|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2018-05-17 17:06
|
|
|
Kuo daugiau skiriama vaistų, tuo labiau didėja tikimybė, kad pacientas nesilaikys gydymo rekomendacijų.
„Fotolia“ nuotr.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Politikų pažadus prisiminusi vilkaviškietė pasigedo vaistinėse teikiamų medicininių paslaugų. Vis dėlto Sveikatos apsaugos ministerija tvirtina, kad šių paslaugų diegimas – ilgesnis procesas, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Nesilaiko pažadų
Į redakciją paskambinusi vilkaviškietė stebėjosi, kodėl vis dar neįgyvendintas ankstesnės sveikatos apsaugos ministrės įsakymas.
– Ankstesnė ministrė Rimantė Šalaševičiūtė žadėjo, jog vaistinėse bus galima pasiskiepyti, taip pat bus konsultuojami lėtinėmis ligomis sergantys pacientai, kad sumažėtų eilės pas šeimos gydytojus. Tačiau eilės pas gydytojus nemažėja, medikų vis trūksta, o magistro laipsnį universitete įgijusių vaistininkų žinių valstybė vis dar neišnaudoja, paversdama juos tik vaistų pardavėjais, – svarstė pagyvenusi moteris.
„Santakos“ skaitytojos klausimą pateikėme sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai, kai šis prieš keletą savaičių lankėsi mūsų rajone ir susitiko su medikų bendruomene. Tuomet šia tema diskutuoti nepanoręs ministras vilkaviškietės klausimą adresavo ministerijos Vaistinių ir farmacijos specialistų skyriaus vyr. specialistei Rasai Balserienei, kuri „Santakai“ atsiuntė išsamų atsakymą.
Ilgas procesas
Sveikatos apsaugos ministerijos specialistės R. Balserienės teigimu, farmacinės rūpybos diegimas – ilgas procesas, nes reikia sukurti ne vien teisinį pagrindą, bet ir investuoti į bazės kūrimą, suformuoti naujus santykius tarp vaistininko ir sveikatos priežiūros specialistų, apskritai keisti vaistininko vaidmenį sveikatos sistemoje.
Farmacinė rūpyba – tai vaistininko darbo dalis, kuri apima gyventojų individualias konsultacijas, paskirtų vaistų priežiūrą, su vaistų vartojimu susijusių problemų nustatymą ir sprendimą, vaistų suderinamumą, individualių dozių pacientams paruošimą.
Ministrės R. Šalaševičiūtės pradėtą spręsti farmacinės rūpybos klausimą perėmęs vėlesnis ministras Juras Požėla įsakymu patvirtino farmacinės rūpybos paslaugą įkvepiamuosius vaistinius preparatus vartojantiems pacientams. Ši pirmoji reglamentuota farmacinės rūpybos paslauga skirta pacientams, sergantiems astma ir lėtine obstrukcine plaučių liga. Numatyta, kad individualios konsultacijos metu vaistininkas turi įvertinti, ar pacientas laikosi gydytojo rekomendacijų, ar tinkamai vartoja įkvepiamuosius vaistus, ar vienu metu nevartoja kelių vienodo veikimo medikamentų.
Įvertinti poveikį
Šiuo metu ministerija rengia aprašą kitai farmacinės rūpybos paslaugai – reglamentuos pacientui paskirtų vaistinių preparatų individualių dozių paruošimo tvarką. Ši paslauga ypač pagelbėtų pagyvenusiems, lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, vienu metu turintiems vartoti daug vaistų. Mat pastebėta, jog tokie pacientai nesilaiko jiems rekomenduoto gydymosi režimo.
Vyresnio amžiaus žmonės dažnai vartoja didesnį skirtingų vaistų kiekį ir dėl šios priežasties gali pasireikšti daugiau šalutinių poveikių. Kuo daugiau skiriama vaistų, tuo labiau didėja tikimybė, kad pacientas nesilaikys gydymo rekomendacijų. Todėl specialistai turėtų stengtis pagerinti paciento žinias apie vartojamus vaistus.
Vaistininkas taip pat turėtų peržiūrėti, ar gydytojų paskirti vaistai dera tarpusavyje (ypač kai juos išrašo keli medikai). Didėjant paciento vartojamų vaistų kiekiui, daugėja vaistų sąveikų.
Svarbu bendradarbiauti
R. Balserienė pasidalijo įspūdžiais iš neseniai Estijoje vykusios tarptautinės konferencijos, kurioje įvairių šalių atstovai konstatavo, kaip svarbu gydytojams bendradarbiauti su vaistininkais, o vaistininkams – su pacientais. Tad ministerijos atstovė tikisi, jog ir mūsų šalies medicinos specialistai įsitikins bendradarbiavimo nauda, atsiras tarpusavio pasitikėjimas ir bus pasiekti geresni gydymo rezultatai.
Anot ministerijos atstovės, vaistininkai yra vaistų ekspertai. Jie – sveikatinimo sistemoje dirbantys specialistai, kurių universitetinėse studijose dauguma disciplinų yra apie ligas ir vaistus, jų poveikį organizmui. Farmacininkams tenka didelė atsakomybė sprendžiant problemas, susijusias su medikamentų vartojimu, parenkant pacientui konkretų vaistą pagal recepte nurodytą tarptautinį veikliosios medžiagos pavadinimą, kartu įvertinant farmakologines vaistinio preparato savybes, galimą pacientui paskirtų vaistų poveikį ir kitą susijusią informaciją.
Neskirtas finansavimas
Jei farmacijos specialistui kyla abejonių dėl medikamento paskyrimo, jis turi kreiptis į vaistą paskyrusį gydytoją ir pasitikslinti, ar medikas teisingai jį išrašė. Taip pat vaistininkai turi stebėti, ar pacientams, kuriems vaistai skiriami ilgesniam laikotarpiui (pvz., 6 mėn. kursui), gydymas duoda efektą. Atėjus pacientui atsiimti vaistų, farmacininkas turi įsitikinti, kad liga kontroliuojama, ligonio būklė gerėja. Jei ligos simptomai nemažėja, vaistininkas turi susisiekti su gydytoju ar patarti pacientui su juo dar pasikonsultuoti.
Nors ministerija jau numačiusi farmacinės rūpybos paslaugų tvarką, vaistinėms ją teikti nėra privaloma. Mat joks finansavimas šiai paslaugai neskirtas. Prisiimdami dalį šeimos gydytojų funkcijų, vaistininkai pageidautų gauti ir dalį lėšų, iš kurių finansuojamos tokios paslaugos. Deja, kol kas šis klausimas lieka neišspręstas, tad nežinia, ar farmacijos specialistai tokias paslaugas norės teikti už dyką.
Politikų pažadus prisiminusi vilkaviškietė pasigedo vaistinėse teikiamų medicininių paslaugų. Vis dėlto Sveikatos apsaugos ministerija tvirtina, kad šių paslaugų diegimas – ilgesnis procesas, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. |
Į redakciją paskambinusi vilkaviškietė stebėjosi, kodėl vis dar neįgyvendintas ankstesnės sveikatos apsaugos ministrės įsakymas.
– Ankstesnė ministrė Rimantė Šalaševičiūtė žadėjo, jog vaistinėse bus galima pasiskiepyti, taip pat bus konsultuojami lėtinėmis ligomis sergantys pacientai, kad sumažėtų eilės pas šeimos gydytojus. Tačiau eilės pas gydytojus nemažėja, medikų vis trūksta, o magistro laipsnį universitete įgijusių vaistininkų žinių valstybė vis dar neišnaudoja, paversdama juos tik vaistų pardavėjais, – svarstė pagyvenusi moteris.
„Santakos“ skaitytojos klausimą pateikėme sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai, kai šis prieš keletą savaičių lankėsi mūsų rajone ir susitiko su medikų bendruomene. Tuomet šia tema diskutuoti nepanoręs ministras vilkaviškietės klausimą adresavo ministerijos Vaistinių ir farmacijos specialistų skyriaus vyr. specialistei Rasai Balserienei, kuri „Santakai“ atsiuntė išsamų atsakymą.
Sveikatos apsaugos ministerijos specialistės R. Balserienės teigimu, farmacinės rūpybos diegimas – ilgas procesas, nes reikia sukurti ne vien teisinį pagrindą, bet ir investuoti į bazės kūrimą, suformuoti naujus santykius tarp vaistininko ir sveikatos priežiūros specialistų, apskritai keisti vaistininko vaidmenį sveikatos sistemoje.
Farmacinė rūpyba – tai vaistininko darbo dalis, kuri apima gyventojų individualias konsultacijas, paskirtų vaistų priežiūrą, su vaistų vartojimu susijusių problemų nustatymą ir sprendimą, vaistų suderinamumą, individualių dozių pacientams paruošimą.
Ministrės R. Šalaševičiūtės pradėtą spręsti farmacinės rūpybos klausimą perėmęs vėlesnis ministras Juras Požėla įsakymu patvirtino farmacinės rūpybos paslaugą įkvepiamuosius vaistinius preparatus vartojantiems pacientams. Ši pirmoji reglamentuota farmacinės rūpybos paslauga skirta pacientams, sergantiems astma ir lėtine obstrukcine plaučių liga. Numatyta, kad individualios konsultacijos metu vaistininkas turi įvertinti, ar pacientas laikosi gydytojo rekomendacijų, ar tinkamai vartoja įkvepiamuosius vaistus, ar vienu metu nevartoja kelių vienodo veikimo medikamentų.
Šiuo metu ministerija rengia aprašą kitai farmacinės rūpybos paslaugai – reglamentuos pacientui paskirtų vaistinių preparatų individualių dozių paruošimo tvarką. Ši paslauga ypač pagelbėtų pagyvenusiems, lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, vienu metu turintiems vartoti daug vaistų. Mat pastebėta, jog tokie pacientai nesilaiko jiems rekomenduoto gydymosi režimo.
Vyresnio amžiaus žmonės dažnai vartoja didesnį skirtingų vaistų kiekį ir dėl šios priežasties gali pasireikšti daugiau šalutinių poveikių. Kuo daugiau skiriama vaistų, tuo labiau didėja tikimybė, kad pacientas nesilaikys gydymo rekomendacijų. Todėl specialistai turėtų stengtis pagerinti paciento žinias apie vartojamus vaistus.
Vaistininkas taip pat turėtų peržiūrėti, ar gydytojų paskirti vaistai dera tarpusavyje (ypač kai juos išrašo keli medikai). Didėjant paciento vartojamų vaistų kiekiui, daugėja vaistų sąveikų.
R. Balserienė pasidalijo įspūdžiais iš neseniai Estijoje vykusios tarptautinės konferencijos, kurioje įvairių šalių atstovai konstatavo, kaip svarbu gydytojams bendradarbiauti su vaistininkais, o vaistininkams – su pacientais. Tad ministerijos atstovė tikisi, jog ir mūsų šalies medicinos specialistai įsitikins bendradarbiavimo nauda, atsiras tarpusavio pasitikėjimas ir bus pasiekti geresni gydymo rezultatai.
Anot ministerijos atstovės, vaistininkai yra vaistų ekspertai. Jie – sveikatinimo sistemoje dirbantys specialistai, kurių universitetinėse studijose dauguma disciplinų yra apie ligas ir vaistus, jų poveikį organizmui. Farmacininkams tenka didelė atsakomybė sprendžiant problemas, susijusias su medikamentų vartojimu, parenkant pacientui konkretų vaistą pagal recepte nurodytą tarptautinį veikliosios medžiagos pavadinimą, kartu įvertinant farmakologines vaistinio preparato savybes, galimą pacientui paskirtų vaistų poveikį ir kitą susijusią informaciją.
Jei farmacijos specialistui kyla abejonių dėl medikamento paskyrimo, jis turi kreiptis į vaistą paskyrusį gydytoją ir pasitikslinti, ar medikas teisingai jį išrašė. Taip pat vaistininkai turi stebėti, ar pacientams, kuriems vaistai skiriami ilgesniam laikotarpiui (pvz., 6 mėn. kursui), gydymas duoda efektą. Atėjus pacientui atsiimti vaistų, farmacininkas turi įsitikinti, kad liga kontroliuojama, ligonio būklė gerėja. Jei ligos simptomai nemažėja, vaistininkas turi susisiekti su gydytoju ar patarti pacientui su juo dar pasikonsultuoti.
Nors ministerija jau numačiusi farmacinės rūpybos paslaugų tvarką, vaistinėms ją teikti nėra privaloma. Mat joks finansavimas šiai paslaugai neskirtas. Prisiimdami dalį šeimos gydytojų funkcijų, vaistininkai pageidautų gauti ir dalį lėšų, iš kurių finansuojamos tokios paslaugos. Deja, kol kas šis klausimas lieka neišspręstas, tad nežinia, ar farmacijos specialistai tokias paslaugas norės teikti už dyką.
Publikuota: 2018-05-17 17:06:49
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|