|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2018-03-20 08:09
|
|
|
Rūmų vestibiulyje susirinkusiems svečiams apie Paežerių dvaro rūmus, jų istoriją, architektūrą ir kitus įdomius dalykus vaizdingai papasakojo muziejininkas Antanas Žilinskas.
Autorės nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Šimtmečio Antaninės Antanave, istorinio šokio festivalis Marijampolėje, pastatų lipdymas iš cukraus – prasidėję Europos kultūros paveldo metai visokių įdomybių žada ir mūsų apskrityje.
Apie tai, kaip „ištraukti“ paveldą į dienos šviesą, kaip jį patraukliai parodyti visuomenei, kaip suorganizuoti kuo įdomesnių renginių ir kaip jiems gauti lėšų, kalbėtasi Paežerių dvaro rūmuose.
Kartu padaroma daugiau
2018-uosius Europos Parlamentas paskelbė Europos kultūros paveldo metais. Ta proga visoje Europoje vyks daugybė įvairių renginių.
Bendrieji šių metų tikslai – remti ir skatinti įvairių lygių institucijas bendradarbiauti su kultūros paveldo sektoriumi bei platesne visuomene, saugoti ir viešinti kultūros paveldą. Aktyviai įsitraukti skatinamos miestų ir regionų kultūros, švietimo organizacijos, savivaldybės, raginama atkreipti dėmesį į vietos paveldą, organizuoti jo pažinimo ekskursijas, paskaitų ciklus bei kitas veiklas.
– Mes taip pat esame Europos kultūros paveldo dalis, tad turime prisidėti prie šių renginių organizavimo Lietuvoje. Vilniuje, Kaune jau parengtas veiksmų planas, reikia ruoštis ir mūsų regionui. Tačiau kiekviena savivaldybė atskirai pasirengti gal nėra pajėgi, tad kilo mintis sukviesti visos apskrities įvairių sričių – švietimo, kultūros įstaigų, bendruomenių, seniūnijų, verslo – atstovus ir pasitarti su renginius koordinuojančiais žmonėmis iš Kultūros paveldo departamento, – pasakojo susitikimo iniciatorė, Kultūros paveldo departamento Marijampolės skyriaus vedėja Violeta Kasperavičiūtė.
Pritraukti lėšų iš kitur
Rūmų šeimininkei, Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus direktorei Jurgitai Morozaitei pasveikinus svečius, muziejininkas Antanas Žilinskas surengė smagią istorinę-architektūrinę pažintį su rūmais.
Po šios įžangos pereita prie kultūros paveldo renginių temos.
Vienas svarbiausių susitikimo svečių, Kultūros paveldo metų minėjimo nacionaliniu koordinatoriumi paskirtas KPD Registro tvarkymo, viešųjų ryšių ir edukacijos skyriaus vedėjas Alfredas Jomantas pristatė šio projekto idėją, pasakojo apie paveldo išsaugojimo svarbą ir būdus.
Anot A. Jomanto, daugelis žmonių kultūros paveldą supranta gana siaura prasme: kaip seniai praėjusių laikų, archajiškos baltų kultūros likučius, senųjų šokių ar ritualų atkartojimą teatralizuotuose renginiuose ir pan.
– Bet Europos kultūros paveldo metų tikslas – parodyti paveldą kaip išteklių, atskleisti tai, kas yra dabar. Visa, kas perduota mūsų protėvių, tėvų, tai, kas mus supa, yra paveldas. Močiutė, kuri moko anūkę siuvinėti, irgi yra kultūros paveldo dalis. Tiek materialūs, tiek nematerialūs, kilnojamieji ir nekilnojamieji ištekliai, tradicijos yra Europos kultūros paveldo metų objektas. Jį labai svarbu išsaugoti, nes tai, ką turime unikalaus, išskirtinio, yra ir turistinės traukos šaltinis, – kalbėjo koordinatorius.
Deja, iš viso ES biudžeto kultūros paveldui skiriama vos 0,15 proc. lėšų. Taigi A. Jomantas skatino pamąstyti, kaip pritraukti lėšų iš kitų sričių (netgi iš prioritetinės žemės ūkio srities) kultūros paveldui išsaugoti.
Nuo mokyklos suolo
Viena iš daugybės išsakytų svarbių minčių – kad Europos kultūros paveldas turėtų būti pristatomas mokyklose. Tokiai minčiai pritaria net 88 proc. europiečių.
– Edukacinis aspektas – labai svarbus. Turime sužadinti domėjimąsi visos Europos kultūros paveldu, bendrą supratimą. Kol nežinome, kol išmanantys žmonės, gidai nepapasakoja ir nebaksteli pirštu, tol negalime suprasti, kaip tai yra vertinga ir svarbu, – kalbėjo A. Jomantas.
Projekto koordinatorė KPD atstovė Nijolė Narbutaitė išsamiai paaiškino, kaip reikėtų rašyti paraiškas būsimiems renginiams, kad jos būtų patrauklios, įdomios ir pritrauktų lėšų, išdėstė prioritetus. Tie, kas norėtų dalyvauti Europos paveldo dienų iniciatyvose, gali drąsiai kreiptis į šią KPD atstovę naudingų konsultacijų.
Visų būsimų idėjų iniciatoriai, renginių organizatoriai gavo gerą patarimą: nieko nedaryti dėl „paukščiuko“, o imtis tik to, kas įdomu ir patrauklu patiems, – tada bus įdomu ir visuomenei.
Iniciatyvų – daug
Kad kultūros paveldas – visiems bendras reikalas, puikiai įrodė suvažiavę įvairių sričių atstovai.
Štai iš Antanavo atvykę bendruomenės atstovai visus iš anksto informavo apie birželio 9 d. organizuojamas Šimtmečio Antanines, į kurias kviečiami visos Lietuvos ir net viso pasaulio lietuviai Antanai. Šio renginio dalyviams Antanams netgi planuojama parengti specialius pasus.
Kvietiškio dvaro atstovai pranešė organizuosiantys istorinio šokio festivalį Marijampolėje „Iš Kvietiškio dvaro – į Marijampolę“.
Iš šių metų Kultūros sostinės Marijampolės atvykęs seniausio cukraus fabriko Lietuvoje atstovas, įvairių idėjų iniciatorius Giedrius Šlekys labai gyvai pristatė fabriko entuziastų kultūrinę veiklą. Autentiškų tarpukario pastatų komplekse ne tik gaminamas cukrus, bet ir vyksta edukacinės veiklos, išmoningai pristatomas amato, žemės ūkio ir autentiškos architektūros paveldas, įrengtas muziejus su autentiškais darbo įrankiais, baldais, nuotraukomis, netgi akmens amžiaus radiniais. Viena iš tikrai originalių naujovių – iš nekondicinio cukraus pagal senas fotografijas bus lipdomi senųjų cukraus fabriko pastatų maketai.
Kėlė ir problemas
Iš Kybartų atvykęs Algimantas Mackevičius pritarė susirinkusiesiems, jog visuomenei reikia rodyti paveldą bei juo sudominti, tačiau kėlė ir problemą: kodėl niekas nekalba apie šiandien jau paskutines dienas skaičiuojančius paveldo objektus, apie jų gelbėjimo strategiją.
Jam antrino Kybartų bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius.
– Šiuo metu Kybartuose yra 14 paveldo objektų, bet pastatai griūva. Mes, kaip bendruomenė, tvarkome pagal savo jėgas, be jokio užmokesčio. Turime didžiausius Lietuvoje 104 metrų ilgio ir 14 metrų pločio nuo 1863 metų išlikusius rūsius. Jie tapo traukos centru, tad tikrai turime ką parodyti. Rengiame nemokamus koncertus, kad pritrauktume žmones, kad parodytume tai, ką turime. Ir dabar balandžio 8 d. rengsime koncertus. Bet man gėda, kai nusivedu žmones prie baigiančių griūti objektų, – kalbėjo bendruomenės pirmininkas.
KPD atstovas A. Jomantas teigė, jog tai – ne departamento kompetencija, o paveldo politikos klausimas, kurį reikėtų adresuoti Kultūros ministerijai ir ministrui.
– Visam Lietuvoje esančiam kultūros paveldui yra skiriami vos 4 mln. eurų. Tai apie ką mes galime kalbėti? Turi keistis paveldo apsaugos politika, finansavimo mechanizmai, – sakė KPD atstovas.
Šimtmečio Antaninės Antanave, istorinio šokio festivalis Marijampolėje, pastatų lipdymas iš cukraus – prasidėję Europos kultūros paveldo metai visokių įdomybių žada ir mūsų apskrityje. |
Apie tai, kaip „ištraukti“ paveldą į dienos šviesą, kaip jį patraukliai parodyti visuomenei, kaip suorganizuoti kuo įdomesnių renginių ir kaip jiems gauti lėšų, kalbėtasi Paežerių dvaro rūmuose.
Kartu padaroma daugiau
2018-uosius Europos Parlamentas paskelbė Europos kultūros paveldo metais. Ta proga visoje Europoje vyks daugybė įvairių renginių.
Bendrieji šių metų tikslai – remti ir skatinti įvairių lygių institucijas bendradarbiauti su kultūros paveldo sektoriumi bei platesne visuomene, saugoti ir viešinti kultūros paveldą. Aktyviai įsitraukti skatinamos miestų ir regionų kultūros, švietimo organizacijos, savivaldybės, raginama atkreipti dėmesį į vietos paveldą, organizuoti jo pažinimo ekskursijas, paskaitų ciklus bei kitas veiklas.
– Mes taip pat esame Europos kultūros paveldo dalis, tad turime prisidėti prie šių renginių organizavimo Lietuvoje. Vilniuje, Kaune jau parengtas veiksmų planas, reikia ruoštis ir mūsų regionui. Tačiau kiekviena savivaldybė atskirai pasirengti gal nėra pajėgi, tad kilo mintis sukviesti visos apskrities įvairių sričių – švietimo, kultūros įstaigų, bendruomenių, seniūnijų, verslo – atstovus ir pasitarti su renginius koordinuojančiais žmonėmis iš Kultūros paveldo departamento, – pasakojo susitikimo iniciatorė, Kultūros paveldo departamento Marijampolės skyriaus vedėja Violeta Kasperavičiūtė.
Pritraukti lėšų iš kitur
Rūmų šeimininkei, Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus direktorei Jurgitai Morozaitei pasveikinus svečius, muziejininkas Antanas Žilinskas surengė smagią istorinę-architektūrinę pažintį su rūmais.
Po šios įžangos pereita prie kultūros paveldo renginių temos.
Vienas svarbiausių susitikimo svečių, Kultūros paveldo metų minėjimo nacionaliniu koordinatoriumi paskirtas KPD Registro tvarkymo, viešųjų ryšių ir edukacijos skyriaus vedėjas Alfredas Jomantas pristatė šio projekto idėją, pasakojo apie paveldo išsaugojimo svarbą ir būdus.
Anot A. Jomanto, daugelis žmonių kultūros paveldą supranta gana siaura prasme: kaip seniai praėjusių laikų, archajiškos baltų kultūros likučius, senųjų šokių ar ritualų atkartojimą teatralizuotuose renginiuose ir pan.
– Bet Europos kultūros paveldo metų tikslas – parodyti paveldą kaip išteklių, atskleisti tai, kas yra dabar. Visa, kas perduota mūsų protėvių, tėvų, tai, kas mus supa, yra paveldas. Močiutė, kuri moko anūkę siuvinėti, irgi yra kultūros paveldo dalis. Tiek materialūs, tiek nematerialūs, kilnojamieji ir nekilnojamieji ištekliai, tradicijos yra Europos kultūros paveldo metų objektas. Jį labai svarbu išsaugoti, nes tai, ką turime unikalaus, išskirtinio, yra ir turistinės traukos šaltinis, – kalbėjo koordinatorius.
Deja, iš viso ES biudžeto kultūros paveldui skiriama vos 0,15 proc. lėšų. Taigi A. Jomantas skatino pamąstyti, kaip pritraukti lėšų iš kitų sričių (netgi iš prioritetinės žemės ūkio srities) kultūros paveldui išsaugoti.
Nuo mokyklos suolo
Viena iš daugybės išsakytų svarbių minčių – kad Europos kultūros paveldas turėtų būti pristatomas mokyklose. Tokiai minčiai pritaria net 88 proc. europiečių.
