|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2017-12-04 16:34
|
|
|
Įvykio vietoje surastus įkalčius pareigūnai siunčia ekspertams.
Policijos departamento nuotr.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Kur dingsta vogti daiktai ar nusikaltimų įkalčiai? Kiek laiko reikia laukti savo daikto, kurį kaip įrodymą paėmė pareigūnai? Kodėl policija nesuima įtariamojo, kurio buvimo vietą žino? Tokių klausimų kilo ne vienam, vienokiomis ar kitokiomis aplinkybėmis susidūrusiam su policija.
Dviratį atgavo
Tokių klausimų kilo ir vilkaviškiečiui Vytautui, praėjusią savaitę paskambinusiam į redakciją ir pasiguodusiam, kad niekaip negali atgauti savo elektrinio dviračio. Jį po avarijos kaip įkaltį paėmė policijos pareigūnai.
– Esu solidaus amžiaus, man sunku judėti, o po avarijos išvis sunkiai vaikštau. Elektrinis dviratis man labai praverstų, bet bylą tiriantys pareigūnai jo negrąžina. Be to, tokiai transporto priemonei reikalinga priežiūra, joje daug elektronikos, kuri laikoma netinkamomis sąlygomis gali sugesti. Gal jūs galėtumėte man padėti atgauti taip reikalingą daiktą, – į žurnalistus pagalbos kreipėsi dėl pensininkui nepigios transporto priemonės sunerimęs vilkaviškietis.
Šiandien kartu su Vytautu galime pasidžiaugti, kad jo dviratis jau namuose. Supratę, jog solidaus amžiaus žmogui transporto priemonė labai reikalinga, policijos tyrėjai kreipėsi į prokuratūrą, prašydami leidimo grąžinti įkaltį savininkui, ir patys prisiėmė atsakomybę, kad Vytautas iki teismo jo neremontuos ar kitaip nepakenks tyrimui.
Saugo įkalčius
Pasiteiravus rajono policijos komisariato viršininko Edvardo Gruzdžio paaiškėjo, jog šis atvejis, kai savininkas pusmetį negali atgauti savo daikto, visai nėra išskirtinis. Policijos sandėliuose saugomos dešimtys ir net šimtai daiktų, kurie reikalingi nusikaltimo tyrimui.
– Į eismo įvykį patekęs dviratis – daiktinis įrodymas, tad jį privalome saugoti tol, kol bus atlikta techninė ekspertizė. O šios srities ekspertų yra nedaug, tad ekspertizės tenka laukti mėnesiais, – aiškino E. Gruzdys.
Ekspertizė dėl eismo įvykio paprastai skiriama tuomet, kai neaiškios aplinkybės, kaltininkas, taip pat kiti įtakos galėję turėti veiksniai. Pagal transporto priemonės apgadinimus ekspertas gali spręsti apie smūgio kryptį, stiprumą, netgi kokiu greičiu važiavo kaltininkas ar nukentėjęs asmuo. Kilus neaiškumams, ekspertas gali pageidauti papildomos apžiūros. Todėl, kol tyrimas nebaigtas, pareigūnai atsako už saugomų įkalčių saugumą.
Policijos sandėliuose saugomi ir kitokie įkalčiai, kuriuos turi apžiūrėti ekspertai: peiliai, kirviai, laužtuvai, alkoholio surogatai, vogti daiktai ir kt. Tie įkalčiai, kuriems reikalinga ekspertizė, kruopščiai supakuojami, antspauduojami ir vežami į Kriminalistinių tyrimų centrą Vilniuje. Po ekspertizės įkalčiai grįžta atgal į policijos sandėlį ir laukia teismo. Tik pabaigus bylą ir priėmus nuosprendį teismas nusprendžia, ką daryti su įkalčiais: sunaikinti, saugoti, grąžinti savininkui ar pan. Tie įkalčiai, kurių nebūtina saugoti iki teismo, iškart atiduodami savininkams.
Protingumo kriterijai
Kol kas nebuvo atvejo, kad iš policijos saugyklos dingtų koks įkaltis, mat visuose sandėliuose įrengta signalizacija. Tiesa, prieš keletą metų, kai signalizacijos dar nebuvo, iš komisariato sandėlių dingo sulaikytos akcizinės prekės. Tuomet vagys sugebėjo išardyti sandėlio galinę sieną ir pagrobti ne vieną dėžę cigarečių.
Vis dėlto ne visi daiktiniai įrodymai saugomi policijos sandėliuose. Pavyzdžiui, automobiliai laikomi saugomose aikštelėse. Komisariatas tokių aikštelių neturi, tad šią paslaugą perka.
Kai kuriuos įkalčius apžiūri ir įvertina vietiniai ekspertai. Pavyzdžiui, išryškina ir užfiksuoja pirštų, batų pėdsakus bei kt. Tačiau DNR ir kiti biologiniai tyrimai atliekami tik sostinėje.
Policijos pareigūnams kartais tenka girdėti priekaištų, jog jie atliko nepakankamai tyrimo veiksmų, kad įrodytų nusikaltimą.
