|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Valstybė buvo, yra ir bus
|
|
|
Žurnalistas Rimas Bružas pristatė dokumentinių filmų ciklą „Istorijos perimetrai“.
Lietuvos valstybės atkūrimo 100 metų jubiliejaus proga žurnalistas, dokumentinių filmų kūrėjas Rimas Bružas Virbalio kultūros namuose pristatė dokumentinių filmų ciklą „Istorijos perimetrai“.
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas – tai sėkmės istorija, kuri įvyko ne todėl, kad buvo lengva ar metas palankus. Priešingai, egzistavo visos sąlygos Lietuvai Europos žemėlapyje neatsirasti, neišlikti ir išnykti. Deklaracijos valstybių nesukuria, jos kyla iš idėjų ir įsitvirtina atsidavusių, jų labui ir bendram tikslui dirbančių žmonių dėka. Atkurtos Lietuvos 100-mečiui sukurtas dokumentinių filmų ciklas „Istorijos perimetrai“. Idėjai perteikti pasirinktas paskaitos-seminaro formatas, kuris, atrodo, yra labiausiai suprantamas ir paveikus.
Lietuvos valstybės atkūrimo 100 metų jubiliejaus proga žurnalistas, dokumentinių filmų kūrėjas Rimas Bružas parengė paskaitą-seminarą apie nepriklausomą Lietuvą. Per susitikimą Virbalio kultūros namuose istorija besidomintiems renginio dalyviams jis pristatė dokumentinių filmų ciklą „Istorijos perimetrai“.
Plačiau režisierius R. Bružas supažindino su dokumentiniu filmu apie Lietuvos laivyno flagmaną „Prezidentas Smetona“. Laivas 1927 metais įsigytas iš Vokietijos už solidžią sumą. Jis buvo garinis, variklis veikė kūrenamas anglimis. Juokauta, kad užkūrus laivą kontrabandininkai pamatydavo dūmus ir pabėgdavo. Anot R. Bružo, vėliau laivas tapo prezidentine jachta. Prezidentas Antanas Smetona turėjo specialią kajutę, kur leisdavo laiką. Jachtoje taip pat mokėsi Lietuvos jūrininkai. Tai buvo pirmasis nepriklausomos tarpukario Lietuvos karo laivas, tarnavęs tiek kaip mokomasis, tiek kaip prezidentinė jachta.
Pasak kūrėjo, per įnirtingus mūšius Suomių įlankoje torpedos numuštas laivas nuskendo. „Apie laivo iškėlimą tikrai nėra jokių kalbų. Nėra tokio tikslo. Laivas yra kapavietė, ten yra žuvę žmonės. Su visa derama pagarba tą vietą mes pažymėsime“, – sakė R. Bružas. Jis kartu su Klaipėdos universiteto mokslinės ekspedicijos dalyviais šią vasarą 10 dienų praleido jūroje, kur už 5 jūrmylių nuo Estijos krantų, 70–75 metrų gylyje, ir buvo aptiktas laivas „Prezidentas Smetona“.
Virbalio kultūros namuose žmonės susidomėję išklausė paskaitą. Iš renginio jie išsinešė gilesnį suvokimą apie savo valstybės istoriją. Šis projektas iš dalies finansuotas Vilkaviškio rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų 2011–2018 metų rėmimo programos lėšomis.
Žydrūnė GUDIŠKIENĖ
Lietuvos valstybės atkūrimo 100 metų jubiliejaus proga žurnalistas, dokumentinių filmų kūrėjas Rimas Bružas Virbalio kultūros namuose pristatė dokumentinių filmų ciklą „Istorijos perimetrai“. |
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas – tai sėkmės istorija, kuri įvyko ne todėl, kad buvo lengva ar metas palankus. Priešingai, egzistavo visos sąlygos Lietuvai Europos žemėlapyje neatsirasti, neišlikti ir išnykti. Deklaracijos valstybių nesukuria, jos kyla iš idėjų ir įsitvirtina atsidavusių, jų labui ir bendram tikslui dirbančių žmonių dėka. Atkurtos Lietuvos 100-mečiui sukurtas dokumentinių filmų ciklas „Istorijos perimetrai“. Idėjai perteikti pasirinktas paskaitos-seminaro formatas, kuris, atrodo, yra labiausiai suprantamas ir paveikus.
Lietuvos valstybės atkūrimo 100 metų jubiliejaus proga žurnalistas, dokumentinių filmų kūrėjas Rimas Bružas parengė paskaitą-seminarą apie nepriklausomą Lietuvą. Per susitikimą Virbalio kultūros namuose istorija besidomintiems renginio dalyviams jis pristatė dokumentinių filmų ciklą „Istorijos perimetrai“.
Plačiau režisierius R. Bružas supažindino su dokumentiniu filmu apie Lietuvos laivyno flagmaną „Prezidentas Smetona“. Laivas 1927 metais įsigytas iš Vokietijos už solidžią sumą. Jis buvo garinis, variklis veikė kūrenamas anglimis. Juokauta, kad užkūrus laivą kontrabandininkai pamatydavo dūmus ir pabėgdavo. Anot R. Bružo, vėliau laivas tapo prezidentine jachta. Prezidentas Antanas Smetona turėjo specialią kajutę, kur leisdavo laiką. Jachtoje taip pat mokėsi Lietuvos jūrininkai. Tai buvo pirmasis nepriklausomos tarpukario Lietuvos karo laivas, tarnavęs tiek kaip mokomasis, tiek kaip prezidentinė jachta.
Pasak kūrėjo, per įnirtingus mūšius Suomių įlankoje torpedos numuštas laivas nuskendo. „Apie laivo iškėlimą tikrai nėra jokių kalbų. Nėra tokio tikslo. Laivas yra kapavietė, ten yra žuvę žmonės. Su visa derama pagarba tą vietą mes pažymėsime“, – sakė R. Bružas. Jis kartu su Klaipėdos universiteto mokslinės ekspedicijos dalyviais šią vasarą 10 dienų praleido jūroje, kur už 5 jūrmylių nuo Estijos krantų, 70–75 metrų gylyje, ir buvo aptiktas laivas „Prezidentas Smetona“.
Virbalio kultūros namuose žmonės susidomėję išklausė paskaitą. Iš renginio jie išsinešė gilesnį suvokimą apie savo valstybės istoriją. Šis projektas iš dalies finansuotas Vilkaviškio rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų 2011–2018 metų rėmimo programos lėšomis.
Žydrūnė GUDIŠKIENĖ
Publikuota: 2017-09-27 16:39:38
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|