„Santaka“ / Karšti orai drumsčia širdininkų ramybę / Sveikata

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Sveikata

Dalinkitės:  


Nuotrauka Jurgita Lukos photography


Karšti orai drumsčia širdininkų ramybę

Pastarosiomis dienomis termometrų stulpeliai šoktelėjo aukščiau nei įprasta tokiu metų laiku.

Šalį aplankęs ankstyvas tropikų karštis yra rimtas išbandymas žmogaus organizmui. Karšta oro temperatūra labiausiai veikia vyresnio amžiaus žmones, asmenis, sergančius širdies ir kraujagyslių, kepenų ar inkstų ligomis. Tačiau labiausiai tvankus karštis padidina širdies ir kraujagyslių ligomis besiskundžiančių žmonių gretas. Kokios problemos kyla ir kaip apsaugoti save kalbamės su gydytoja kardiologe Milda Kovaite.

Gydytojos kardiologės teigimu, vasaros sezonu padaugėja pacientų, kurie skundžiasi širdies ritmo ir kraujotakos sutrikimais, o pacientams, turintiems širdies ir kraujotakos ligų, vasaros karštis dažnai lemia jų paūmėjimą.

„Karštą dieną didžiausia apkrova tenka širdžiai ir kraujagyslių sistemai, kuri dalyvauja termoreguliaciniuose procesuose. Sušilus oro temperatūrai organizmas saugosi nuo perkaitimo: išsiplečia kraujagyslės, sumažėja kraujo spaudimas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis. Dėl šių organizmo reakcijų, pradedama gausiau prakaituoti, sutinsta kojos ir rankos, atsiranda silpnumas, nuovargis, deguonies trūkumas, sunkumas širdies plote, galvos svaigimas.

Dėl kaitros išsausinto oro ima trūkti deguonies ir, jeigu vartojame per mažai skysčių, tirštėja kraujas ir didėja trombų susidarymo tikimybė – tokie kraujotakos sutrikimai pavojingi, nes sukelia insulto ir infarkto riziką“, – karštų orų poveikį organizmui atskleidžia kardiologė M. Kovaitė.

Ilgiau pabuvę karštyje net ir visiškai sveiki žmonės gali pajusti bendrą silpnumą, pykinimą, matyti skrajojančias museles primenančius taškus akyse – tai staigių pokyčių širdies ir kraujagyslių sistemoje ženklai. Karštomis vasaromis dienomis rekomenduojama vengti tiesioginių saulės spindulių, ypač kai saulė kaitriausia – nuo 11 iki 16 val. Svarbu dėvėti galvos apdangalą, vilkėti lengvus rūbus, būti pavėsyje ar patalpose, kuriose yra kondicionierius. Per karščius reikėtų atsisakyti intensyvios fizinės veiklos ar sunkių fizinių darbų – sodo bei kitus ūkio darbus geriau atlikti anksti ryte arba vakare.
Ilgiau pabuvę karštyje net ir visiškai sveiki žmonės gali pajusti bendrą silpnumą, pykinimą, matyti skrajojančias museles primenančius taškus akyse – tai staigių pokyčių širdies ir kraujagyslių sistemoje ženklai.


„Į šalį atslinkus karščiams svarbu pakoreguoti ir mitybą. Reikėtų atsisakyti kepto, riebaus bei sūraus maisto, valgyti kuo daugiau šviežių daržovių ir vaisių. Visiems patariama vengti skysčių su kofeinu, alkoholiu, cukrumi ir saldikliais – šie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą.

Vasarą gausiau prakaituojama ir netenkant daugiau skysčių, organizme gali trūkti kalio ir magnio, kurie svarbūs širdies veiklai. Jeigu trūksta šių elementų, sutrinka širdies ritmas, pradeda varginti nuovargis, naktį kankina raumenų trūkčiojimas, mėšlungis, atsiranda širdies permušimai. Tokiais atvejais nepakenktų išgerti kalio ar magnio vitaminų arba vartoti daugiau šių elementų turinčio maisto: ankštines bei žalias lapines daržoves, riešutus, lašišą, džiovintus vaisius, bananus, pomidorus, kad būtų atstatytas jų balansas organizme.

Apsisaugoti nuo karščio padeda kambario temperatūros vanduo, žalioji arbata, o norint organizme neprarasti mikroelementų pusiausvyros, rekomenduojama gerti negazuotą mineralinį vandenį“, – apsaugos nuo karšio būdais dalinasi kardiologė.

M. Kovaitė pataria širdies ir kraujotakos sistema rūpintis visus metus, o ne tik atėjus karštiems orams ir pajutus pirmuosius negalavimus. Jos teigimu, širdį svarbu stiprinti ne tik reguliaria fizine veikla, bet ir natūraliomis priemonėmis – valerijonas, gudobelė ir sukatžolė – tai gamtos pagalba širdžiai. Gudobelė ir valerijonas stiprina širdies raumens darbą, gerina kraujotaką, o sukatžolė pasižymi širdies ritmo lėtinimu, kraujospūdžio mažinimu, pagalba sergant širdies ir kraujagyslių neuroze. Galima gerti šių augalų arbatas, užpilus, tinktūras visus metus, kad atėjus vasaros karščiams mūsų širdis lengviau reaguotų į orų permainas.

Kardiologinių sutrikimų turintiems pacientams karščių metu svarbu visada ir laiku išgerti gydytojų paskirtus vaistus, besiskundžiantiems širdies ir kraujotakos ligomis vertėtų išgerti kraujo krešumą mažinančius preparatus. Sunkumą širdies plote ar kitus karščio sukeltus staigius simptomus galima malšinti gudobelių, sukatžolių ir valerijonų tinktūra, kuri dėl spiritinių savybių pasisavinama greitai ir veiksmingai. Tačiau esant ūmiems simptomams rekomenduojama kreiptis į medikus.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas