|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2017-12-08 15:27
|
|
|
Dailininko Algimanto Stanislovo Kliaugos parodos atidarymo vakarą vedė kultūros centro darbuotoja Daiva Kasulaitienė.
Autorės nuotr.
Renata VITKAUSKIENĖ
Vilkaviškio kultūros centre eksponuojama dailininko Algimanto Stanislovo Kliaugos tapybos darbų paroda. Trečiadienio vakarą įvyko jos atidarymas.
Tamsiausiu metų laiku, kai viena diena trumpesnė už kitą, Vilkaviškio kultūros centro antrojo aukšto fojė nušvito spalvomis – ryškiomis, intensyviomis. Jos pasipylė iš vilniečio dailininko A. S. Kliaugos drobių, o pilką advento vakarą susirinkusieji į parodos atidarymą tarsi susitarę prakalbo apie... pavasarį. Mat būtent tokias pirmąsias asociacijas dailės mėgėjams sukėlė paveikslų koloritas ir ekspresija, o kilusį įspūdį dar pastiprino vokalisčių Žygintos Jašinskaitės ir Mildos Štaraitytės (mokyt. Edita Linkevičienė) emocingos dainos.
Profesionalios Lietuvos dailės muziejaus Taikomosios dailės ir dizaino skyriaus menotyrininkės Gražinos Gurnevičiūtės įžvalgos, kuriomis viešnia pasidalijo su vilkaviškiečiais, mėgėjų interpretacijas tik patvirtino.
„Dailininkas Kliauga kaip niekas kitas geba priversti spalvas skambėti, šviesti, suteikti joms emocinį krūvį. Tapytojas, kuris remiasi spalvų įtaiga, turi turėti spalvinę klausą. Šis autorius spalvas suderina harmoningai ir įtaigiai, – kalbėjo G. Gurnevičiūtė. Ji priminė, kad A. S. Kliauga yra koloristinės tradicijos, Lietuvoje prasidėjusios tarpukaryje, tęsėjas, puoselėtojas bei vienas iš žymiausių peizažistų.
„Peizažo tradicija Lietuvoje turi gilias šaknis, o šio autoriaus darbai parodo, kokį ilgą kelią tradicija nuėjo nuo Antano Žmuidzinavičiaus, Petro Kalpoko laikų, – sakė menotyrininkė. – Dabartinis žmogus nebeturi tos paprastos pasaulėjautos, kokią turėjo gyvenusieji XX a. pradžioje. Gyvenimas yra labai įtemptas, sudėtingas, tad ir Algimanto Stanislovo Kliaugos paveiksluose atsispindi nerimas. Dailininkas gamtą analizuoja, jaučia ir kondensuoja, apibendrina, ką mato. Mes, prabėgdami kasdienybėje, tiek tiesiog nepastebime.“
Pats A. S. Kliauga patikino gamtą laikantis visokios išminties šaltiniu, akcentavo tradicijų vertę. „Mano darbai nėra abstraktūs, aš labai vertinu, gerbiu ir puoselėju tradiciją. Dabartiniame sujauktame pasaulyje tradicijos išsaugojimo prasmė įgyja labai svarbią vietą. Tradicija yra nuosekliai ir pamažu evoliucionuojanti, o ne revoliucinė, kai verčiamasi per galvą nežinant, kas iš to išeis“, – sakė dailininkas.
Panašiai mąstantys menininkai dar 1993 m. susibūrė į „Individualistų“ grupę, kuriai šiuo metu vadovauja A. S. Kliauga. Į grupę kviečiami dailininkai, kuriems nesvetima tradicija, kurie nėra „pametę“ savo istorinių šaknų, tapatybės. „Kylant klausimui, ar sulauksime kito Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio, neprarasti savo identiteto tampa aktualiu mažos tautos išlikimo uždaviniu, – akcentavo tapytojas. – Kaip žinote, 2017-ieji paskelbti Piliakalnių metais. Tad ir aš atsiliepiau į raginimą nepamiršti piliakalnių, kurie yra mūsų šventvietės. Filosofai yra pasakę, jog lietuviams piliakalniai yra tas pats, kas Egiptui piramidės. Piliakalniai – mūsų pirmosios šventovės, nes žmonės, anuomet išpažinę gamtojautos religiją, ten susirinkdavo garbinti savo dievų.“
Kad išsamiau parodytų savo kūrybos diapazoną, A. S. Kliauga, besistengiantis derinti skirtingų civilizacijų kodus, į Vilkaviškį atvežė kelis darbus, įkvėptus Floridoje, Egipte, Jordanijoje, Maroke, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Pietų Sacharoje, Norvegijoje įgytos patirties.
Pirmieji parodos lankytojai netruko pastebėti, jog ne vienam A. S. Kliaugos peizažui mintį davė Vištyčio, Pavištyčio vaizdai, šie vietovardžiai yra kūrinių pavadinimuose. Minėtas kraštas dailininkui pažįstamas, mat jo sutuoktinė kilusi nuo Vištyčio, o tai yra viena iš priežasčių, kodėl autorius, kuris neprieštaravo būti vadinamas Vilkaviškio žentu, 23-iąją savo parodą surengė būtent mūsų mieste.
Kita priežastis – tebesitęsiantis Gariūnų verslo centro atstovo Eugenijaus Bulavo ir Vilkaviškio kultūros centro bendradarbiavimas. Akivaizdus šio ryšio rezultatas – Vilkaviškyje surengtos jau keturios didžiai vertinamų profesionalių menininkų darbų parodos. Penktąją – tapytojo A. S. Kliaugos darbų – bus galima lankyti iki Trijų karalių.
„Manau, kad šita paroda jos lankytojams taps žmogiška atgaiva. Įžengus į šią erdvę sušvinta spalvos, tad iš čia išeisime kitokie, negu atėjome, – prognozavo menotyrininkė G. Gurnevičiūtė. – Išeisime pasikrovę energijos, emocijų, ryžto.“
Vilkaviškio kultūros centre eksponuojama dailininko Algimanto Stanislovo Kliaugos tapybos darbų paroda. Trečiadienio vakarą įvyko jos atidarymas. |
Tamsiausiu metų laiku, kai viena diena trumpesnė už kitą, Vilkaviškio kultūros centro antrojo aukšto fojė nušvito spalvomis – ryškiomis, intensyviomis. Jos pasipylė iš vilniečio dailininko A. S. Kliaugos drobių, o pilką advento vakarą susirinkusieji į parodos atidarymą tarsi susitarę prakalbo apie... pavasarį. Mat būtent tokias pirmąsias asociacijas dailės mėgėjams sukėlė paveikslų koloritas ir ekspresija, o kilusį įspūdį dar pastiprino vokalisčių Žygintos Jašinskaitės ir Mildos Štaraitytės (mokyt. Edita Linkevičienė) emocingos dainos.
Profesionalios Lietuvos dailės muziejaus Taikomosios dailės ir dizaino skyriaus menotyrininkės Gražinos Gurnevičiūtės įžvalgos, kuriomis viešnia pasidalijo su vilkaviškiečiais, mėgėjų interpretacijas tik patvirtino.
„Dailininkas Kliauga kaip niekas kitas geba priversti spalvas skambėti, šviesti, suteikti joms emocinį krūvį. Tapytojas, kuris remiasi spalvų įtaiga, turi turėti spalvinę klausą. Šis autorius spalvas suderina harmoningai ir įtaigiai, – kalbėjo G. Gurnevičiūtė. Ji priminė, kad A. S. Kliauga yra koloristinės tradicijos, Lietuvoje prasidėjusios tarpukaryje, tęsėjas, puoselėtojas bei vienas iš žymiausių peizažistų.
„Peizažo tradicija Lietuvoje turi gilias šaknis, o šio autoriaus darbai parodo, kokį ilgą kelią tradicija nuėjo nuo Antano Žmuidzinavičiaus, Petro Kalpoko laikų, – sakė menotyrininkė. – Dabartinis žmogus nebeturi tos paprastos pasaulėjautos, kokią turėjo gyvenusieji XX a. pradžioje. Gyvenimas yra labai įtemptas, sudėtingas, tad ir Algimanto Stanislovo Kliaugos paveiksluose atsispindi nerimas. Dailininkas gamtą analizuoja, jaučia ir kondensuoja, apibendrina, ką mato. Mes, prabėgdami kasdienybėje, tiek tiesiog nepastebime.“
Pats A. S. Kliauga patikino gamtą laikantis visokios išminties šaltiniu, akcentavo tradicijų vertę. „Mano darbai nėra abstraktūs, aš labai vertinu, gerbiu ir puoselėju tradiciją. Dabartiniame sujauktame pasaulyje tradicijos išsaugojimo prasmė įgyja labai svarbią vietą. Tradicija yra nuosekliai ir pamažu evoliucionuojanti, o ne revoliucinė, kai verčiamasi per galvą nežinant, kas iš to išeis“, – sakė dailininkas.
Panašiai mąstantys menininkai dar 1993 m. susibūrė į „Individualistų“ grupę, kuriai šiuo metu vadovauja A. S. Kliauga. Į grupę kviečiami dailininkai, kuriems nesvetima tradicija, kurie nėra „pametę“ savo istorinių šaknų, tapatybės. „Kylant klausimui, ar sulauksime kito Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio, neprarasti savo identiteto tampa aktualiu mažos tautos išlikimo uždaviniu, – akcentavo tapytojas. – Kaip žinote, 2017-ieji paskelbti Piliakalnių metais. Tad ir aš atsiliepiau į raginimą nepamiršti piliakalnių, kurie yra mūsų šventvietės. Filosofai yra pasakę, jog lietuviams piliakalniai yra tas pats, kas Egiptui piramidės. Piliakalniai – mūsų pirmosios šventovės, nes žmonės, anuomet išpažinę gamtojautos religiją, ten susirinkdavo garbinti savo dievų.“
Kad išsamiau parodytų savo kūrybos diapazoną, A. S. Kliauga, besistengiantis derinti skirtingų civilizacijų kodus, į Vilkaviškį atvežė kelis darbus, įkvėptus Floridoje, Egipte, Jordanijoje, Maroke, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Pietų Sacharoje, Norvegijoje įgytos patirties.
Pirmieji parodos lankytojai netruko pastebėti, jog ne vienam A. S. Kliaugos peizažui mintį davė Vištyčio, Pavištyčio vaizdai, šie vietovardžiai yra kūrinių pavadinimuose. Minėtas kraštas dailininkui pažįstamas, mat jo sutuoktinė kilusi nuo Vištyčio, o tai yra viena iš priežasčių, kodėl autorius, kuris neprieštaravo būti vadinamas Vilkaviškio žentu, 23-iąją savo parodą surengė būtent mūsų mieste.
Kita priežastis – tebesitęsiantis Gariūnų verslo centro atstovo Eugenijaus Bulavo ir Vilkaviškio kultūros centro bendradarbiavimas. Akivaizdus šio ryšio rezultatas – Vilkaviškyje surengtos jau keturios didžiai vertinamų profesionalių menininkų darbų parodos. Penktąją – tapytojo A. S. Kliaugos darbų – bus galima lankyti iki Trijų karalių.
„Manau, kad šita paroda jos lankytojams taps žmogiška atgaiva. Įžengus į šią erdvę sušvinta spalvos, tad iš čia išeisime kitokie, negu atėjome, – prognozavo menotyrininkė G. Gurnevičiūtė. – Išeisime pasikrovę energijos, emocijų, ryžto.“
Publikuota: 2017-12-08 15:27:29
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|