Apie DNR, kvapų ir kitas ekspertizes girdėję žmonės mano, jog šie brangūs tyrimai gali būti atlikti kiekvienoje byloje.
– Visuomet vadovaujamės protingumo kriterijais ir taupydami mokesčių mokėtojų pinigus tyrime neatliekame perteklinių veiksmų, – aiškino E. Gruzdys. – Jeigu, sakykim, pavogtas menkavertis daiktas, tikrai tokioje byloje neskirsime brangių ekspertizių. Juk būtų švaistomi visų mūsų – mokesčių mokėtojų – pinigai.
Savi prioritetai
Lygiai taip pat vertinama situacija, kai nedidelę vagystę įvykdęs asmuo pabėga į užsienį ir pasislepia. Net nustačiusi šio asmens buvimo vietą policija nesiima priemonių, kad jį grąžintų į Lietuvą. Juk ekstradicija atsieina labai brangiai: kainuoja lėktuvo bilietai, pareigūnų apgyvendinimas užsienyje ir kt. O sugrąžintam ilgapirščiui už įvykdytą nedidelę vagystę teismas skirtų poros šimtų eurų baudą. Tad bausmė šiuo atveju būtų neadekvati išleistoms valstybės lėšoms ir darbo sąnaudoms.
Tokiu atveju tiesiog skelbiama nusikaltusio asmens paieška. Tad jei kada jis grįš į Lietuvą, bus iškart sulaikytas ir stos prieš teismą.
Visai kas kita – sunkūs nusikaltimai. Jiems atskleisti reikalingos lėšos neskaičiuojamos ir netaupomos.
Jei kyla grėsmė žmogaus gyvybei, policija imasi brangiausiai kainuojančių priemonių: kelia į orą sraigtasparnius, atlieka brangiausius kriminalinės žvalgybos veiksmus ir kt.
Gyventojų apklausos rodo, kad nukentėjusiems asmenims mažai rūpi, ar pareigūnams pavyks atskleisti nusikaltimą ir kas jį įvykdė. Labiausiai žmonės vertina pareigūnų reagavimo greitį, per kiek laiko atvykstama į įvykio vietą, toliau apklausose rikiuojasi žalos atlyginimas bei pavogto daikto grąžinimas. O nusikaltėlio išaiškinimas atsiduria tik 5–6 svarbos vietoje.
Policija veiklą organizuoja atsižvelgdama į gyventojų apklausas. Vis dėlto nusikaltimų išaiškinimą jie laiko savo darbo prioritetu.
Kur dingsta vogti daiktai ar nusikaltimų įkalčiai? Kiek laiko reikia laukti savo daikto, kurį kaip įrodymą paėmė pareigūnai? Kodėl policija nesuima įtariamojo, kurio buvimo vietą žino? Tokių klausimų kilo ne vienam, vienokiomis ar kitokiomis aplinkybėmis susidūrusiam su policija. |
Dviratį atgavo
Tokių klausimų kilo ir vilkaviškiečiui Vytautui, praėjusią savaitę paskambinusiam į redakciją ir pasiguodusiam, kad niekaip negali atgauti savo elektrinio dviračio. Jį po avarijos kaip įkaltį paėmė policijos pareigūnai.
– Esu solidaus amžiaus, man sunku judėti, o po avarijos išvis sunkiai vaikštau. Elektrinis dviratis man labai praverstų, bet bylą tiriantys pareigūnai jo negrąžina. Be to, tokiai transporto priemonei reikalinga priežiūra, joje daug elektronikos, kuri laikoma netinkamomis sąlygomis gali sugesti. Gal jūs galėtumėte man padėti atgauti taip reikalingą daiktą, – į žurnalistus pagalbos kreipėsi dėl pensininkui nepigios transporto priemonės sunerimęs vilkaviškietis.
Šiandien kartu su Vytautu galime pasidžiaugti, kad jo dviratis jau namuose. Supratę, jog solidaus amžiaus žmogui transporto priemonė labai reikalinga, policijos tyrėjai kreipėsi į prokuratūrą, prašydami leidimo grąžinti įkaltį savininkui, ir patys prisiėmė atsakomybę, kad Vytautas iki teismo jo neremontuos ar kitaip nepakenks tyrimui.
Saugo įkalčius
Pasiteiravus rajono policijos komisariato viršininko Edvardo Gruzdžio paaiškėjo, jog šis atvejis, kai savininkas pusmetį negali atgauti savo daikto, visai nėra išskirtinis. Policijos sandėliuose saugomos dešimtys ir net šimtai daiktų, kurie reikalingi nusikaltimo tyrimui.
– Į eismo įvykį patekęs dviratis – daiktinis įrodymas, tad jį privalome saugoti tol, kol bus atlikta techninė ekspertizė. O šios srities ekspertų yra nedaug, tad ekspertizės tenka laukti mėnesiais, – aiškino E. Gruzdys.
