„Santaka“ / Rajono pasėlius merkia vanduo

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-04-19 16:54

Dalinkitės:  


Autoriaus nuotr.


Rajono pasėlius merkia vanduo

Andrius GRYGELAITIS

Atšilus orams ir šiek tiek pradžiūvus dirvoms šalies ūkininkai nieko nelaukdami išskubėjo į laukus. Deja, čia ne visų žemdirbių laukė malonūs vaizdai. Nors mūsų rajone pasėliai peržiemojo neblogai, tačiau daugybę plotų užtvenkė balos.



Žuvys laukuose

Į redakciją paskambinęs Pilviškių seniūnijos Oželių kaimo gyventojas Pranas Latvinskas skundėsi, kad didžioji dalis jo pasėlių šiandien yra po vandeniu.

„Žieminių kvietrugių sėjau maždaug 8 hektarus. Bet ne tik mano laukai mirksta. Kaimynystėje esančiuose plotuose taip pat telkšo balos. Netoliese buvo iškasta kūdra, tai visos žuvys dabar po arimus plaukioja. Problemos kilo dėl to, kad mano laukuose esantis rinktuvas sulaužytas ir vanduo niekur nesitraukia“, – apgailestavo P. Latvinskas.

Vyriškis kreipėsi į Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistus prašydamas sutvarkyti avarinės būklės melioracijos įrenginius. Realu, kad jo prašymas bus išgirstas, tačiau tie ūkininkai, kurie dar tik žada prašyti Savivaldybės pagalbos, greičiausiai turės palaukti kitų metų. Mat šiems darbams atlikti šiemet skirta tik 268 tūkst. eurų, o norinčiųjų sulaukti pagalbos yra daug daugiau, nei Savivaldybė turi galimybių.



Rekordinis kiekis

„Mūsų rajone melioracijos įrenginių būklė – tragiška. Sistemos senos, neatnaujintos daugelį metų. Ekstremali situacija dėl nesiliaujančių liūčių tik išryškino senas bėdas. Esame sulaukę jau apie 40 gyventojų prašymų sutvarkyti avarinės būklės melioracijos įrenginius, nors paprastai per visus metus jų gauname tik 10–15“, – mintimis pasidalijo Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Lina Inkratienė.

Šiemet Vilkaviškio rajono savivaldybei melioracijos darbams skirta maždaug 10 proc. didesnė suma nei pernai, o prioritetai teikiami būtent avarinėms būklėms šalinti, tačiau visiškai išspręsti besikreipusiųjų problemas nėra realu, nes lėšų vis tiek per mažai. Tad, pasak specialistės, prašymai tų gyventojų, kurie dar tik kreipsis pagalbos, greičiausiai bus išpildyti tik kitais metais. L. Inkratienė prašė visus mūsų krašto žemdirbius būti supratingus ir, jei tik yra galimybė, avarinius melioracijos įrenginių gedimus šalinti savo jėgomis.



Padėtį supranta

Bartninkų seniūnijoje, Lakštučių kaime, ūkininkaujantis Rimas Legota tikina suprantantis sunkią valstybės padėtį ir pagalbos sulaukti nesitiki. Vyras žada savo jėgomis tvarkyti sugedusius melioracijos įrenginius.

„Kažkada kreipiausi, kad „valdiškai“ išvalytų prie mano žemių esantį melioracijos griovį. Teko laukti, kol tą padarys, gal 5–6 metus. Supratau, jog pagalbos iš aplinkos tikėtis sunku“, – teigė R. Legota.

Patys tvarkyti savo laukus žada ir dauguma kitų ūkininkų. Serdokų kaime (Šeimenos sen.) žemę dirbantis Jonas Zdancevičius teigė, kad nors dalis jo valdomų plotų ir užsemta, tačiau didelės problemos dėl to nėra. Jis turi ekskavatorių ir reikalui esant juo susitvarko tai, ką reikia.

„Kiekvienais metais tenka tvarkyti defektus. Prieš keletą metų įgyvendinau du Nacionalinės mokėjimo agentūros remiamus projektus ir melioravau maždaug 200 hektarų žemės plotą. Tose vietose problemų beveik neliko, tačiau kitur – jų apstu“, – sakė Klausučių seniūnijoje gyvenantis Vincas Mačiulis.

