Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-02-26 16:42

---

Klausučių herbas.

GYVENTOJAI. 1923 m. rugsėjo 17 d. vykusio Lietuvos visuotinio gyventojų skaičiaus ir tankumo surašymo duomenimis, Vilkaviškio apskrities Žaliosios valsčiuje (jo teritorijai maždaug prilygsta dabartinė Klausučių seniūnijos teritorija) gyveno 3678 žmonės.

2001 m. seniūnija turėjo 3388 gyventojus.

2010 m. joje gyveno 3380 asmenų.

Per 2015–2017 m. seniūnijos gyventojų sumažėjo 88-iais.

2017 m. seniūnijoje gimė 20 kūdikių, mirė 44 žmonės.

2018 sausio 1 d. Klausučių seniūnijoje gyveno 2761 gyventojas.

Tarp seniūnijos gyventojų yra net 22 ilgaamžiai (devyniasdešimtmečiai ir vyresni).

KAIMAI. Seniūnijos centras – Klausučių kaimas, jame gyvena 366 žmonės. Seniūnijoje yra 36 kaimai, iš jų 8 – be gyventojų. Didžiausi kaimai – Sūdava (361 gyventojas), Teiberiai (285 gyv.), Kataučizna (212 gyv.).

GEOGRAFIJA. Seniūnijos plotas – 117 km². Iš jų 96 proc. užima žemės ūkio naudmenos, 0,3 proc. – miškai, 3,7 proc. – vandenys.

VARDAS. Tarpukariu beveik visa dabartinės seniūnijos teritorija priklausė Žaliosios valsčiui. Jo centras buvo Žaliosios bažnytkaimis. Jis per II pasaulinį karą buvo sugriautas, pokaryje atstatytas, bet valsčiaus centru netapo. Įkurtos Juodupėnų ir Augalų apylinkės. Pastaroji 1976 m. pavadinta Klausučių vardu, o prie jos vėliau prijungta ir Juodupėnų apylinkė.

ASMENYBĖS. Didžiųjų Šelvių kaime yra gimęs Lietuvos diplomatas, rašytojas Antanas Vaičiulaitis, Bobiuose – žurnalistas Bronius Zumeris, Pūstelninkų kaime – Lietuvos mokyklos kūrėjas Pranas Mašiotas, Andriškiuose – germanistas prof. Vladas Dubas, miškininkas Vincas Žemaitis. Iš Žynių kaimo kilo veterinarijos gydytojas Leonas Kriaučeliūnas, Teiberiuose – kalbininko Juozo Senkaus, bažnytinio giedojimo puoselėtojo kunigo Kazimiero Senkaus tėviškė. Juškų kaime gimė 1941 m. Laikinosios vyriausybės darbo ministras Pranas Dielininkaitis, iš Matarnų kilę generolas leitenantas Juozas Stanaitis ir inžinierius Pranas Stanaitis, Gudaičių kaime yra dainininkės Birutės Almonaitytės gimtinė, Mierčiuose gimė dainininkas Stasys Baras-Baranauskas.

HERALDIKA. Ateinančią vasarą seniūnija minės ir švęs savo herbo 10-metį. Klausučių herbo etaloną Heraldikos komisija aprobavo 2007 m. spalio 25 d.

VALDŽIA. Seniūnijai nuo 1987 m. lapkričio jau 31-us metus vadovauja seniūnė Gema Skystimienė. Jos pavaduotoja Vidmanta Būbnaitienė dirba nuo 1978-ųjų.

MOKSLAS. Seniūnijoje veikia tarpukariu įsteigta Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Rumokų bandymų stotis, anuomet vadinta Rumokų lauko bandymų ūkiu. Praeitą rudenį įstaiga suskaičiavo veiklos 90-metį. Šiuo metu stotyje dirba 2 mokslo darbuotojai.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---