|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Mokslas
|
|
|
Lietuvių mokslininkams pavyko sukurti pažangią senų padangų perdirbimo technologiją, kuri ne tik apie 10 proc. atpigina naujų automobilių padangų ir kitų gumos gaminių gamybą, bet ir sprendžia ekologines problemas.
Ši naujos kartos technologija sukurta didžiausios mokslinių tyrimų įstaigos Lietuvoje – Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) – Tribologijos laboratorijoje ir tobulinama bendradarbiaujant su šalies verslu. Technologija jau sulaukė ir daugelio užsienio bendrovių dėmesio, tarp jų – ir tokių padangų gamybos milžinų kaip „Bridgestone“, „Goodyear“, „Michelin“, „Continental“.
„Bendradarbiaujant su kitais mokslininkais ir verslininkais, mums pavyko devulkanizacijos ir ozonavimo procesų pagalba iš senų padangų gumos išskirti aukštos kokybės miltelių pavidalo žaliavą, pasižyminčią kaučiuko savybėmis ir tinkamą naujų padangų ir kai kurių kitų gumos dirbinių gamybai. Tai leidžia ne tik atpiginti naujo gaminio savikainą, bet ir tausoti gamtos išteklius. Naujoji technologija buvo sėkmingai patentuota pagal sutartį su lietuviško kapitalo įmone „Devulco“, ji toliau tobulinama pas jų partnerius bendrovėje „Gumos technologijos“. Latvijoje jau pastatytas būtent šiai technologijai skirtas gumos atliekų perdirbimo fabrikas, galintis pagaminti virš 500 tonų produkcijos per mėnesį. Bendradarbiaudami su verslininkais, technologiją tobuliname ir siekiame pritraukti užsienio korporacijų investicijas į šią technologiją“, – sako dr. Svajus Asadauskas, vadovaujantis FTMC Tribologijos laboratorijai. Mokslininkas paaiškina, kad tribologija yra mokslas apie trintį ir paviršius, kurie judėdami veikia vienas kitą. Būtent tribologiniai principai ir yra svarbiausi siekiant gauti norimas dalelių paviršiaus savybes ir paskatinti reikiamas chemines reakcijas, nes vien susmulkinus gumą (pavyzdžiui, kriogeniškai – veikiant labai žema temperatūra), ji nebūtų tinkama padangų gamybai.
Pasak dr. S. Asadausko, naudojant devulkanizuotos gumos miltelius yra sutaupoma gana brangių medžiagų – suodžių ir kaučiuko – sąskaita, naujų padangų gamybai jų prireikia apie 30 proc. mažiau. Ne tokiems reikliems kitiems gumos gaminiams kaučiuko ir suodžių sąnaudas galima sumažinti net daugiau nei 70 proc. Naujosios technologijos paklausa turėtų dar labiau padidėti rinkoje pakilus kaučiuko kainai, kuri tiesiogiai priklauso nuo naftos kainos. Jau šiuo metu naująja FTMC technologija domisi ne tik didieji pasauliniai padangų gamintojai, bet ir Izraelio bei Kinijos bendrovės, tikimasi sulaukti ir kitų šalių verslininkų susidomėjimo.
Nors Lietuvoje nėra padangų gamintojų, bendrovė „Gumos technologijos“ jau naudoja šiuo metodu perdirbtas senas padangas izoliacinių plokščių ir kitų vietos rinkoje paklausių dirbinių gamybai.
Automobilių ir sunkvežimių padangų perdirbimas yra ir rimtų ekologinių problemų sprendinys, nes senos padangos yra vienas problemiškiausių aplinkos taršos šaltinių, o užsidegus didesniam jų kiekiui kyla net ekologinės nelaimės.
Fizinių ir technologijos mokslų centras – didžiausia mokslinių tyrimų įstaiga Lietuvoje. Čia vykdomi moksliniai tyrimai, skirti aukštųjų technologijų plėtrai ir žinių ekonomikos kūrimui Lietuvoje ir pasaulyje, kuriami nauji prototipai ir paslaugos, modernios pramonės programos, taip pat sudaromos sąlygos verslui. FTMC dirba 670 darbuotojų, studijuoja 88 doktorantai. Per savo veiklos metus FTMC įvykdė daugiau nei 400 verslo užsakymų ir padėjo daugiau nei 100 įmonių įgyvendinti jų verslo tikslus.
Lietuvių mokslininkams pavyko sukurti pažangią senų padangų perdirbimo technologiją, kuri ne tik apie 10 proc. atpigina naujų automobilių padangų ir kitų gumos gaminių gamybą, bet ir sprendžia ekologines problemas. |
Ši naujos kartos technologija sukurta didžiausios mokslinių tyrimų įstaigos Lietuvoje – Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) – Tribologijos laboratorijoje ir tobulinama bendradarbiaujant su šalies verslu. Technologija jau sulaukė ir daugelio užsienio bendrovių dėmesio, tarp jų – ir tokių padangų gamybos milžinų kaip „Bridgestone“, „Goodyear“, „Michelin“, „Continental“.
„Bendradarbiaujant su kitais mokslininkais ir verslininkais, mums pavyko devulkanizacijos ir ozonavimo procesų pagalba iš senų padangų gumos išskirti aukštos kokybės miltelių pavidalo žaliavą, pasižyminčią kaučiuko savybėmis ir tinkamą naujų padangų ir kai kurių kitų gumos dirbinių gamybai. Tai leidžia ne tik atpiginti naujo gaminio savikainą, bet ir tausoti gamtos išteklius. Naujoji technologija buvo sėkmingai patentuota pagal sutartį su lietuviško kapitalo įmone „Devulco“, ji toliau tobulinama pas jų partnerius bendrovėje „Gumos technologijos“. Latvijoje jau pastatytas būtent šiai technologijai skirtas gumos atliekų perdirbimo fabrikas, galintis pagaminti virš 500 tonų produkcijos per mėnesį. Bendradarbiaudami su verslininkais, technologiją tobuliname ir siekiame pritraukti užsienio korporacijų investicijas į šią technologiją“, – sako dr. Svajus Asadauskas, vadovaujantis FTMC Tribologijos laboratorijai. Mokslininkas paaiškina, kad tribologija yra mokslas apie trintį ir paviršius, kurie judėdami veikia vienas kitą. Būtent tribologiniai principai ir yra svarbiausi siekiant gauti norimas dalelių paviršiaus savybes ir paskatinti reikiamas chemines reakcijas, nes vien susmulkinus gumą (pavyzdžiui, kriogeniškai – veikiant labai žema temperatūra), ji nebūtų tinkama padangų gamybai.
Pasak dr. S. Asadausko, naudojant devulkanizuotos gumos miltelius yra sutaupoma gana brangių medžiagų – suodžių ir kaučiuko – sąskaita, naujų padangų gamybai jų prireikia apie 30 proc. mažiau. Ne tokiems reikliems kitiems gumos gaminiams kaučiuko ir suodžių sąnaudas galima sumažinti net daugiau nei 70 proc. Naujosios technologijos paklausa turėtų dar labiau padidėti rinkoje pakilus kaučiuko kainai, kuri tiesiogiai priklauso nuo naftos kainos. Jau šiuo metu naująja FTMC technologija domisi ne tik didieji pasauliniai padangų gamintojai, bet ir Izraelio bei Kinijos bendrovės, tikimasi sulaukti ir kitų šalių verslininkų susidomėjimo.
Nors Lietuvoje nėra padangų gamintojų, bendrovė „Gumos technologijos“ jau naudoja šiuo metodu perdirbtas senas padangas izoliacinių plokščių ir kitų vietos rinkoje paklausių dirbinių gamybai.
Automobilių ir sunkvežimių padangų perdirbimas yra ir rimtų ekologinių problemų sprendinys, nes senos padangos yra vienas problemiškiausių aplinkos taršos šaltinių, o užsidegus didesniam jų kiekiui kyla net ekologinės nelaimės.
Fizinių ir technologijos mokslų centras – didžiausia mokslinių tyrimų įstaiga Lietuvoje. Čia vykdomi moksliniai tyrimai, skirti aukštųjų technologijų plėtrai ir žinių ekonomikos kūrimui Lietuvoje ir pasaulyje, kuriami nauji prototipai ir paslaugos, modernios pramonės programos, taip pat sudaromos sąlygos verslui. FTMC dirba 670 darbuotojų, studijuoja 88 doktorantai. Per savo veiklos metus FTMC įvykdė daugiau nei 400 verslo užsakymų ir padėjo daugiau nei 100 įmonių įgyvendinti jų verslo tikslus.
Publikuota: 2017-12-20 14:09:42
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|