Kybartų seniūnijoje ūkininkaujantis jo brolis Evaldas taip pat teigė, kad laukuose telkšančios balos šiais metais jam padarė milžiniškų nuostolių. Vyrui teks atsėti net 130 iš 430 hektarų žieminių pasėlių plotų. Tiesa, vyriškis kaltina ne vien senus melioracijos įrenginius, bet ir prieš keletą metų jo plotuose naftos žvalgybą vykdžiusius darbininkus. Būtent po jų „apžiūros“ E. Mačiulio laukuose ir prasidėjo kasmetinės problemos. Ūkininkas spėja, kad ieškant naftos vykdyti nedideli sprogimai pažeidė melioracijos įrenginius ir dabar kiekvieną pavasarį bei rudenį vanduo sunkiai geriasi į žemę.



Drausti ryžtasi vienetai

Maždaug 20 proc. žieminių pasėlių paskendo ir vieno iš didžiausių rajono ūkininkų Roberto Mickevičiaus laukuose. Iš viso vyriškis žieminėmis kultūromis apsėjęs 600 ha, tačiau, jei ne lietingas ruduo, jis vasariniams javams būtų palikęs bent 200 ha plotų mažiau.

„Tenka keisti planus. Planavau daugiau turėti žieminių kviečių, dabar į jų vietą reikės sėti žirnių bei kukurūzų“, – vardijo R. Mickevičius.

Šiek tiek daugiau žieminių javų ir rapsų ketino turėti ir J. Zdancevičius, tačiau dėl tos pačios priežasties jam taip pat teko keisti planus.

„Galvojau, kad žiema bus prastesnė. Juk keletą dienų stipriai šalo ir visai nebuvo sniego. Laimei, šiandien viskas atrodo visai neblogai“, – džiaugėsi J. Zdancevičius.

Tačiau Vištytyje ūkininkaujanti Onutė Kartavičienė nebuvo linkusi per anksti džiaugtis. Ji prisiminė, kaip daugiau nei prieš dešimtmetį iš pirmo žvilgsnio neblogai peržiemojusius pasėlius jau gegužę teko užarti. Tuomet netikėtai pavasarį spustelėjęs šaltukas pakenkė rapsams ir šių šaknys paprasčiausiai nutrūko.

Šiais metais jos šeimos valdomuose plotuose taip pat ne visos žieminės kultūros gerai peržiemojo. Moteris teigė, kad maždaug 30 ha rapsų plotų tikrai teks atsėti, nes jie žiemą iššalo. Gali būti, jog žiema pakenkė ir daliai kviečių.

„Viskas priklauso nuo žemių. Tos kultūros, kurios buvo be sniego, žiemą ištvėrė prasčiau. Praėjusį rudenį nespėjome pasėti tiek, kiek planavome, tačiau dabar galvoju, kad gal tai išėjo tik į naudą“, – šypsojosi pašnekovė.

Dalis rapsų iššalo ir bene didžiausiam Vilkaviškio rajono ūkininkui Arūnui Maksvyčiui. Tiesa, dėl to jis per daug nesikremta, nes visus nuostolius turėtų kompensuoti draudimas.

„Žiema nebuvo labai bloga. Iššalo vos keli procentai rapsų. Pasėlius draudžiu, atrodo, dešimtmetį ir man tai labai apsimoka“, – teigė A. Maksvytis.

Kiti Vilkaviškio rajono ūkininkai į draudimo galimybę žiūri kiek atsargiau. Savo žieminių pasėlių plotus šiemet apdraudė tik 11 mūsų krašto žemdirbių (pernai daugiau nei 20). Dauguma kalbintų pašnekovų teigė, kad draustis – pernelyg brangu.



Šaknys prislopintos

Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistė Vilma Galinaitienė teigė, kad šiais metais rajone žuvo maždaug 20 proc. žieminių rapsų ir 5–10 proc. kviečių plotų. Didžioji dalis pasėlių nukentėjo ne dėl šalčio, o dėl jau minėtos pernelyg didelės drėgmės problemos.

„Iššalimo atvejai – pavieniai. Žiemą įtakos turėjo ir kiti faktoriai: lepesnės veislės, sėjos laikas, net rudenį išdirbtos dirvos kokybė. Šiuo metu ūkininkai jau nieko nelaukia: tręšia, dirba laukuose, kad tik vaizdas juose pagerėtų. Bet kokiu atveju, nors žieminiai pasėliai ir buvo tręšti iš rudens kompleksinėmis trąšomis, bet per didelis drėgmės kiekis neleido augalui jų pakankamai pasisavinti. Dėl drėgmės augalų šaknys yra kiek prislopintos, tad norint jas pažadinti reikėtų panaudoti daugiau amino rūgščių“, – žemdirbiams patarė V. Galinaitienė.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas