Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-10-18 15:55

---

Seimo narys Mykolas Majauskas kvietė specialistus nusakyti realią situaciją ir įvardyti, kurie valdžios sprendimai „neveikia“.

Autorės nuotr.

Pirmadienį rajone lankėsi Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas. Svečias atvyko pasidomėti vaiko teisių apsaugos, pagalbos šeimai, psichikos sveikatos pagalbos prieinamumo, savižudybių ir smurto, patyčių švietimo įstaigose prevencijos situacija.

Politiko iniciatyva

Parlamentaras M. Majauskas susitiko su rajono Savivaldybės vadovais ir administracijos kelių skyrių vedėjais, medicinos įstaigų vadovais, socialinio darbo, švietimo pagalbos, visuomenės sveikatos specialistais, dekanato Šeimos centro ir kai kurių mokyklų vaiko gerovės komisijų nariais. Politikas atvyko savo iniciatyva, norėdamas padiskutuoti mūsų rajono ir visos Lietuvos visuomenei aktualiais vaiko teisių apsaugos, pagalbos šeimai, psichikos sveikatos pagalbos prieinamumo, savižudybių ir smurto, patyčių švietimo įstaigose prevencijos klausimais.

„Neseniai priimti keli svarbūs teisės aktai. Naujasis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas įsigalios 2018 m. liepos 1 d., Švietimo įstatymo pataisos dėl smurto ir patyčių prevencijos mokyklose jau galioja. Jausdamas pareigą pasikalbėti apie šių įstatymų įgyvendinimą važiuoju į rajonų savivaldybes“, – savo vizitą motyvavo M. Majauskas.

Didinti algas ir prestižą

Politikas priminė ir glaustai paaiškino, kodėl prireikė keisti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą ir kaip šioje srityje bus dirbama nuo kitų metų antrojo pusmečio.

„Vilkaviškyje Vaiko teisių apsaugos skyrius tvarkosi neblogai, bet yra savivaldybių, kur situacija prasta. Siekiant keisti situaciją, vaiko teisių apsaugos sistema šalyje bus centralizuota. Tačiau ir toliau bus bendradarbiaujama su savivaldybėmis, ir toliau dirbs tie patys žmonės, kurie dirba vaiko teisių apsaugos srityje, nes už specialistus, gyvenančius ir dirbančius vietoje, niekas geriau nežinos konkrečių šeimų problemų, – sakė parlamentaras M. Majauskas. – Tačiau dabartiniai darbuotojai turės daugiau kolegų. Stiprinant vaiko teisių apsaugą, šiai sričiai kasmet bus papildomai skiriama 3,5 mln. eurų įsteigti 150 vaiko teisių apsaugos specialistų, 29 psichologų naujų etatų. 1,5 mln. eurų bus skirta „instrumentams“, tai yra automobiliams, darbo vietoms, programoms ir kt. Nors pradedame nuo vaiko teisių, manau, jog palaipsniui stiprinsime ir socialinės paramos skyrius. Ateinančiais metais jau bus skirta apie 1,5 mln. eurų pozityviosios tėvystės ugdymo ir kt. programoms socialinės paramos skyriuose.“

Pasak politiko, švietimo, socialinės apsaugos, vaiko teisių apsaugos darbuotojai, iki šiol jautęsi palikti, dabar atsidurs centre ir gaus didžiausią dėmesį.

Minėtų sričių atstovai iškėlė daug problemų. Administracijos direktorius Vitas Gavėnas kalbėjo apie vaiko teisių apsaugos specialistų trūkumą rajone. Skelbiami konkursai, tačiau kandidatų nesulaukiama. M. Majausko nuomone, problema turėtų būti sprendžiama didinant šių darbuotojų atlyginimus ir institucijos prestižą, mažiau kvestionuojant vaiko teisių apsaugos specialistų sprendimus, kad įvairioms institucijoms jie neturėtų aiškintis, kodėl tam tikroje situacijoje nusprendė vienaip ar kitaip.



„Nukritę tarp kėdžių“

M. Majauskas vaizdžiai akcentavo, jog bus labai svarbu sužiūrėti, kad „keičiantis kėdėms“, tai yra keičiantis institucijoms, jų pavaldumo sritims, socialinės rizikos šeimos ir jose augantys vaikai „nenukristų tarp tų kėdžių“.

Susitikimo dalyviai kėlė problemas, iš kurių galima spręsti, jog dabar panašių atvejų esama. Taip atsitinka ir dėl specialistų stokos, ir dėl teisės aktais neapibrėžtų tėvų pareigų bei atsakomybės.

Vaiko gerovės komisijos narė Sonata Damidavičienė sakė pasigendanti darbo tęstinumo, tai yra kitų specialistų, instancijų tolimesnių veiksmų. „Dabar viskas vyksta formaliai. Vaiko gerovės komisijoje mes svarstome, svarstome, bet kas iš to? Toliau niekas nežiūri, nekontroliuoja, kaip komisijos numatytos priemonės vykdomos, ar jos padėjo“, – akcentavo komisijoje dirbanti teisėsaugos atstovė.

Panašią problemą įvardijo Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos vyr. socialinė pedagogė Virginija Aleknavičienė. „Mums trūksta sisteminės pagalbos. Dirbant su mokiniu iš socialinės rizikos šeimos, kelios šalys – vaikas, mokykla, šeima, seniūnijoje dirbantis socialinis darbuotojas – priima tam tikrus susitarimus. Tėvai neretai susitarimo nesilaiko jau rytojaus dieną. Ir jiems, ir seniūnijoje dirbančiam socialiniam darbuotojui prisiskambinti tampa sunku. Vaikas jaučiasi nebaudžiamas, nekontroliuojamas, – padėtį apibūdino socialinė pedagogė. – Trūksta visų minėtų šalių periodiškų susitikimų aptarti tarpinius proceso rezultatus, trūksta privalomų tėvystės įgūdžių ugdymo kursų.“

Šios problemos aprėptis dar praplėsta akcentavus, kad trūksta politinės valios įpareigoti identifikuotus smurtautojus dalyvauti privalomuose smurto prevencijos mokymuose, teisės aktais tėvams priskirta pernelyg mažai atsakomybės už savo vaiką.



Trūksta transporto, medikų pagalbos

Apie įvairaus pobūdžio mokymus ir kursus kalbėjusi Švietimo pagalbos tarnybos (ŠPT) psichologė Daiva Lenčiauskienė akcentavo didelį darbo krūvį ir mažą atlyginimą, kuris tikrai nemotyvuoja. Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Alma Finagėjevienė šitą problemą apžvelgė rajono mastu. „Konkursas į ŠPT psichologo pareigas skelbiamas antri metai, bet pretendentų neatsiranda. Mokyklose psichologų taip pat trūksta. Nors pagal naująjį Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašą jų darbo sąlygos kiek pagerėjo, specialistų vis tiek nėra, nes jų atlyginimai valdiškame sektoriuje pernelyg maži“, – kalbėjo vedėja.

Vilkaviškio socialinės pagalbos centro direktorė Rita Mickuvienė akcentavo pagalbos iš sveikatos apsaugos sistemos stygių. „Priklausomybės, psichozės, su kurių atvejais centro darbuotojos susiduria rizikos grupės šeimose, atsiranda ne dėl socialinio įgūdžio stokos. Tai yra ligos, todėl socialinis darbuotojas čia bejėgis. Reikalinga medicinos specialistų – psichiatrų, psichologų – pagalba, tačiau ji mums nepasiekiama ir negaunama.“

Šalies mastu reikia spręsti socialinių darbuotojų aprūpinimo transportu klausimą. „Specialistai dirba su rizikos grupės šeimomis, tačiau neturi kuo pas jas nuvažiuoti. Koks tokiu atveju gali būti darbas?!“ – dar vieną problemą įvardijo V. Gavėnas. Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad jau pribrendo reikalas valstybėje peržiūrėti sąlygas, kada skiriamos socialinės išmokos. Pasak direktoriaus, sąvokos „nedarbas“ jau neturėtų būti, nes dabar daugeliu atvejų yra tik nenorintieji dirbti – juk žemės ūkyje, statybų ir kituose sektoriuose darbuotojų trūksta.

Socialiniai darbuotojai, išsakę opiausias problemas, garsiai neįvardijo tos, kurią aptarė vos susitikę su kolegomis, – prievolės mokslo metų pradžioje surašyti krūvas dokumentų, kurių naudos jie patys nemato. „Norėtum kažką nuveikti su vaiku, bet nėra kada – „popierius“ reikia pildyti, mokiniui nelieka nei laiko, nei jėgų“, – konstatavo socialiniai pedagogai.

M. Majauskas per viešnagę Vilkaviškyje dar užsuko į ligoninę ir Pirminės sveikatos priežiūros centrą.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---