„Santaka“ / Kultūros paveldui skirti renginiai – ne dėl „paukščiuko“

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-03-20 08:09

Dalinkitės:  


Rūmų vestibiulyje susirinkusiems svečiams apie Paežerių dvaro rūmus, jų istoriją, architektūrą ir kitus įdomius dalykus vaizdingai papasakojo muziejininkas Antanas Žilinskas.

Autorės nuotr.


Kultūros paveldui skirti renginiai – ne dėl „paukščiuko“

Eglė MIČIULIENĖ

Šimtmečio Antaninės Antanave, istorinio šokio festivalis Marijampolėje, pastatų lipdymas iš cukraus – prasidėję Europos kultūros paveldo metai visokių įdomybių žada ir mūsų apskrityje.

Apie tai, kaip „ištraukti“ paveldą į dienos šviesą, kaip jį patraukliai parodyti visuomenei, kaip suorganizuoti kuo įdomesnių renginių ir kaip jiems gauti lėšų, kalbėtasi Paežerių dvaro rūmuose.


Kartu padaroma daugiau


2018-uosius Europos Parlamentas paskelbė Europos kultūros paveldo metais. Ta proga visoje Europoje vyks daugybė įvairių renginių.

Bendrieji šių metų tikslai – remti ir skatinti įvairių lygių institucijas bendradarbiauti su kultūros paveldo sektoriumi bei platesne visuomene, saugoti ir viešinti kultūros paveldą. Aktyviai įsitraukti skatinamos miestų ir regionų kultūros, švietimo organizacijos, savivaldybės, raginama atkreipti dėmesį į vietos paveldą, organizuoti jo pažinimo ekskursijas, paskaitų ciklus bei kitas veiklas.

– Mes taip pat esame Europos kultūros paveldo dalis, tad turime prisidėti prie šių renginių organizavimo Lietuvoje. Vilniuje, Kaune jau parengtas veiksmų planas, reikia ruoštis ir mūsų regionui. Tačiau kiekviena savivaldybė atskirai pasirengti gal nėra pajėgi, tad kilo mintis sukviesti visos apskrities įvairių sričių – švietimo, kultūros įstaigų, bendruomenių, seniūnijų, verslo – atstovus ir pasitarti su renginius koordinuojančiais žmonėmis iš Kultūros paveldo departamento, – pasakojo susitikimo iniciatorė, Kultūros paveldo departamento Marijampolės skyriaus vedėja Violeta Kasperavičiūtė.


Pritraukti lėšų iš kitur


Rūmų šeimininkei, Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus direktorei Jurgitai Morozaitei pasveikinus svečius, muziejininkas Antanas Žilinskas surengė smagią istorinę-architektūrinę pažintį su rūmais.

Po šios įžangos pereita prie kultūros paveldo renginių temos.

Vienas svarbiausių susitikimo svečių, Kultūros paveldo metų minėjimo nacionaliniu koordinatoriumi paskirtas KPD Registro tvarkymo, viešųjų ryšių ir edukacijos skyriaus vedėjas Alfredas Jomantas pristatė šio projekto idėją, pasakojo apie paveldo išsaugojimo svarbą ir būdus.

Anot A. Jomanto, daugelis žmonių kultūros paveldą supranta gana siaura prasme: kaip seniai praėjusių laikų, archajiškos baltų kultūros likučius, senųjų šokių ar ritualų atkartojimą teatralizuotuose renginiuose ir pan.

– Bet Europos kultūros paveldo metų tikslas – parodyti paveldą kaip išteklių, atskleisti tai, kas yra dabar. Visa, kas perduota mūsų protėvių, tėvų, tai, kas mus supa, yra paveldas. Močiutė, kuri moko anūkę siuvinėti, irgi yra kultūros paveldo dalis. Tiek materialūs, tiek nematerialūs, kilnojamieji ir nekilnojamieji ištekliai, tradicijos yra Europos kultūros paveldo metų objektas. Jį labai svarbu išsaugoti, nes tai, ką turime unikalaus, išskirtinio, yra ir turistinės traukos šaltinis, – kalbėjo koordinatorius.

Deja, iš viso ES biudžeto kultūros paveldui skiriama vos 0,15 proc. lėšų. Taigi A. Jomantas skatino pamąstyti, kaip pritraukti lėšų iš kitų sričių (netgi iš prioritetinės žemės ūkio srities) kultūros paveldui išsaugoti.


Nuo mokyklos suolo


Viena iš daugybės išsakytų svarbių minčių – kad Europos kultūros paveldas turėtų būti pristatomas mokyklose. Tokiai minčiai pritaria net 88 proc. europiečių.

– Edukacinis aspektas – labai svarbus. Turime sužadinti domėjimąsi visos Europos kultūros paveldu, bendrą supratimą. Kol nežinome, kol išmanantys žmonės, gidai nepapasakoja ir nebaksteli pirštu, tol negalime suprasti, kaip tai yra vertinga ir svarbu, – kalbėjo A. Jomantas.

Projekto koordinatorė KPD atstovė Nijolė Narbutaitė išsamiai paaiškino, kaip reikėtų rašyti paraiškas būsimiems renginiams, kad jos būtų patrauklios, įdomios ir pritrauktų lėšų, išdėstė prioritetus. Tie, kas norėtų dalyvauti Europos paveldo dienų iniciatyvose, gali drąsiai kreiptis į šią KPD atstovę naudingų konsultacijų.

Visų būsimų idėjų iniciatoriai, renginių organizatoriai gavo gerą patarimą: nieko nedaryti dėl „paukščiuko“, o imtis tik to, kas įdomu ir patrauklu patiems, – tada bus įdomu ir visuomenei.


Iniciatyvų – daug


Kad kultūros paveldas – visiems bendras reikalas, puikiai įrodė suvažiavę įvairių sričių atstovai.

Štai iš Antanavo atvykę bendruomenės atstovai visus iš anksto informavo apie birželio 9 d. organizuojamas Šimtmečio Antanines, į kurias kviečiami visos Lietuvos ir net viso pasaulio lietuviai Antanai. Šio renginio dalyviams Antanams netgi planuojama parengti specialius pasus.

Kvietiškio dvaro atstovai pranešė organizuosiantys istorinio šokio festivalį Marijampolėje „Iš Kvietiškio dvaro – į Marijampolę“.

Iš šių metų Kultūros sostinės Marijampolės atvykęs seniausio cukraus fabriko Lietuvoje atstovas, įvairių idėjų iniciatorius Giedrius Šlekys labai gyvai pristatė fabriko entuziastų kultūrinę veiklą. Autentiškų tarpukario pastatų komplekse ne tik gaminamas cukrus, bet ir vyksta edukacinės veiklos, išmoningai pristatomas amato, žemės ūkio ir autentiškos architektūros paveldas, įrengtas muziejus su autentiškais darbo įrankiais, baldais, nuotraukomis, netgi akmens amžiaus radiniais. Viena iš tikrai originalių naujovių – iš nekondicinio cukraus pagal senas fotografijas bus lipdomi senųjų cukraus fabriko pastatų maketai.


Kėlė ir problemas


Iš Kybartų atvykęs Algimantas Mackevičius pritarė susirinkusiesiems, jog visuomenei reikia rodyti paveldą bei juo sudominti, tačiau kėlė ir problemą: kodėl niekas nekalba apie šiandien jau paskutines dienas skaičiuojančius paveldo objektus, apie jų gelbėjimo strategiją.

Jam antrino Kybartų bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius.

– Šiuo metu Kybartuose yra 14 paveldo objektų, bet pastatai griūva. Mes, kaip bendruomenė, tvarkome pagal savo jėgas, be jokio užmokesčio. Turime didžiausius Lietuvoje 104 metrų ilgio ir 14 metrų pločio nuo 1863 metų išlikusius rūsius. Jie tapo traukos centru, tad tikrai turime ką parodyti. Rengiame nemokamus koncertus, kad pritrauktume žmones, kad parodytume tai, ką turime. Ir dabar balandžio 8 d. rengsime koncertus. Bet man gėda, kai nusivedu žmones prie baigiančių griūti objektų, – kalbėjo bendruomenės pirmininkas.

KPD atstovas A. Jomantas teigė, jog tai – ne departamento kompetencija, o paveldo politikos klausimas, kurį reikėtų adresuoti Kultūros ministerijai ir ministrui.

– Visam Lietuvoje esančiam kultūros paveldui yra skiriami vos 4 mln. eurų. Tai apie ką mes galime kalbėti? Turi keistis paveldo apsaugos politika, finansavimo mechanizmai, – sakė KPD atstovas.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas