Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-05-17 17:04

---

Per lauką nutįso plati Šeimenos juosta. Vienoje vietoje upė išsišakojo į kelias vagas.

Violetos RAULINAITIENĖS nuotr.

„Neįtikėtina, kaip upė gali pakeisti savo vagą“, – stebėjosi Bartninkų seniūnė Violeta Raulinaitienė. Širvinta iš sąnašų pilnos vagos pasuko ten, kur jai patogiau – per ūkininkų laukus.

Semia ne pirmą kartą

Bartninkų seniūnijoje nesibaigia gamtos iššūkiai. Vos prieš mėnesį galingas žaibo smūgis sulamdė metalinę kapinių tvorą, keliasdešimties metrų atstumu sutrupino tvoros segmentus laikiusius mūrinius stulpelius.

O dar labiau įsibėgėjus pavasariui Sausininkų kaimo ribose prasidėjo bėdos su Širvinta. Jau ir ankstesniais metais tekėję į ūkininkų laukus, šiemet upės vandenys išsiliejo dar plačiau. Per vieną lauką Širvinta nubėgo keliomis siauresnėmis vagelėmis, per kito ūkininko žemes nutekėjo kelių metrų pločio sraunia srove.

„Manau, kad tas laukas jau pasmerktas, žmogus vargu ar kada jį panaudos. Sausininkuose yra tokia žemuma, ten prieš kokius septynerius metus vasarą per liūtis buvo užlieta gal 100 hektarų. Žmonės su valtimi iki karvių plaukti turėjo. O šį pavasarį vanduo išsigraužė vagą ir bėga ten, kur jam patogiau“, – pasakojo Bartninkų seniūnė Violeta Raulinaitienė.

Anot seniūnės, senoji upės vaga užnešta dumblu, apžėlusi krūmais, ir norint ją pravalyti reikėtų įdėti labai daug darbo. V. Raulinaitienė buvo įsitikinusi, jog daugiausiai prie šios problemos bus prisidėję bebrai, savo statybomis užtvenkę Širvintą. Tad kol užtvanka nebus išardyta, kovoti su gamta nėra prasmės. Tiek žemių savininkai, tiek pati seniūnė jau kreipėsi į aplinkosaugininkus, kalbėjo su Savivaldybėje dirbančiais melioracijos specialistais, tačiau realios pagalbos žmonėms kol kas nėra.

Už bebravietes atsako medžiotojai

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistė Jūratė Bindokaitė teigė, jog jei bebrų užtvankos padaro žalą pasėliams, ji atlyginama tų plotų medžioklės būrelio sąskaita. Tiesa, nuostolių darančias (aplinkosaugininkų terminais – neperspektyvias) užtvankas gali ardyti ne tik medžiotojai, bet ir pats ploto savininkas. Bebrų medžioklė leidžiama nuo rugpjūčio 15 iki balandžio 15 d., taigi jų pačių šiuo metu medžioti negalima

„Jei bebrai daro žalą pasėliams, tai pastebėjęs ūkininkas turi per tris dienas kreiptis į seniūniją ir parašyti prašymą nuostoliams atlyginti. Tuomet į vietą nuvažiavusi komisija įvertina ir apskaičiuoja pasėliams padarytą žalą, kurią atlyginti turi medžiotojų būrelis“, – pasakojo J. Bindokaitė.

Šiemet dėl bebrų padarytos žalos į Savivaldybę jau kreipėsi vienas Virbalio seniūnijos gyventojas, mat vandens apsemtame dešimties arų plote žuvo žieminiai kviečiai. Žmogui nuostolis bus atlygintas, bet jis bus apskaičiuotas tik rudenį, įvertinus šių metų žieminių kviečių derlingumą ir žinant rinkos kainą.

Du ūkininkai iš Vaišvilų (Pajevonio sen.) bei Švitrūnų (Virbalio sen.) kaimo į Savivaldybę kreipėsi ir pernai, bet ne prašydami atlyginti nuostolius, o tiesiog pranešdami, jog dėl bebrų užtvankų semiami laukai ir gali būti pridaryta žalos. Apie tai buvo informuoti medžiotojai, jie ir išardė užtvankas.

Ne vien bebrai kalti

„Tačiau kartais sunku įvertinti, kiek yra bebrų kaltės. Pavyzdžiui, prašymas iš Vaišvilų kaimo ūkininko buvo gautas spalio mėnesį, per pačias liūtis. Todėl labai sudėtinga nustatyti, kiek įtakos turėjo bebrai, o kiek – pasipylę lietūs. Juk pernai buvo ypač vandeningi metai“, – kalbėjo J. Bindokaitė.

Į Sausininkus nuvykęs Žemės ūkio skyriaus melioracijos specialistas Rimas Janulevičius būtent taip ir teigė: jis visos kaltės bebrams šįkart neverstų.

„Pavasariais visos upės pakyla ir išsilieja. O Širvinta prižėlusi karklų, gluosnių, per daug metų užsinešusi smėliu ir likusi seklesnė, tad didelis kiekis vandens žemiausioje vietoje bėga iš krantų ir per laukus teka į kitą griovį. Tačiau bebrų užtvankos ten nedidelės: viena – daugiausiai pusmetrio, o kitos mažos, gal dešimties centimetrų. Norint pasiekti efektą, reikia ne tik ardyti užtvankas, bet ir išpjauti iš upės krūmus, medžius, išvalyti vagą, kad ji būtų bent metru gilesnė. Tai būtų tikrai didžiulės išlaidos, o dėl vandens nedirbamas plotas užima kokius aštuonis hektarus. Dėl tokio nedidelio ploto tektų išvalyti kelis kilometrus upės, taigi investicijos turbūt niekada neatsipirktų. Juolab kad po kelerių metų durpingos sąnašos upę vėl gali užnešti“, – kalbėjo Savivaldybės vyr. specialistas.

Investicijos – didžiulės

R. Janulevičius aiškino, kad upelį valyti būtų ne tik brangu, bet dar ir tektų laukti eilėje, kuri šiuo metu yra sudaryta penkeriems metams į priekį. Tiesa, minėto lauko savininkai prašymą dėl upės valymo Savivaldybės administracijai pateikė jau pernai, taigi jiems tektų laukti dar ketverius metus.

„Be to, šiuo atveju galioja ir papildomi aplinkosaugos reikalavimai: neaišku, ar gamtosaugininkai leistų valant vagą pjauti joje augančius senus medžius. Kol kas tuo nesidomėjau, nes eilei atėjus, t. y. po ketverių metų, dar nežinia, kokie įstatymai galios. Žinoma, ūkininką suprantu, jam svarbu ir tie 8 apsemti hektarai. Tačiau greitai ir pigiai pagelbėti kol kas nėra galimybių“, – kalbėjo specialistas.

R. Janulevičius svarstė, jog galbūt reikėtų rinktis paprastesnį variantą: lygiagrečiai Širvintos iškasti griovį ir iš sumestų žemių suformuoti nedidelį pylimą, kad vanduo iš upės nebėgtų į laukus. Tačiau panašų planą gali įgyvendinti tik pats ūkininkas, nes valstybės lėšos tokiems darbams, deja, neskiriamos.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---