– Edukacinis aspektas – labai svarbus. Turime sužadinti domėjimąsi visos Europos kultūros paveldu, bendrą supratimą. Kol nežinome, kol išmanantys žmonės, gidai nepapasakoja ir nebaksteli pirštu, tol negalime suprasti, kaip tai yra vertinga ir svarbu, – kalbėjo A. Jomantas.
Projekto koordinatorė KPD atstovė Nijolė Narbutaitė išsamiai paaiškino, kaip reikėtų rašyti paraiškas būsimiems renginiams, kad jos būtų patrauklios, įdomios ir pritrauktų lėšų, išdėstė prioritetus. Tie, kas norėtų dalyvauti Europos paveldo dienų iniciatyvose, gali drąsiai kreiptis į šią KPD atstovę naudingų konsultacijų.
Visų būsimų idėjų iniciatoriai, renginių organizatoriai gavo gerą patarimą: nieko nedaryti dėl „paukščiuko“, o imtis tik to, kas įdomu ir patrauklu patiems, – tada bus įdomu ir visuomenei.
Iniciatyvų – daug
Kad kultūros paveldas – visiems bendras reikalas, puikiai įrodė suvažiavę įvairių sričių atstovai.
Štai iš Antanavo atvykę bendruomenės atstovai visus iš anksto informavo apie birželio 9 d. organizuojamas Šimtmečio Antanines, į kurias kviečiami visos Lietuvos ir net viso pasaulio lietuviai Antanai. Šio renginio dalyviams Antanams netgi planuojama parengti specialius pasus.
Kvietiškio dvaro atstovai pranešė organizuosiantys istorinio šokio festivalį Marijampolėje „Iš Kvietiškio dvaro – į Marijampolę“.
Iš šių metų Kultūros sostinės Marijampolės atvykęs seniausio cukraus fabriko Lietuvoje atstovas, įvairių idėjų iniciatorius Giedrius Šlekys labai gyvai pristatė fabriko entuziastų kultūrinę veiklą. Autentiškų tarpukario pastatų komplekse ne tik gaminamas cukrus, bet ir vyksta edukacinės veiklos, išmoningai pristatomas amato, žemės ūkio ir autentiškos architektūros paveldas, įrengtas muziejus su autentiškais darbo įrankiais, baldais, nuotraukomis, netgi akmens amžiaus radiniais. Viena iš tikrai originalių naujovių – iš nekondicinio cukraus pagal senas fotografijas bus lipdomi senųjų cukraus fabriko pastatų maketai.
Kėlė ir problemas
Iš Kybartų atvykęs Algimantas Mackevičius pritarė susirinkusiesiems, jog visuomenei reikia rodyti paveldą bei juo sudominti, tačiau kėlė ir problemą: kodėl niekas nekalba apie šiandien jau paskutines dienas skaičiuojančius paveldo objektus, apie jų gelbėjimo strategiją.
Jam antrino Kybartų bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius.
– Šiuo metu Kybartuose yra 14 paveldo objektų, bet pastatai griūva. Mes, kaip bendruomenė, tvarkome pagal savo jėgas, be jokio užmokesčio. Turime didžiausius Lietuvoje 104 metrų ilgio ir 14 metrų pločio nuo 1863 metų išlikusius rūsius. Jie tapo traukos centru, tad tikrai turime ką parodyti. Rengiame nemokamus koncertus, kad pritrauktume žmones, kad parodytume tai, ką turime. Ir dabar balandžio 8 d. rengsime koncertus. Bet man gėda, kai nusivedu žmones prie baigiančių griūti objektų, – kalbėjo bendruomenės pirmininkas.
KPD atstovas A. Jomantas teigė, jog tai – ne departamento kompetencija, o paveldo politikos klausimas, kurį reikėtų adresuoti Kultūros ministerijai ir ministrui.
– Visam Lietuvoje esančiam kultūros paveldui yra skiriami vos 4 mln. eurų. Tai apie ką mes galime kalbėti? Turi keistis paveldo apsaugos politika, finansavimo mechanizmai, – sakė KPD atstovas.
Publikuota: 2018-03-20 08:09:53
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|