|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2006-11-30 09:05
Eivydas (iškėlęs ranką) Vilkaviškio pagrindinės mokyklos 2 b klasėje jaučiasi puikiai.Autorės nuotr. Eglė MIČIULIENĖ
Nustembu ir apsidžiaugiu visai netikėtai išgirdusi tą vienintelį žodelį, nes žinau, kad dešimtmetis Eivydas beveik nieko nekalba. Vilkaviškio pagrindinės mokyklos 2 b klasės mokytoja Irma Kriaučeliūnienė su vaikais neseniai į Švietimo ir mokslo ministeriją išsiuntė kolektyvinį darbą – iliustruotą rašinį, kuris vadinasi „Mums gera, kai Eivydas šypsosi“. Rašinys dalyvaus ministerijos paskelbtame konkurse „Mes norime būti kartu“. Konkurso organizatoriai pakvietė moksleivius išsakyti savo požiūrį į neįgalius vaikus, papasakoti, kaip jie žaidžia ir mokosi kartu su neįgaliaisiais, kuo jie gali prisidėti, kad likimo nuskriaustiems vaikams būtų gera tarp sveikųjų. Konkursas skirtas gruodžio 3-ajai, Tarptatutinei neįgaliųjų žmonių dienai, paminėti. Vilkaviškiečių antrokų rašinio pagrindinis herojus – klasės draugas Eivydas. Berniukas turi sunkią negalią – serga cerebriniu paralyžiumi. Liga trukdo vaikui vaikščioti ir kalbėti, tačiau noro bendrauti neatima. Į pagrindinę mokyklą Eivydas Sriubas atėjo pernai. Berniukas prieš tai lankė Vilkaviškio „Pasakos“ vaikų lopšelį-darželį. Eivydui pagal gyvenamąją vietą arčiau būtų lankyti vidurines miesto mokyklas. Tačiau taip jau nutiko, kad jų sąrašuose šiek tiek ilgiau darželį lankiusio E.Sriubo nebuvo. Berniuko mama Neringa Sriubienė sakė iš pradžių dar varsčiusi didžiųjų mokyklų duris, tačiau netekusi kantrybės nuėjo į pagrindinę mokyklą. Čia Eivydas buvo priimtas ir mokosi jau antri metai. Vaikas, pasak mamos, į mokyklą eina labai noriai. Grįžęs stengiasi pirmiausiai paruošti pamokas, tik tada užsiima kita veikla. – Kai sūnus pradėjo lankyti mokyklą, iš pradžių prisibijojau, nežinojau, kaip į jį žiūrės kiti. Bet Eivydas – labai stiprus. Būdavo, mudviem einant per miestą kas nors rodo pirštu: va, žiūrėk, kaip nemoka vaikščioti. Tai jis ne save, bet mane ramindavo, numodavo ranka, kad nekreipčiau į nieką dėmesio, – kalbėjo N.Sriubienė. – Eivydas jau toks yra. Jis apskritai labai savarankiškas, mėgsta viską pasidaryti pats. Suprantama, dėl negalios per pamokas Eivydui reikia pagalbos. Daugumą užduočių mokytoja I.Kriaučeliūnienė jam paruošia atskirai. Puiki išeitis – testai. Sunkiai rašančiam berniukui tereikia pabraukti lape esančius teisingus atsakymus. Antrokas turi specialią lentelę: joje parašo atsakymą, kai užduotys atliekamos žodžiu. Sunkiausia nekalbančiam vaikui lietuvių kalbos pamokose. Dažniausiai tenka susikalbėti gestais. Kai kiti vaikai rašo įprastą diktantą, Eivydas rašo atskirus žodžius. Sudėtingesnius žodžius berniukas dėlioja iš raidžių, kurių jam paruošia mokytoja. – Uždaviau klasei mintinai mokytis eilėraštį. Eivydukas, matau, jau pradėjo naudotis situacija: krato galvą, kad jam šita užduotis netinka. Ne, sakau, ir tu mokysiesi. Kitą dieną klausiu, ar išmoko eilėraštį. Eivydas linksi galvele ir rodo pirštais, kiek kartų skaitė. O aš tą eilėraštį atspausdinusi kompiuteriu ir sukarpiusi juostelėmis į eilutes. Paduodu sumaišytus sakinius, o jis gražiai ant stalo ir sudėlioja. Suprantu, kad vaikas eilėraštį moka, – pasakojo pedagogė. Ypač gerai Eivydui sekasi matematika. – Jo kontroliniai darbai būna tarp geriausių klasės mokinių darbų. Todėl programos beveik neadaptuoju, palengvinu tik kai kurias žodines užduotis, – gyrė mokinį I.Kriaučeliūnienė. Judėjimo negalią turintis Eivydas pernai buvo atleistas nuo kūno kultūros pamokų. Tačiau dėl to, kad pats labai norėjo, šiemet Eivydas jau sportuoja su klasės draugais. Ypač jam patinka žaisti krepšinį. Mokytoja I.Kriaučeliūnienė pasakojo, jog Eivydas – linksmas ir labai mielai bendraujantis vaikas. – Kitas ir sveikas per kokią šventę, gimtadienį stovi nuošaly. Eivydas – ne toks, jis pats rodo iniciatyvą bendrauti. Jei tik galėtų kalbėti, Eivydas būtų tarp tų, kurie klasėje iš suolo „virsta“ ir kalba, – šypsojosi I.Kriaučeliūnienė. Mokytoja sakė, jog su neįgaliu vaiku dirbti lengviau, nei ji tikėjosi berniuką priimdama į savo klasę. Pirmoje klasėje, anot pedagogės, dar kildavo nedidelių problemų: žiūrėk, vienas jau pastūmė, kitas įgnybo. – Apie tai su vaikais labai daug kalbėjomės. Šiemet jie – tikrai kantrūs ir draugiški. Nors Eivydui sunku, aš, pavyzdžiu, vis tiek prašau jo paskaityti. Ir vaikai kantriai, be jokių pašaipų, laukia, kol jis iš lėto perskaitys, – pasakojo Eivydo mokytoja. Pakalbinti antrokai savo draugą gyrė, sakė, kad su juo smagu bendrauti. Ir čia pat papasakojo, kad tą dieną padėjo Eivydui apsiauti nusimovusį batelį: vienas vaikas padėjo batą užmauti, kitas užrišo raištelius. Susipažinau su Eivydu pirmoje klasėje. Kai pamačiau jį, išsigandau. Jis nekalbėjo. Paskui pamačiau, kad Eivydas linksmas ir nuoširdus vaikas. Mes klasėje Eivydą mylim ir gerbiam, ir jam visada padedam. Eivydas stengiasi bendrauti su visais klasės draugais. Aš džiaugiuosi, kad esu sveika mergaitė. Tikiuosi, kad ir Eivydas pasveiks. Aš su Eivydu susipažinau darželyje. Mes darželyje žaisdavom namais. Dar žaisdavom krepšinį. Man atrodo, kad jam sunku vaikščioti, o jis nori lakstyti su mumis. Kai jis atsilieka, tai mes sustojam ir palaukiam. Kartą aš jį pastūmiau ir jis verkė. Man jo buvo gaila. Eivydas geras draugas, linksmas, malonus. Mes klasėje šventėm jo gimtadienį. Kai dovanojom atvirutes, tai jis kiekvienam nusišypsojo. Tai reiškia, kad jis dėkoja. Aš su Eivydu susipažinau rugsėjo pirmą dieną, pirmoje klasėje. Aš pamačiau, kad jis nemoka kalbėti nei eiti. Bet jis labai gražiai šypsojosi. Mes pernai sėdėjom vienam suole. Ko jis nesuprato, viską padėdavau. O jis, kai budėjom, tai man padėjo išnešioti knygas. Aš džiaugiuosi turėdamas tokį draugą. Man Eivydas geras. Aš jo suolo draugas. Mes vienas kitam padedam, viskuo pasidalinam. Jis labai linksmas. Jis mano geriausias draugas. Su Eivydu susipažinau pernai. Buvau jį mačius anksčiau. Eivydas geras, švelnus, linksmas klasės draugas. Man gaila, kad jis negali vaikščioti ir kalbėti kaip mes. Kai einam į spektaklį, jo palaukiam. Mes bijom, kad jis nepavargtų. Eivydas negali su mumis sportuoti, tai padavinėja kamuolį, palaiko lanką. Susitikdavau Eivydą darželyje, kartais mes žaisdavome. Antrą kartą susitikom mokykloje. Kai pamačiau Eivydą, jis buvo pasikeitęs. Man didelis įspūdis, kad Eivydas jau perskaito ir gerai žodžius suranda. Jis puikiai skaičiuoja ir gauna raidelę A. Eivydas linksmas ir nuoširdus. Aš Eivydui padėsiu skaityti ir pasikviesiu į svečius. Publikuota: 2006-11-30 09:05:24 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje * Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|