„Santaka“ / Jaunas psichiatras iš Vilkaviškio pateko tarp medicinos lyderių

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-01-25 16:20

Dalinkitės:  


Visuomeninėje veikloje aktyviai dalyvaujančiam Edgarui Diržiui įdomus darbas atstoja laisvalaikį.

Jaunųjų psichiatrų asociacijos nuotr.


Jaunas psichiatras iš Vilkaviškio pateko tarp medicinos lyderių

Eglė KVIESULAITIENĖ

Rezidentūros studijas tik pernai baigusio, tačiau visuomeninėje ir profesinėje veikloje aktyviai besireiškiančio jauno mediko Edgaro DIRŽIAUS pavardė skamba tarp vertinamų aukščiausiai. Savaitraštis „Lietuvos sveikata“, kasmet pagerbiantis daugiausiai pasiekusius sveikatos apsaugos sistemos lyderius, iš Vilkaviškio kilusį jauną psichiatrą paskelbė „Kylančios žvaigždės“ nominantu. Nors rinkimai dar tęsiasi, tarp nominantų patekęs vilkaviškietis jau tai laiko didele sėkme ir siunčia linkėjimus už jį aktyviai balsuojantiems kraštiečiams.

– Gal papasakotumėte, ką šiuo metu veikiate ir kaip patekote tarp nominantų?

– Dirbu gydytoju psichiatru Kauno klinikose, taip pat Respublikinėje Kauno klinikinėje ligoninėje, esu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Biologinių sistemų ir genetinių tyrimų instituto doktorantas, taip pat dalyvauju šio universiteto Įrodymais pagrįstos medicinos centro veikloje, priklausau Jaunųjų gydytojų asociacijai, esu Jaunųjų psichiatrų asociacijos prezidentas ir vienas iš jos kūrėjų. Jei bent viena šių veiklų man būtų neįdomi, ko gero, sunkiai visur spėčiau ir sugebėčiau jas suderinti. Bet visos veiklos man labai įdomios, todėl tai yra ir mano darbas, ir laisvalaikis.

Turiu prisipažinti, kad nė pats nežinau, kaip patekau tarp nominantų. Tik kolegė, su kuria darbuojamės Įrodymais pagrįstos medicinos centre, atsiuntė nuorodą, jog trys centro medikai tapome „Kylančios žvaigždės“ nominantais. Pastebėjau, kad kone visi iš nominantų priklauso vienai ar kitai medikų organizacijai, kurioje ir aš dalyvauju. Tačiau kas pasiūlė mane, tikrai net nenutuokiu. Neslėpsiu, įvertinimas nors ir netikėtas, bet malonus.

– Prieš kelerius metus, kai dar buvote ketvirto kurso studentas, interviu „Santakai“ sakėte nesirengiąs išvykti į užsienį. Ar ši nuostata nepakito?

– Esu dalyvavęs medicinos kursuose, mokymuose ne vienoje valstybėje. Ketinu važiuoti dar ne kartą, nes tikrai verta pasisemti žinių, pritaikyti jas savame krašte. Net padirbėti kurį laiką užsienyje verta. Nesmerkiu tų, kurie išvyksta, nes gydytojų atlyginimai, pavyzdžiui, Norvegijoje, 5–8 kartus didesni nei Lietuvoje. Tačiau pats emigruoti neplanuoju. Bent jau mano specialybės gydytojams darbo Lietuvoje tikrai pakanka, tad manau, jog ir čia galima užsidirbti. Nesu iš tų, kuriems būtinai reikia naujo mersedeso. Svarbiausia, kad pakaktų pinigų šeimai aprūpinti ir dar šiek tiek pakeliauti.

– Kodėl nusprendėte tapti būtent psichiatru?

– Ilgą laiką dvejojau tarp neurologijos ir psichiatrijos, nes mane labai domino žmogaus smegenų veikla. Pasirinkau psichiatriją, nes joje mažiau nagrinėtų sričių ir nuolat atrandama kas nors nauja. Neuromokslų tyrimams skiriama daug lėšų, dėl to visą laiką jaučiama didžiulė pažanga. Tai sudėtinga sritis, tad kartu ir iššūkis medikui.

Psichiatras pacientą turi vertinti holistiškai, nes žmogaus psichikos būklė priklauso ne vien nuo smegenų veiklos. Tai – ir socialinė aplinka, ir fizinis aktyvumas, santykiai, bendravimo modeliai, mityba, ir net kitų organų veikla. Viskas, kas mus veikia, gali turėti įtakos psichinei sveikatai. Todėl į pacientą būtina įsigilinti visapusiškai. Tiesa, tai riboja begaliniai psichiatrų darbo krūviai.

– Kaip vertintumėte mūsų visuomenės psichinę sveikatą?

– Vienareikšmiškai – ji bloga. Gausus alkoholio, netvarkingas psichotropinių vaistų vartojimas, savižudybių skaičius, smurtas – blogos psichinės sveikatos atspindys. Todėl būtina imtis priemonių, kad šiuos rodiklius sumažintume.

– Tai gal vis dėlto vertėtų nuo alkoholizmo gydyti priverstinai?

– Nors alkoholizmas – toks pat psichikos sutrikimas, kaip kiti, jis labiau stigmatizuotas. Nėra duomenų, jog priverstinis gydymas duotų naudos. Aš tam tikrai nepritarčiau. Pirmiausia turėtume pagerinti pagalbą priklausomiems žmonėms. Mes, Jaunųjų psichiatrų asociacija, dedame pastangas, kad būtų sukurta kelių lygių pagalba, įgyvendintas priklausomybių konsultantų modelis. Kad rajonų, seniūnijų socialiniai darbuotojai išklausytų specialius kursus ir galėtų teikti konsultacijas, psichologinę pagalbą nuo priklausomybių kenčiantiems žmonėms. Juk tikslas – kuo anksčiau užkardyti problemą. Psichiatro pagalba turėtų būti teikiama tuomet, kai dėl alkoholizmo išsivysto abstinencija, psichozės ir be medicininės intervencijos išsiversti neįmanoma. O priverstinis gydymas, izoliacija nuo bendruomenės tikrai neturės teigiamo poveikio šios lėtinės ligos gydymui.

– Kaip vertinate socialinės globos namų pertvarkos projektą, kuriam aktyviai priešinasi vilkaviškiečiai?

– Žmonės įsigąsdinę nuo sovietinių laikų, mat tuomet buvo vykdoma gąsdinimo politika, neva psichikos negalią turintys žmonės – tarsi siaubo filmų herojai, kurie nori padaryti kažką blogo. Mes vis dar bijome visų, kurie yra kiek kitokie. Statistika rodo, kad žmonių, turinčių psichikos sutrikimų, nusikalstamumas nėra didesnis nei sveikųjų. Pertvarkos tikslas – kad neįgalūs žmonės būtų integruojami į visuomenę. Jei negalia leidžia jiems būti aktyviems, kodėl tokie žmonės negali patys užsidirbti ar būti naudingi visuomenei, pvz., pašluoti kiemą ar nupjauti žolę? Valstybei tai tikrai naudingiau. Žinoma, aš nekalbu apie tokią negalią, kai žmogui reikalinga specializuota priežiūra.

– Ir Jūs, ir sesuo Aistė, sėkmingai Lietuvoje ir užsienyje besifilmuojanti aktorė, – jauni, bet jau savo srityse pripažinimą pelnę žmonės. Kas turėjo įtakos jūsų sėkmei?

– Pirmiausia, žinoma, šeima, kuri nuo vaikystės skatino mus būti visuomeniškus, dalyvauti prasmingoje, neatlygintinoje veikloje, prioriteto neteikdama materialinėms vertybėms. Taip pat mokykla, sportinė veikla. Mane užgrūdino dalyvavimas Šaulių sąjungoje, suformavęs tautinio identiteto ir tarnystės Lietuvai idėjas. Visada stengėmės siekti žinių, viskuo domėtis, neapsiribodami tuo, ką suteikia mokykla ar universitetas. Už savo pasiekimus turėčiau būti dėkingas ir puikiai komandai, kurią pavyko suburti, – šauniems, atsakingiems ir darbštiems žmonėms.

– Kur matote savo ateitį?

– Konkretaus siekio neturiu, tad labai sunku prognozuoti. Norėčiau užsiimti moksline ir visuomenine veikla, dirbti gydytoju psichiatru – tai ir dabar darau. Nors universitetinėse klinikose platesnės galimybės, niekada nesikratyčiau darbo regioninėje ligoninėje. Esu įsitikinęs, kad užsibrėžęs kažką pasiekti žmogus kenčia, nes ne visada pasiektas tikslas pasirodo to vertas. Tiesiog noriu kurti gerovę sau, savo šeimai ir savo šaliai.






Projektą „Lietuva – širdy“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas