„Santaka“ / Kodėl svarbu žinoti, kiek maiste yra druskos?

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-06-07 16:00

Dalinkitės:  


Kodėl svarbu žinoti, kiek maiste yra druskos?

Sakoma, jog reikia pūdą druskos suvalgyti, kad žmogų pažintum. Jei laikytumėmės Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų dėl druskos suvartojimo, žmogų pažinti užtruktų beveik 9 metus. Deja, dauguma pasaulio ir Europos šalių šiandien kalba apie per gausų druskos vartojimą ir su tuo susijusias sveikatos problemas.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja per parą suvartoti ne daugiau kaip 2 gramus natrio ir tai atitinka 5 g druskos. Vidutiniškai 95 proc. natrio suvartojame valgydami druską. Europos Komisijos atliktas tyrimas parodė, jog daugumoje Europos Sąjungos šalių druskos suvartojama 8–12 g. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro 2013–2014 metais atliktas suaugusių bei pagyvenusių Lietuvos gyventojų faktinės mitybos ir mitybos įpročių tyrimas atskleidė, kad tik 41,5 proc. Lietuvos gyventojų nesūdo jau pagamintų patiekalų, o beveik visada maistą net neragaudami papildomai sūdo 6,8 proc. žmonių.

Per gausus natrio vartojimas siejamas su padidėjusiu kraujospūdžiu, o pastarasis – su didėjančia kraujotakos sistemos ir inkstų ligų rizika. Tarp didelio suvartojamo natrio kiekio ir kraujospūdžio yra aiškus ryšys, taip pat įrodyta, jog sumažinus natrio suvartojimą kraujospūdis mažėja. Daugėjant lėtinių neinfekcinių ligų trumpėja gyvenimo trukmė, prastėja gyvenimo kokybė. Valstybėms tai reiškia ir darbo jėgos trūkumą bei didžiules sveikatos priežiūros išlaidas. Sumažinti suvartojamos druskos kiekį siekia dauguma šalių.

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI) 2012–2013 m. vykdė „Druskos vartojimo mažinimo“ projektą. Vieni iš pagrindinių projekto tikslų buvo išsiaiškinti druskos kiekį pagrindiniuose maisto produktuose ir viešinant šią informaciją atkreipti vartotojų, specialistų bei politikų dėmesį į problemą, skatinti maisto pramonę gaminti produktus su mažesniu druskos kiekiu. Vykdant projektą buvo išanalizuota per 800 NMVRVI laboratorijose 2010–2012 m. atliktų druskos kiekio tyrimų skirtingose produktų grupėse, o šiemet tokia analizė pakartota, įvertinti 2015–2016 m. atlikti tyrimai – jie bus pristatyti visuomenei.

NMVRVI specialistai primena, kad siekiant išvengti su pernelyg dideliu kraujo spaudimu susijusių širdies ir kraujagyslių sistemos bei šlapimo išskyrimo sistemos ligų, taip pat ir insulto, svarbu per dieną suvartoti ne daugiau kaip 5 g druskos. 5 gramai druskos – tai mažiau nei vienas arbatinis šaukštelis, įskaitant druską iš visų šaltinių, t. y. ir gaunamą su jau paruoštais maisto produktais (pvz., duona). Palaipsniui mažindami suvartojamos druskos kiekį, mes greitai priprasime prie ne tokio sūraus maisto. Vartotojai taip pat skatinami skaityti parduodamų maisto produktų etiketes, nes ženklinant fasuotus maisto produktus privaloma nurodyti druskos kiekį (jis pateikiamas 100 g, skysčiams – 100 ml produkto).

Maisto produktų gamintojai raginami keisti jų sudėtį (reformuliuoti), kad juose būtų mažiau druskos, cukraus ir riebalų (ypač sočiųjų ir transriebalų). Tai vienas iš efektyviausių būdų, jog vartotojai turėtų galimybę pasirinkti sveikatai palankius maisto produktus.



Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto inf.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas