„Santaka“ / Indijos kontrastų paveikti vilkaviškiečiai ir verkė, ir jautėsi pakylėti

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-10-27 15:16

Dalinkitės:  


Kristina ir Aloyzas Beržanskiai, žavėdamiesi Tadž Mahalo kompleksu, net neįsivaizdavo, jog architektūros kūrinys gali taip paveikti žmogaus emocijas.
Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Indijos kontrastų paveikti vilkaviškiečiai ir verkė, ir jautėsi pakylėti

Eglė KVIESULAITIENĖ



Vilkaviškiečių Kristinos ir Aloyzo Beržanskių šeima apie apkeliautas šalis galėtų pasakoti ilgai, o nuotraukoms ir vaizdo įrašams peržiūrėti neužtektų ir kelių dienų. Šeima kasmet kelionėms skiria savo atostogas. Pernai buvo Sirijoje, Libane, Egipte, šiemet su vaikais poilsiavo Portugalijoje. Tačiau paskutinės kelionės į Indiją įspūdžių, ko gero, net po kiek laiko nepajėgs užgožti kitų aplankytų kraštų vaizdai.



Kelionė atima jėgų

– Paragavus egzotiškų šalių įspūdžių, jų vis norisi ir norisi, – šiemetinį pasirinkimą aiškino Kristina Beržanskienė. – Nors vienuolikos dienų kelionė buvo įtempta, pareikalavo nemažai jėgų, bet duok, Dieve, tokios įtampos patirti kuo daugiau.

Beržanskiai keliavo drauge su vilkaviškiečių Skirmos ir Antano Švarcų šeima. Nedidelę 16 žmonių grupę kelionių agentūros darbuotojai iš karto įspėjo, jog svarbiausia – pasirūpinti vaistais. Mat prie indiškų patiekalų ir klimato neįpratę lietuvių skrandžiai bei žarnynas dažnai taip „sustreikuoja“, kad net įspūdžiai tampa nemieli.

Į Indiją teko keliauti lėktuvu iš Rygos su persėdimu Taškento aerouoste. Nuo Vilniaus iki Delio kelionė trunka apie parą. Tačiau po kelionės nuovargio turistai patenka į puikų 5 žvaigždutėmis vertinamą Delio viešbutį.



Kultūrinis šokas

Kiekvienam, keliaujančiam į Indiją, Kristina pataria pasirengti kultūriniam šokui. Nors pernai, važinėdami po Egiptą, Beržanskiai buvo apsipratę su egzotiškų pasaulio šalių netvarka, šiukšlynais ir kvapais, Indijoje šokiravo nenusakomas skurdas ir elgetaujantys žmonės.

Prieš apžvalginę kelionę po Delį turistai buvo nusiteikę pamatyti rytietiškos sostinės blizgesį – indiškais suvenyrais, šilkais ir brangakmeniais nukrautas parduotuvių lentynas, šviesų ir reklamų žaismą, indų filmuose matytas puošniais sariais vilkinčias moteris ir turtingus juodaakius vyrus. Tačiau išvydo skurdžiąją šio miesto pusę – rikšas, motociklą su būdele primenančius taksi, po gatves vaikštančias ir jas teršiančias karves, nutriušusius pastatus. Įspūdis buvo slogus.

Delį sudaro dvi atskiros dalys: Senasis Delis su savo spalvingais turgumis, siauromis gatvelėmis bei šventyklomis ir Naujasis Delis su plačiomis gatvėmis, parkais, restoranais ir prabangiais viešbučiais.



Šokiravo suluošinti vaikai

Kristina pasakojo, jog karvė Indijoje – iš tiesų šventa, ir pasakojimai apie pagarbą šiam gyvuliui tikrai neperdėti. Karvės visiškai laisvai vaikšto po miestą, gatves. Vidury centrinės gatvės prigulusią karvę automobilių vairuotojai pagarbiai apvažiuoja, dėl to kartais susidaro net mašinų kamščiai, tačiau nuvyti gyvulio ar jį nuvesti niekas neišdrįsta.

Pamačiusios gatvėse išmaldos prašančius suluošintus vaikus, lietuvės moterys suko į šalį akis.

– Tas vaizdas taip suspaudė širdį, kad buvo sunku net pratarti žodį, – pasakojo K.Beržanskienė. – Pasidarė slogu, nes suvokėme, jog niekuo jiems negalime padėti. Nebent tuo momentu palengvinti jų būtį ir duoti pinigėlį.

Indijoje 50 proc. gyventojų neraštingi, tad nenuostabu, jog šalyje didelė bedarbystė. Turistus stebino žmonių abejingumas savo būčiai. Suaugusieji gavę išmaldai pinigų juos tuoj pat pravalgo ir iškart gula pailsėti. Tądien jų „darbas“ jau baigtas, o gyvenimo filosofija ir supratimas apie vertybes visai kitoks.



Slėgė svetimas skurdas

Vaikai uždarbiauti gatvėse mokosi nuo mažų dienų. Pradėjęs vaikščioti kūdikis su vyresniais vaikais leidžiamas į gatvę užsidirbti duonos. Mažyliai rodo įvairius triukus, muša būgnelius, šoka ar landžioja per lankus – kas ką moka.

Grupės vadovas iškart įspėjo turistus, kad nedalytų pinigų išmaldos prašantiems žmonėms, nes tai – procesas be pabaigos.