Ekspertizė dėl eismo įvykio paprastai skiriama tuomet, kai neaiškios aplinkybės, kaltininkas, taip pat kiti įtakos galėję turėti veiksniai. Pagal transporto priemonės apgadinimus ekspertas gali spręsti apie smūgio kryptį, stiprumą, netgi kokiu greičiu važiavo kaltininkas ar nukentėjęs asmuo. Kilus neaiškumams, ekspertas gali pageidauti papildomos apžiūros. Todėl, kol tyrimas nebaigtas, pareigūnai atsako už saugomų įkalčių saugumą.
Policijos sandėliuose saugomi ir kitokie įkalčiai, kuriuos turi apžiūrėti ekspertai: peiliai, kirviai, laužtuvai, alkoholio surogatai, vogti daiktai ir kt. Tie įkalčiai, kuriems reikalinga ekspertizė, kruopščiai supakuojami, antspauduojami ir vežami į Kriminalistinių tyrimų centrą Vilniuje. Po ekspertizės įkalčiai grįžta atgal į policijos sandėlį ir laukia teismo. Tik pabaigus bylą ir priėmus nuosprendį teismas nusprendžia, ką daryti su įkalčiais: sunaikinti, saugoti, grąžinti savininkui ar pan. Tie įkalčiai, kurių nebūtina saugoti iki teismo, iškart atiduodami savininkams.
Protingumo kriterijai
Kol kas nebuvo atvejo, kad iš policijos saugyklos dingtų koks įkaltis, mat visuose sandėliuose įrengta signalizacija. Tiesa, prieš keletą metų, kai signalizacijos dar nebuvo, iš komisariato sandėlių dingo sulaikytos akcizinės prekės. Tuomet vagys sugebėjo išardyti sandėlio galinę sieną ir pagrobti ne vieną dėžę cigarečių.
Vis dėlto ne visi daiktiniai įrodymai saugomi policijos sandėliuose. Pavyzdžiui, automobiliai laikomi saugomose aikštelėse. Komisariatas tokių aikštelių neturi, tad šią paslaugą perka.
Kai kuriuos įkalčius apžiūri ir įvertina vietiniai ekspertai. Pavyzdžiui, išryškina ir užfiksuoja pirštų, batų pėdsakus bei kt. Tačiau DNR ir kiti biologiniai tyrimai atliekami tik sostinėje.
Policijos pareigūnams kartais tenka girdėti priekaištų, jog jie atliko nepakankamai tyrimo veiksmų, kad įrodytų nusikaltimą.
Apie DNR, kvapų ir kitas ekspertizes girdėję žmonės mano, jog šie brangūs tyrimai gali būti atlikti kiekvienoje byloje.
– Visuomet vadovaujamės protingumo kriterijais ir taupydami mokesčių mokėtojų pinigus tyrime neatliekame perteklinių veiksmų, – aiškino E. Gruzdys. – Jeigu, sakykim, pavogtas menkavertis daiktas, tikrai tokioje byloje neskirsime brangių ekspertizių. Juk būtų švaistomi visų mūsų – mokesčių mokėtojų – pinigai.
Savi prioritetai
Lygiai taip pat vertinama situacija, kai nedidelę vagystę įvykdęs asmuo pabėga į užsienį ir pasislepia. Net nustačiusi šio asmens buvimo vietą policija nesiima priemonių, kad jį grąžintų į Lietuvą. Juk ekstradicija atsieina labai brangiai: kainuoja lėktuvo bilietai, pareigūnų apgyvendinimas užsienyje ir kt. O sugrąžintam ilgapirščiui už įvykdytą nedidelę vagystę teismas skirtų poros šimtų eurų baudą. Tad bausmė šiuo atveju būtų neadekvati išleistoms valstybės lėšoms ir darbo sąnaudoms.
Tokiu atveju tiesiog skelbiama nusikaltusio asmens paieška. Tad jei kada jis grįš į Lietuvą, bus iškart sulaikytas ir stos prieš teismą.
Visai kas kita – sunkūs nusikaltimai. Jiems atskleisti reikalingos lėšos neskaičiuojamos ir netaupomos.
Jei kyla grėsmė žmogaus gyvybei, policija imasi brangiausiai kainuojančių priemonių: kelia į orą sraigtasparnius, atlieka brangiausius kriminalinės žvalgybos veiksmus ir kt.
Gyventojų apklausos rodo, kad nukentėjusiems asmenims mažai rūpi, ar pareigūnams pavyks atskleisti nusikaltimą ir kas jį įvykdė. Labiausiai žmonės vertina pareigūnų reagavimo greitį, per kiek laiko atvykstama į įvykio vietą, toliau apklausose rikiuojasi žalos atlyginimas bei pavogto daikto grąžinimas. O nusikaltėlio išaiškinimas atsiduria tik 5–6 svarbos vietoje.
Policija veiklą organizuoja atsižvelgdama į gyventojų apklausas. Vis dėlto nusikaltimų išaiškinimą jie laiko savo darbo prioritetu.
Publikuota: 2017-12-04 16:34:56
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|