|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2006-10-17 08:39
Suskubę užsiregistruoti susitikimo vietoje – J.Basanavičiaus aikštėje, dviratininkai per naująjį tiltą numynė ištirti naujo maršruto privalumų ir trūkumų.Autorės nuotr.
Užregistravus visus dalyvius, paaiškėjo, kad daugelis vilkaviškiečių šias transporto priemones pamėgę seniai ir keliauja su šeimomis. Dvidešimt penkių kilometrų trasą įveikė visi – ir jauniausias trejų metų dalyvis (tiesa, pas tėtį ant dviračio), ir beveik septyniasdešimties sulaukęs vyriausiasis. Abu jie buvo apdovanoti prizais. Gausiausia komanda pripažinta Grikiečių šeima. Pasibaigus žygiui, medaliai buvo išdalyti visiems jo dalyviams – bemaž devyniasdešimčiai žmonių. Visi gavo ir lipdukus su žygio logotipu – raudonu klevo lapu bei geltonas skareles, kaip dalyvių skiriamąjį ženklą. Idėja surengti bendruomenei tokį renginį jau seniai brendo rajono Savivaldybės Ekonomikos plėtros skyriaus vyresniojo specialisto Vytauto Lekešiaus mintyse. Kaip ir visi jo planai, taip ir šis buvo įgyvendintas viską gerai apsvarsčius ir patikrinus. V.Lekešius buvo žygio vadovu ir gidu po tokias artimas, bet taip menkai daugeliui tepažintas mūsų rajono vietas. Pasak dalyvavusiųjų, šis žmogus – neišsemiamas informacijos šaltinis. Vadovas įdomiai papasakojo apie Kastinės upelį, ąžuolyną Uosijos miške. Šiame miške buvo sustota ilgesniam laikui. Dviratininkų čia laukė jau išvirta košė ir arbata, pašnekesiai tarpusavyje. Antrasis sustojimas buvo prie Kastinės, paskutinis – senajame miesto pliaže. Čia jau kunkuliavo bendruomenės narių verdama sriuba. Pasisekus šiam žygiui, panašus planuojamas rengti ir pavasarį. Net ir pavadinimas sugalvotas. Organizatoriai po žiemos šalčių bendruomenę kvies į žygį per patį plukių žydėjimą, tad ir pavadinimas bus atitinkamas. V.Lekešius norėtų, kad Vilkaviškiui prigytų dvižiedės lelijos miesto pavadinimas. Mat tai turi istorines šaknis ir lelija heraldikoje užima toli gražu ne paskutinę vietą. Pasak V.Lekešiaus, rudeniniam žygiui ruoštasi iš anksto. Bemaž prieš mėnesį 14 žmonių surengė ekspediciją numatytu maršrutu ir nusprendė, kad tokiam žygiui jis tinkamas. Keliauninkai ištyrė, kad pats blogiausias kelias – per Uosijos mišką. V.Lekešiaus rūpesčiu ten sustabdyti miško kirtimo darbai ir augantis ąžuolynas paliktas rekreacijai. Ne ką geresnis vaizdas ir už miško iki Vaičlaukio. Užtat kiti šio maršruto keliai kuo puikiausi, išskyrus vingiuotą lauko keliuką aplink Paežerių ežerą. Organizatoriai sakė, kad pagrindinis tikslas ir buvo ištirti, kaip ši trasa tinka paprastam dviratininkui mėgėjui, ko trūksta pakeliui. Važiavusieji sakė, kad maršrutas labai tinka šeimai arba su draugais išvykti visai dienai. Sustojant ką nors išsikepti laužavietėje, pasigėrėti gamta, laiką galima praleisti puikiai. Esant poreikiui, galima bus kreiptis į įvairius fondus, kad sustojimo vietose būtų įrengti suoleliai, laužavietės, vietos šiukšlėms supilti ir, svarbiausia, – stoginės, kur esant reikalui būtų galima pasislėpti nuo lietaus. Goda PAUKŠTYTĖ Publikuota: 2006-10-17 08:39:26 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje * Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|