– Vos sustodavo turistų autobusas, nežinia iš kur prisirinkdavo minia elgetų bei suvenyrais prekiaujančių indų, – pasakojo Kristina. – Jei duodavai pinigėlį vienam, elgetų dar padaugėdavo. Šitas skurdas ir nešvara gatvėse slėgė.

Tik vėliau turistus Delyje vežė ir pro ambasadų rajoną, kur jie matė puošnius šiuolaikinės ir rytietiškos architektūros pastatus, žalumą, prabangą bei blizgesį.



Varanasin – numirti

Iš Delio į Varanasį turistai vyko traukiniu. Sunku ne tik nupasakoti, bet ir įsivaizduoti, kokia netvarka tvyro traukiniuose. Į tualetą eiti nepatartina, nes europiečius nuo vaizdų ir kvapų gali supykinti. Be spirituotų servetėlių geriau į tokias vietas net nevykti. Lietuviai turistai tam buvo pasirengę iš anksto.

Varanasis – vienas seniausių Indijos miestų, įkurtas daugiau kaip prieš 3000 metų. Varanasio vardas kilęs iš Gango intakų Varanos ir Asių upių, tekančių į šiaurę ir į pietus nuo miesto, pavadinimų.

Daugelis iš 730 milijonų šalies induistų bent kartą gyvenime atkeliauja į Varanasį. Čia atsigeria Gango vandens ir išsimaudo prie ghatų (akmeninių laiptų), kurių pakrantėje gausu. Varanasio pakrantės akmeniniai laiptai visuomet pilni piligrimų. Numirti Varanasyje laikoma laime, mat tuomet patenkama tiesiai į dangų, todėl žmonės čia atvyksta ir laukia mirties. Gango pakrantėje deginami mirusiųjų kūnai, o pelenai išbarstomi į šventąją upę.

Turistams teko stebėti lavonų deginimo ir pelenų barstymo ceremoniją. Aplink tvyrojo nemalonus kvapas bei psichologinė įtampa. Apeigas atliko tik vyrai. Jie nešė į baltus bei geltonus audeklus suvyniotus kūnus ir guldė į paruoštus laužus. Baltuose audekluose suvynioti vyrų, geltonuose – moterų palaikai. Turtingus mirusiuosius deginti į šventą vietą veža iš visos Indijos. Turėti būstą Gango pakrantėje labai brangu, tačiau tai – prestižo reikalas.



Stebino meilės simboliai

Iš Varanasio lietuviai turistai vyko į Kadžuraho miestą. Tai gan skurdi vietovė, į kurią vykstama pažiūrėti 32 išlikusių šventyklų. Kiekviena jų pastatyta ant aukštos terasos. Šventyklos sumūrytos iš gelsvai pilkos ir rausvos spalvos smiltainių. Sienos išpuoštos skulptūromis. Tūkstančiai dievybių, gyvūnų puošia kiekvieną šventyklų paviršiaus lopinėlį. Pagrindinė tema, labiausiai nustebinanti vakariečius keliautojus, yra „Kama Sutroje“ aprašyta kūniškoji meilė, moters kūno garbinimas. Kai kuriuos puritoniškesnius vakariečius turistus atviresnės fizinio artumo pozos šokiruoja. Moteriškojo ir vyriškojo prado simboliai (kuriančioji jėga) yra mėgstami Šivai skirtose šventyklose.

Agra – daugiausia turistų pritraukiantis Indijos miestas, nes jame yra aštuntuoju pasaulio stebuklu laikomas Tadž Mahalo mauzoliejus – architektūros šedevras, kurį septyniolika metų statė 20 000 amatininkų ir menininkų. Marmuras ir kiti brangieji akmenys buvo suvežti iš įvairių pasaulio šalių.

Tadž Mahalo kompleksą šachas Džachanas pastatė kaip mauzoliejų savo mylimai žmonai Mumtaz Mahal. Jo projektą sukūrė architektas, mylėjęs tą pačią moterį.



Emocijos gniaužė kvapą

– Niekada neįsivaizdavau, kad architektūrinis kūrinys gali emociškai taip paveikti žmogų, – pasakojo K.Beržanskienė. – Baltas marmuras, įsiliejantys į dangaus peizažą kupolai, simetrija, vis artėjantys minaretai ir pati šios grožybės atsiradimo istorija taip veikia jausmus, kad net gniaužia kvapą. Emocijų antplūdis pasireiškia kiekvienam skirtingai – vieni verkia, kitus sukausto nuostaba, trūksta oro. Tuo labiau, kad komplekso prabanga atrodo labai kontrastingai su čia pat matomu skurdu.

Tai, kas patirta per ilgoką viešnagę egzotiškoje šalyje, trumpai papasakoti neįmanoma. Turistai pamatė pačios Indijos tik mažą kraštelį. Sugrįžti į šią šalį tikrai norėsis. Apie smagią kelionę Beržanskiams namuose primins parsivežti suvenyrai – dievų statulėlės, saris, indiškos vazos ir blizgantys papuošalai, siuvinėjimo meistrų išgražintos servetėlės. Mieli niekučiai kasdien atgaivina egzotiškos kelionės įspūdžius ir kursto mintis ieškoti naujų kelionių maršrutų.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas