|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2017-11-15 16:47
|
|
|
Emilija Finagėjevaitė rytoj dainuos koncerte Paežerių dvaro rūmuose.
Andrius GRYGELAITIS
Devyniolikametę Emiliją Finagėjevaitę scenoje tikriausiai yra mačiusi didžioji dalis Vilkaviškio rajono gyventojų. Apie operos solistės karjerą svajojanti mergina šiandien tvirtais žingsniais žengia šio tikslo link.
Atvyks į Paežerius
Šiuo metu Emilija Lietuvos muzikos teatro akademijoje studijuoja dainavimo specialybę. Jos mokytoja – profesorė, primadona, Nacionalinės premijos laureatė Irena Milkevičiūtė. Būtent apie tokį pripažinimą svajoja ir vilkaviškietė. Pati mergina supranta, kad iki tikslo laukia ilgas kelias, tačiau ji yra pasiryžusi daug ir sunkiai dirbti.
Artėjant šventiniam laikotarpiui Emilijos laukia daugybė pasirodymų. Vienas iš jų – jau rytoj, 17 val., Paežerių dvare įvyksiantis senovinės dvarų muzikos festivalio „Viva la musica“ koncertas. Vilkaviškietė pasirodys kartu su savo mokytoja I. Milkevičiūte (sopranas), Laurynu Juozapu Aksamitu (tenoras), smuikininku Benu Gocentu bei pianiste Raminta Gocentiene. Programoje skambės žymiausių Lietuvos ir pasaulio kompozitorių kūriniai, bus atliekamos ne tik solo, bet ir dueto partijos. Pasak Emilijos, klausytojų laukia šiltas, jaukus ir malonus penktadienio vakaras.
Mokytojų įtaka
Emilijos kelias į sceną prasidėjo dar ankstyvoje vaikystėje. Būdama penkerių ji pradėjo lankyti pamokas pas dainavimo mokytoją Ritą Štrimaitienę. Jos skatinama mergaitė ėmė dainuoti įvairiuose koncertuose, antroje klasėje jau pasirodė „Dainų dainelės“ scenoje.
„Bandžiau dainuoti ir darželyje, tačiau ne visada sekdavosi išmokti daineles. Mokytoja sakydavo, kad per daug liežuvį iškišu, neištariu teksto... Mama bandė mane leisti ir į popchoro „Abėcėlė“ repeticijas, bet kolektyvinis dainavimas man nelabai sekėsi“, – prisipažino Emilija.
Bene labiausiai merginos talentas išryškėjo pradėjus lankyti Editos Linkevičienės vadovaujamą vokalinę studiją „Akimirka“. Būtent šios pedagogės iniciatyva vilkaviškietė vis dažniau ėmė keliauti į įvairius koncertus, konkursus bei festivalius, o iš jų grįždavo kaip laureatė. Prizines vietas Emilija užimdavo ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje, Lenkijoje bei Italijoje.
„Vadovė Edita – labai iniciatyvus ir nuostabus žmogus, nuoširdi mokytoja ir puiki draugė. Mokykloje kasdien laukdavau, kol pasibaigs pamokos ir galėsiu eiti dainuoti. Muzikos kabinete su kitais „Akimirkos“ nariais prasėdėdavome ištisas valandas. Vadovė mus vydavo namo, būdavome nevalgę, nepailsėję, neparuošę namų darbų, tačiau niekur eiti nenorėdavome. Tą laiką atsiminsiu visą gyvenimą“, – prisipažino pašnekovė.
Suprato ne iš karto
Prie noro tapti dainininke nemažai prisidėjo ir Emilijos mokytojai Vilkaviškio muzikos mokykloje: Lina Rekevičienė, Roma Lakickienė bei Gitana Pečkytė. Pati Emilija tikrąjį savo pašaukimą atrado ne iš karto. Iki vienuoliktos klasės ji planavo studijuoti tarptautinius santykius, o kartą viename koncerte paklausta, ar ketina savo ateitį sieti su muzika, ji užtikrino, jog to tikrai nebus. Būtent tas atsakymas ir tapo lūžiu merginos gyvenime.
„Grįžusi namo ilgai apie viską galvojau. Dainavimas yra labai sunkus darbas. Dievas talentus duoda tikrai ne visiems, todėl supratau, kad negaliu būti savanaudė ir tuo nesidalyti su kitais“, – prisiminė pašnekovė.
Studijuodama Lietuvos muzikos teatro akademijoje E. Finagėjevaitė ne tik pati dainuoja klasikinės muzikos kūrinius, bet nemažai laiko praleidžia klausydamasi kitų atlikėjų. Muzikos klausymas sudaro 50 proc. viso mokymosi proceso. Mergina žavisi daugybe dainininkų, o viena iš jų – jos mokytoja I. Milkevičiūtė. Anot Emilijos, profesorės balsas yra pavydėtinai jaunas ir skambus, todėl ji be galo džiaugiasi turėdama galimybę jį girdėti itin dažnai.
„Dabar jau esu įsitikinusi, kad mano ateitis – muzika. Norėčiau būti operos soliste. Net nežinau, ar tai profesija... Galbūt – labiau pašaukimas. Jeigu scenoje patiri euforiją ir pilnatvę, tuomet tai – tavo kelias. Smagu, kad Vilkaviškio žmonės vis dar ateina į koncertus pasiklausyti manęs, palaiko, skatina ir džiaugiasi kartu su manimi. Tai leidžia man suprasti, kad esu savo rogėse“, – šypsojosi vilkaviškietė.
Debiutavo operoje
Praėjusį mėnesį E. Finagėjevaitę žiūrovai galėjo išvysti Dalios Ibelhauptaitės režisuotoje operoje „Faustas“. Dėl įvairių priežasčių pasitraukus keletui dainininkų, Emilija gavo pasiūlymą premjeroje padainuoti kartu su „Vilnius City Opera“ ansambliu. Nors iki pasirodymo laiko buvo likę nedaug, tačiau atsisakyti šio pasiūlymo mergina negalėjo.
„Opera sudėtinga ne vien vokaline, bet ir choreografine bei vaidybine prasme. Klavyrą gavau iki spektaklio likus vos savaitei, todėl buvo gana sunkus uždavinys susidoroti su prancūzų kalbos fonetika ir sudėtingomis harmonijomis“, – prisipažino pašnekovė.
Merginai buvo įdomu pamatyti tikrąją operos virtuvę. Ji prisipažino niekada neįsivaizdavusi, jog spektaklyje dirba tokia gausybė žmonių, kurių klausytojai nemato.
„Kiekvienas momentas turi būti tikslus. Vieni į sceną palydi, pasako, kada tiksliai išeiti, kiti – stovi užkulisiuose ir laukia, kada reikės perrengti kostiumus, treti – prižiūri, ar visi atlikėjai pasirengę, ar nepamiršo savo vietų, išėjimų“, – vardijo E. Finagėjevaitė.
Nemažą įspūdį jai paliko ir režisierė D. Ibelhauptaitė. Ji merginai pasirodė reiklus ir motyvuojantis žmogus, toks, kokio ir reikia, kad viskas vyktų sklandžiai.
Kuriozai scenoje
Per ilgus metus scenoje Emilijai teko patirti ne vieną linksmą, o kartais ir ne visai malonų epizodą.
Bene smagiausia vilkaviškietei prisiminti koncertą Kaliningrado srityje. Tuomet atlikdama anglišką dainą mergina pamiršo žodžius, tačiau nesutriko ir pradėjo kurti savo tekstą. Nors tuo metu anglų kalbos ji nemokėjo taip gerai, kaip dabar, improvizacija pavyko puikiai – nei vadovė, nei klausytojai nieko nepastebėjo.
„Dažnai būnu išsiblaškiusi, kartais į koncertus išvažiuoju neįsidėjusi pėdkelnių, batų ar partitūros. Pernai į specialybės egzaminą taip pat užmiršau atsinešti partitūrą. Paprastai antra kopija visuomet būna pas koncertmeisterę, tačiau tądien kažkas nutiko mums abiem. Greitai bėgome į biblioteką ir ten radome, ko ieškojome, tačiau iš to džiaugsmo į natas net nepažvelgėme. Pradėjusi dainuoti supratau, kad kažkas ne taip. Pasirodo, natos buvo surašytos kita tonacija, kvarta žemiau, nei buvo manosios. Ariją atlikau ne taip, kaip buvau įpratusi, tačiau po egzamino komisija tvirtino to net nepajutusi“, – šypsojosi pašnekovė. Tokie ir panašūs epizodai tik kaupia patirties bagažą.
Kopiant į didžiąją sceną laiko įvairiems pomėgiams lieka vis mažiau, tačiau grįžti į gimtąjį Vilkaviškį pas tėvus Almą ir Robertą Finagėjevus Emilija stengiasi bent dukart per mėnesį. Mergina pasiilgsta ne tik tėvų, bet ir Vilkaviškyje tvyrančios ramios, niekur neskubinančios atmosferos.
Devyniolikametę Emiliją Finagėjevaitę scenoje tikriausiai yra mačiusi didžioji dalis Vilkaviškio rajono gyventojų. Apie operos solistės karjerą svajojanti mergina šiandien tvirtais žingsniais žengia šio tikslo link. |
Šiuo metu Emilija Lietuvos muzikos teatro akademijoje studijuoja dainavimo specialybę. Jos mokytoja – profesorė, primadona, Nacionalinės premijos laureatė Irena Milkevičiūtė. Būtent apie tokį pripažinimą svajoja ir vilkaviškietė. Pati mergina supranta, kad iki tikslo laukia ilgas kelias, tačiau ji yra pasiryžusi daug ir sunkiai dirbti.
Artėjant šventiniam laikotarpiui Emilijos laukia daugybė pasirodymų. Vienas iš jų – jau rytoj, 17 val., Paežerių dvare įvyksiantis senovinės dvarų muzikos festivalio „Viva la musica“ koncertas. Vilkaviškietė pasirodys kartu su savo mokytoja I. Milkevičiūte (sopranas), Laurynu Juozapu Aksamitu (tenoras), smuikininku Benu Gocentu bei pianiste Raminta Gocentiene. Programoje skambės žymiausių Lietuvos ir pasaulio kompozitorių kūriniai, bus atliekamos ne tik solo, bet ir dueto partijos. Pasak Emilijos, klausytojų laukia šiltas, jaukus ir malonus penktadienio vakaras.
Emilijos kelias į sceną prasidėjo dar ankstyvoje vaikystėje. Būdama penkerių ji pradėjo lankyti pamokas pas dainavimo mokytoją Ritą Štrimaitienę. Jos skatinama mergaitė ėmė dainuoti įvairiuose koncertuose, antroje klasėje jau pasirodė „Dainų dainelės“ scenoje.
„Bandžiau dainuoti ir darželyje, tačiau ne visada sekdavosi išmokti daineles. Mokytoja sakydavo, kad per daug liežuvį iškišu, neištariu teksto... Mama bandė mane leisti ir į popchoro „Abėcėlė“ repeticijas, bet kolektyvinis dainavimas man nelabai sekėsi“, – prisipažino Emilija.
Bene labiausiai merginos talentas išryškėjo pradėjus lankyti Editos Linkevičienės vadovaujamą vokalinę studiją „Akimirka“. Būtent šios pedagogės iniciatyva vilkaviškietė vis dažniau ėmė keliauti į įvairius koncertus, konkursus bei festivalius, o iš jų grįždavo kaip laureatė. Prizines vietas Emilija užimdavo ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje, Lenkijoje bei Italijoje.
„Vadovė Edita – labai iniciatyvus ir nuostabus žmogus, nuoširdi mokytoja ir puiki draugė. Mokykloje kasdien laukdavau, kol pasibaigs pamokos ir galėsiu eiti dainuoti. Muzikos kabinete su kitais „Akimirkos“ nariais prasėdėdavome ištisas valandas. Vadovė mus vydavo namo, būdavome nevalgę, nepailsėję, neparuošę namų darbų, tačiau niekur eiti nenorėdavome. Tą laiką atsiminsiu visą gyvenimą“, – prisipažino pašnekovė.
Prie noro tapti dainininke nemažai prisidėjo ir Emilijos mokytojai Vilkaviškio muzikos mokykloje: Lina Rekevičienė, Roma Lakickienė bei Gitana Pečkytė. Pati Emilija tikrąjį savo pašaukimą atrado ne iš karto. Iki vienuoliktos klasės ji planavo studijuoti tarptautinius santykius, o kartą viename koncerte paklausta, ar ketina savo ateitį sieti su muzika, ji užtikrino, jog to tikrai nebus. Būtent tas atsakymas ir tapo lūžiu merginos gyvenime.
„Grįžusi namo ilgai apie viską galvojau. Dainavimas yra labai sunkus darbas. Dievas talentus duoda tikrai ne visiems, todėl supratau, kad negaliu būti savanaudė ir tuo nesidalyti su kitais“, – prisiminė pašnekovė.
