žuvusių per pirmąjį ir antrąjį pasaulinius karus, bei liuteronų kapinės. Šiuo metu iš ES projektinių lėšų jose tiesiamas beveik 800 metrų ilgio takas, kurio sąmatinė vertė – per 100 tūkst. eurų.
– Kam jūs, kaip seniūnijos vadovas, teikiate prioritetus?
– Pradėjęs vadovauti seniūnijai, didelį dėmesį skyriau krašto istorijai, paveldo išsaugojimui. Siekiau, kad mūsų kraštas taptų turistų traukos centru, kad patys gyventojai domėtųsi istorine praeitimi ir ja didžiuotųsi. Kūrėme tokią infrastruktūrą, kad atvykę žmonės turėtų kur pailsėti, ką pamatyti, turiningai praleistų laisvalaikį.
Kylininkų kraštovaizdžio draustinyje turistams bus įrengtas takas, kurio ilgis – apie 13 kilometrų. Nereiškia, kad tiesime visiškai naujus takus. Tačiau atnaujinsime senus, sujungsime, įrengsime trasas dviratininkams bei pėstiesiems turistams. Kalvota teritorija labai palanki norintiems aktyviai pailsėti, pasportuoti.
Seniūnijos teritorijoje pastatyta daug atminimo ženklų, susijusių su istorija. Nežinodamas savo praeities nesukursi ateities – tokios, kurioje Lietuva daugiau niekada nebeprarastų nepriklausomybės.
– Pajevoniečiai mėgsta cituoti frazę: „Pajevonys – žemės vidurys“. Su kuo tai siejama?
– Tai ištrauka iš kunigo T. Senkaus-Senkausko poemos apie Pajevonį. Nors poema visa neišlikusi, bet žmonių atmintyje ji gyva. Vyresnio amžiaus pajevoniečiai cituoja ištisus posmus iš šio iškilaus žmogaus, Pajevonio klebono, vieno iš 1863 m. sukilimo organizatorių, kūrybos. Būdamas tremtyje jis parašė knygą „Terpu Virbalio ir Bartinykų“, kuri liko neišspausdinta, o rankraštis dingo Pirmojo pasaulinio karo metu.
Iš mūsų krašto yra kilę ir daugiau žymių žmonių: solistė Beatričė Grincevičiūtė, poetas Jonas Kalinauskas, dramaturgas Kazys Alyta, garsus Lietuvos teisininkas Brunonas Kalvaitis ir jo sesuo, dainininkė Alė Kalvaitytė, keramikė Julija Kačinskaitė, poetas Justinas Naujokaitis.
– Pajevonys – vienas gražiausių seniūnijų centrų. Kaip jį planuojate gražinti ateityje?
– Šiemet planavome nuimti miestelio centre pastatytą kiaušinio skulptūrą ir pakeisti ją Vyčiu. Toks užmanymas buvo nuo pat pradžių. Kiaušinis – gyvybės simbolis, tad iš jo turi išsiristi kažkas prasmingo. Jau prieš dešimtmetį norėjome miestelio centre pastatyti Vyčio paminklą, bet tuomet neužteko skirtų lėšų.
Tad Vytį norėtume skirti valstybės atkūrimo šimtmečiui. Jo maketą sukūrė skulptorius Kęstutis Musteikis, o pagal jį per Pajevonyje vykusį menininkų plenerą modelį įgyvendino vietinis menininkas Linas Lukoševičius. Taip pat norime pastatyti paminklą Lietuvos savanoriams įamžinti. Vaišvilų kaime netrukus pastatysime ką tik to paties L. Lukoševičiaus išskaptuotą skelbimų lentą. Drįstu teigti, kad tai bus viena gražiausių skelbimo lentų – iš storo medžio išdrožtas karys su skydu, prie kurio ir bus tvirtinami skelbimai.
– Kaimai tuštėja. Ar bebus kam pasidžiaugti kuriamu grožiu?
– Šių metų pradžios duomenimis, Pajevonio seniūnijoje gyvenamąją vietą yra deklaravę 1367 gyventojai (670 moterų ir 697 vyrai). Pačiame Pajevonio miestelyje belikę 456 žmonės. Kai prieš 18 metų pradėjau dirbti, seniūnijoje buvo 1725 gyventojai, o pačiame miestelyje – 570. Taigi akivaizdu, kad kaimai traukiasi. Jaunimas ieško geresnio gyvenimo svetur.
Tačiau yra ir tokių jaunų žmonių, kurie puikiai įsitvirtina kaime, ūkininkauja. Viena jauna šeima sugrįžo iš Norvegijos ir rengiasi kurti savo verslą. Išsilavinę žmonės gyvena kaimuose, bet vyksta dirbti į miestus – Marijampolę, Vilkaviškį.
Turime ir stambių ūkininkų. Garsėja Karalių, Zdanaičių, Vakarinų, Arminų, Janušauskų, Klimavičių, Kavaliauskų ūkiai. Nemažai žemių mūsų seniūnijos ribose turi kitose seniūnijose gyvenantys ūkininkai Robertas Mickevičius, Rymantas Vaičaitis, Darius Matijošaitis. Pajevonio laukai labiausiai tinkami grūdinėms kultūroms, kukurūzams, cukriniams runkeliams, o kalvotos vietovės – gyvuliams auginti.
Dėl to, kad išvažiuoja jaunimas, susiduriame su didelėmis socialinėmis problemomis, mat vieniši likę seni žmonės patys nebepajėgia gyventi savarankiškai. Mes visi tampame socialiniais darbuotojais. Dažnai kviečiasi žmonės tarsi dėl didelės problemos, o nuvykus paaiškėja, kad norėjo tik pabendrauti, išsikalbėti, užsitikrinti, kad ištikus bėdai seniūnija visada atvyks padėti.
– Daugelis miesto žmonių įsivaizduoja, kad kaime laisvalaikiu nėra ką veikti.
– Žmonės tikrai nenuobodžiauja. Turime tris stiprias kaimų bendruomenes. Pajevoniečių „Jevonio versmė“ įsikūrusi naujuose kultūros namuose, kuriuose vyksta daug renginių, parodų. Seniūnijos žmonėms šie kultūros namai – didelė dovana. Jie šilti, jaukūs ir funkcionalūs, o pastatas labai papuošė miestelio erdvę. Kultūros namuose dirba kultūrinių renginių organizatorius ir meno vadovė, subūrusi „Aušrinės“ ansamblį. Būdviečių kaimo bendruomenė „Zanyla“ taip pat labai veikli. O Karalkrėslio kaimo bendruomenės moterys turi savo kepyklėlę, kurios gaminiai jau išgarsėję visame rajone. Visos bendruomenės turi puikias patalpas, gauna lėšų ir įgyvendina projektus bendruomenių poreikiams tenkinti. Aktyviai Pajevonyje veikia šaulių organizacija.
Jaunimas mėgsta leisti laiką sportuodamas. Prie mokyklos yra krepšinio aikštelės, teniso kortas. Turime jaukią biblioteką renovuotose, šiltose vaikų lopšelio darželio patalpose. Bibliotekoje yra kompiuterių klasė, kur kaimo žmonės mokosi kompiuterijos pagrindų, gali naudotis nemokamu internetu. Žodžiu, pas mus tikrai yra ką veikti. Tik atvažiuokite čia gyventi.
Publikuota: 2018-10-05 08:27:23
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|