Studijuodama Lietuvos muzikos teatro akademijoje E. Finagėjevaitė ne tik pati dainuoja klasikinės muzikos kūrinius, bet nemažai laiko praleidžia klausydamasi kitų atlikėjų. Muzikos klausymas sudaro 50 proc. viso mokymosi proceso. Mergina žavisi daugybe dainininkų, o viena iš jų – jos mokytoja I. Milkevičiūtė. Anot Emilijos, profesorės balsas yra pavydėtinai jaunas ir skambus, todėl ji be galo džiaugiasi turėdama galimybę jį girdėti itin dažnai.
„Dabar jau esu įsitikinusi, kad mano ateitis – muzika. Norėčiau būti operos soliste. Net nežinau, ar tai profesija... Galbūt – labiau pašaukimas. Jeigu scenoje patiri euforiją ir pilnatvę, tuomet tai – tavo kelias. Smagu, kad Vilkaviškio žmonės vis dar ateina į koncertus pasiklausyti manęs, palaiko, skatina ir džiaugiasi kartu su manimi. Tai leidžia man suprasti, kad esu savo rogėse“, – šypsojosi vilkaviškietė.
Praėjusį mėnesį E. Finagėjevaitę žiūrovai galėjo išvysti Dalios Ibelhauptaitės režisuotoje operoje „Faustas“. Dėl įvairių priežasčių pasitraukus keletui dainininkų, Emilija gavo pasiūlymą premjeroje padainuoti kartu su „Vilnius City Opera“ ansambliu. Nors iki pasirodymo laiko buvo likę nedaug, tačiau atsisakyti šio pasiūlymo mergina negalėjo.
„Opera sudėtinga ne vien vokaline, bet ir choreografine bei vaidybine prasme. Klavyrą gavau iki spektaklio likus vos savaitei, todėl buvo gana sunkus uždavinys susidoroti su prancūzų kalbos fonetika ir sudėtingomis harmonijomis“, – prisipažino pašnekovė.
Merginai buvo įdomu pamatyti tikrąją operos virtuvę. Ji prisipažino niekada neįsivaizdavusi, jog spektaklyje dirba tokia gausybė žmonių, kurių klausytojai nemato.
„Kiekvienas momentas turi būti tikslus. Vieni į sceną palydi, pasako, kada tiksliai išeiti, kiti – stovi užkulisiuose ir laukia, kada reikės perrengti kostiumus, treti – prižiūri, ar visi atlikėjai pasirengę, ar nepamiršo savo vietų, išėjimų“, – vardijo E. Finagėjevaitė.
Nemažą įspūdį jai paliko ir režisierė D. Ibelhauptaitė. Ji merginai pasirodė reiklus ir motyvuojantis žmogus, toks, kokio ir reikia, kad viskas vyktų sklandžiai.
Per ilgus metus scenoje Emilijai teko patirti ne vieną linksmą, o kartais ir ne visai malonų epizodą.
Bene smagiausia vilkaviškietei prisiminti koncertą Kaliningrado srityje. Tuomet atlikdama anglišką dainą mergina pamiršo žodžius, tačiau nesutriko ir pradėjo kurti savo tekstą. Nors tuo metu anglų kalbos ji nemokėjo taip gerai, kaip dabar, improvizacija pavyko puikiai – nei vadovė, nei klausytojai nieko nepastebėjo.
„Dažnai būnu išsiblaškiusi, kartais į koncertus išvažiuoju neįsidėjusi pėdkelnių, batų ar partitūros. Pernai į specialybės egzaminą taip pat užmiršau atsinešti partitūrą. Paprastai antra kopija visuomet būna pas koncertmeisterę, tačiau tądien kažkas nutiko mums abiem. Greitai bėgome į biblioteką ir ten radome, ko ieškojome, tačiau iš to džiaugsmo į natas net nepažvelgėme. Pradėjusi dainuoti supratau, kad kažkas ne taip. Pasirodo, natos buvo surašytos kita tonacija, kvarta žemiau, nei buvo manosios. Ariją atlikau ne taip, kaip buvau įpratusi, tačiau po egzamino komisija tvirtino to net nepajutusi“, – šypsojosi pašnekovė. Tokie ir panašūs epizodai tik kaupia patirties bagažą.
Kopiant į didžiąją sceną laiko įvairiems pomėgiams lieka vis mažiau, tačiau grįžti į gimtąjį Vilkaviškį pas tėvus Almą ir Robertą Finagėjevus Emilija stengiasi bent dukart per mėnesį. Mergina pasiilgsta ne tik tėvų, bet ir Vilkaviškyje tvyrančios ramios, niekur neskubinančios atmosferos.
Publikuota: 2017-11-15 16:47:34
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|