|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2017-03-22 15:04
|
|
|
Vilkaviškietis Vytautas Krukauskas stengiasi kuo daugiau laiko praleisti gryname ore.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Sekantys Vilkaviškio rajono sporto įvykius žmonės neabejotinai yra girdėję apie Vytautą Krukauską. Ne vieną garsų futbolininką bei krepšininką išugdęs treneris svarų indėlį paliko ir šiemet jubiliejų mininčiose 60-osiose rajono krepšinio pirmenybėse „Santakos“ laikraščio taurėms laimėti.
Futbolas keitė krepšinį
V. Krukauskas sportu susidomėjo Kalvarijoje – mieste, kuriame gimė ir augo. Dar besimokydamas mokykloje jis ypač pamėgo žaisti krepšinį. Kaip pats pasakojo, su draugais sporto salėje dažnai kamuolį bumbsėdavo iki išnaktų. Treniruotes dabar Vilkaviškyje gyvenantis V. Krukauskas tuomet lankė pas garsų specialistą Joną Kurantavičių. Jo vadovaujami jaunieji kalvarijiečiai net buvo tapę šalies jaunių pirmenybių prizininkais.
„1959 m. patekome tarp keturių stipriausių jaunių komandų Lietuvoje. Tai buvo neįtikėtina. Tuomet į finalinį ketvertą su mumis taip pat pateko tokių didžiųjų miestų, kaip Vilnius, Kaunas ir Klaipėda, krepšininkai. Pamenu, tose varžybose aplošėme Klaipėdą, kurios komandos sudėtyje žaidė legendinis Modestas Paulauskas, ir likome treti“, – su šypsena senus įvykius prisiminė V. Krukauskas.
Vis dėlto baigusiam mokyklą jaunuoliui krepšinį kuriam laikui teko pamiršti. Kūno kultūros institute vaikinas pradėjo studijuoti futbolo trenerio specialybę, o baigęs mokslus gavo paskyrimą dirbti šios srities specialistu Naujojoje Akmenėje.
Direktoriaus vietą iškeitė
į trenerio
Naujojoje Akmenėje V. Krukauskas tapo sporto mokyklos direktoriumi. Tuomet šioje įstaigoje veikė tik futbolo ir tinklinio skyriai, tačiau pasinaudodamas palankiomis aplinkybėmis jaunas vadovas tinklinio skyrių pakeitė į krepšinio. Netrukus V. Krukauskas pats ėmė treniruoti krepšinį lankančias mergaites, su kuriomis šalies varžybose iškovojo nemažai pergalių. Bene didžiausias jo treniruojamų mergaičių laimėjimas – 1969 m. šalies mažojo krepšinio čempionate iškovota pirmoji vieta.
Neblogai Naujojoje Akmenėje V. Krukauskui sekėsi treniruoti ir futbolininkus. Nemažai jo auklėtinių buvo kviečiami į įvairaus amžiaus Lietuvos rinktines. Šio trenerio vadovaujama komanda tarp rajonų net buvo tapusi šalies čempione, o kartą finale įveikė ir vilkaviškiečius.
Į Vilkaviškį V. Krukauskas persikraustė 1974 m., paragintas tuometinio Švietimo skyriaus vedėjo Justino Šačkaus. Apsispręsti palikti Naująją Akmenę padėjo tai, kad Vilkaviškyje gyveno brolis, o ir žmona buvo kilusi iš šio krašto.
„Su J. Šačkumi pažįstami buvome dar nuo Kalvarijos laikų. Abu ten žaidėme krepšinį vienoje komandoje. Naujojoje Akmenėje turėjau puikias sąlygas, tačiau apsisprendžiau viską mesti ir atvykau į Vilkaviškį. Nebuvo labai gaila atsisakyti sporto mokyklos direktoriaus posto. Visada labiau mėgau dirbti, nei vadovauti“, – prisipažino pašnekovas.
Su merginomis sunkiau
Atvykęs į Vilkaviškį V. Krukauskas ėmė treniruoti rajono mergaites krepšininkes. Su jomis taip pat iškovota ne viena reikšminga pergalė. Pavyzdžiui, jo vadovaujamos Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos krepšininkės tarp ugdymo įstaigų buvo tapusios Lietuvos čempionėmis.
Nemažai laimėjimų V. Krukausko auklėtinės iškovojo ir „Santakos“ laikraščio turnyre.
„Ilgus metus tarp merginų rajone dominavo Albino Noreikos vadovaujama „Rajkoopsąjungos“ ekipa. Nemažai jo komandoje žaidė ir mano auklėtinių. Pamenu, vienais metais subūrėme „Švietimo“ ekipą. Pasikviečiau Gemą Lietuvninkaitę, savo dukras Jūratę ir Eglę, dar keletą sportininkių ir įveikėme galingąją „Rajkoopsąjungą“. Tai buvo tikra sensacija“, – prisiminimais dalijosi treneris.
Anot jo, dirbti su merginomis – sunku, bet įdomu. Kadaise tiek vaikinus, tiek merginas treniravęs V. Krukauskas pasakojo, kad su dailiosios lyties atstovėmis kartais iškildavo tokių situacijų, kokių vyrų komandose nelabai būtų galima įsivaizduoti.
„Su mergaitėmis pati darbo pradžia būna labai sunki, tačiau vėliau jos klauso, treniruojasi, atsižvelgia į visas pastabas, pamokymus, į viską žiūri labai atsakingai. Prisimenu, kai bandžiau suburti bendrą komandą iš Salomėjos Nėries bei tuometinėje devynmetėje mokyklose besimokančių merginų. Porą metų dirbau tiek su vienomis, tiek su kitomis atskirai, kol pagaliau pavyko suvesti jas į vieną būrį. Tiesa, buvo verta. Tai buvo mano auksinė karta. Šioje komandoje žaidė tokios sportininkės, kaip Laima Balkytė, Asta Balnaitytė bei Daiva Dzinkevičiūtė“, – pasakojo vilkaviškietis treneris.
Žaisti – smagiausia
Svarbių pergalių V. Krukauskas pasiekė ir su vaikinais krepšininkais bei futbolininkais. Jo suburta rajono vyrų futbolo komanda net buvo prasimušusi į aukščiausiąją šalies lygą. Treneris išugdė tokius žinomus futbolo atstovus, kaip Šarūnas Litvinas, Gintaras Čibirka, Darius Gvildys, Audrius ir Kęstutis Brokai, Vytautas Paunksnis, Gintaras Krakauskas, Rimas Rudzinskas, Vidas Aleksa, Eugenijus Jurgelaitis ir kt.
Kartu su treneriu Vytautu Garbaravičiumi jis paruošė irgi auksine tituluojamą Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos vaikinų krepšinio kartą – ši buvo tapusi „Karūnos“ varžybų nugalėtoja. Tuomet ekipoje rungtyniavo Arnoldas Anelauskas, Ramūnas Cicėnas, Arūnas Šunskis, Mindaugas Gilius, Edvinas Šmitas, Tadas Litinskas ir kiti sportininkai.
Neblogai įvairiose varžybose kovodavo ir jaunesnioji V. Krukausko treniruojama karta, kurioje žaidė Mindaugas Galinaitis, Laurynas Švarca, Rokas Šlivinskas, Ignas Isoda, Saulius Sriuoginis bei kt.
„Seniau mes dalyvaudavome įvairiose varžybose, vykstančiose visoje šalyje. Dabar kartais net suabejoju, ar Vilkaviškis yra Lietuvoje. Mūsų krepšininkai niekur nedalyvauja, negirdėti apie jokius laimėjimus. Vietiniame fronte varžytis tikrai nepakanka. Labai liūdna dėl tokios situacijos“, – apmaudo neslėpė treneris.
Vis dėlto, kaip prisipažino pašnekovas, jam smagiausia buvo pačiam rungtyniauti krepšinio aikštelėje. Kone visose komandose V. Krukauskas buvo tas sportininkas, kuris paskui save tempdavo ekipos draugus. Jis buvo greitas, veržlus, šoklus, judrus krepšininkas.
„Smagiausi prisiminimai išlikę iš kovų „Santakos“ turnyre. Susirinkdavo pilnos salės žiūrovų, žaisti būdavo labai smagu. Dabar varžybos jau ne tokios masiškos. Seniau kiekviena mokykla, kuri turėdavo sporto salę, privalėdavo deleguoti ekipą į „Santakos“ turnyrą. Taip per kurį laiką užaugdavo gerų krepšininkų vyrų komandos. Buvo stiprios ekipos Kybartuose, Pilviškiuose, Virbalyje... Mūsų „Švietimo“ komanda taip pat buvo galinga. Kartu žaidė V. Garbaravičius, Jonas Ciganas, Algirdas Papartis, Edmundas Puskunigis. Buvome rimta jėga rajono krepšinio padangėje. Vien ką reiškė tas faktas, kad pats Švietimo skyriaus vedėjas J. Šačkus mums vadovavo“, – šypsojosi pašnekovas.
Tėčio pėdomis
V. Krukauskas – ne vienintelis sportininkas šeimoje. Tėčio pėdomis žengia ir jo dukros Jūratė bei Eglė. Abi jos seniau pačios žaidė krepšinį, o šiuo metu Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijoje dirba kūno kultūros mokytojomis.
„Dar kai dirbau Naujojoje Akmenėje, Jūratę nuolat vesdavausi į sporto salę. Buvau beveik tikras, kad ji bus sportininkė. Jau baigusi mokyklą ir įstojusi į Vilniaus kooperacijos technikumą, ji du kartus tapo šalies čempione. Tuo tarpu Eglė kurį laiką lankė Viktoro Rybako vedamas stalo teniso treniruotes. Žaisti krepšinį dukra išmoko pas mane per kūno kultūros pamokas. Eglė buvo lėtesnė nei Jūratė, todėl abejojau, ar ji galės būti kūno kultūros mokytoja. Tai buvo vienas iš retų atvejų, kai aš suklydau darydamas savo prognozes. Dabar ji puikiai atlieka savo darbą, yra mylima vaikų“, – šypsojosi pašnekovas.
V. Krukauskas per ilgą savo karjerą treniravo ne tik krepšininkus ir futbolininkus. Jo pamokų klausėsi gimnastai, tinklininkai, lengvosios atletikos atstovai. Vilkaviškiečio treniruojama Alvito lengvosios atletikos komanda netgi buvo tapusi Lietuvos čempione bei prizininke visos Sovietų Sąjungos mastu.
Sportas pašnekovui nesvetimas ir šiandien. Jis per televizorių nuolat stebi įvairias krepšinio bei futbolo rungtynių transliacijas, kone kasdien mina dviračio pedalus, propaguoja šiaurietiškąjį ėjimą.
„Judėjimas žmogui – būtinas. Nebūtina siekti aukščiausių sportinių rezultatų, bet visiems jaunuoliams patarčiau kuo dažniau palikti kompiuterius bei telefonus ir išeiti į lauką pakvėpuoti grynu oru“, – linkėjo V. Krukauskas.
Sekantys Vilkaviškio rajono sporto įvykius žmonės neabejotinai yra girdėję apie Vytautą Krukauską. Ne vieną garsų futbolininką bei krepšininką išugdęs treneris svarų indėlį paliko ir šiemet jubiliejų mininčiose 60-osiose rajono krepšinio pirmenybėse „Santakos“ laikraščio taurėms laimėti. |
V. Krukauskas sportu susidomėjo Kalvarijoje – mieste, kuriame gimė ir augo. Dar besimokydamas mokykloje jis ypač pamėgo žaisti krepšinį. Kaip pats pasakojo, su draugais sporto salėje dažnai kamuolį bumbsėdavo iki išnaktų. Treniruotes dabar Vilkaviškyje gyvenantis V. Krukauskas tuomet lankė pas garsų specialistą Joną Kurantavičių. Jo vadovaujami jaunieji kalvarijiečiai net buvo tapę šalies jaunių pirmenybių prizininkais.
„1959 m. patekome tarp keturių stipriausių jaunių komandų Lietuvoje. Tai buvo neįtikėtina. Tuomet į finalinį ketvertą su mumis taip pat pateko tokių didžiųjų miestų, kaip Vilnius, Kaunas ir Klaipėda, krepšininkai. Pamenu, tose varžybose aplošėme Klaipėdą, kurios komandos sudėtyje žaidė legendinis Modestas Paulauskas, ir likome treti“, – su šypsena senus įvykius prisiminė V. Krukauskas.
Vis dėlto baigusiam mokyklą jaunuoliui krepšinį kuriam laikui teko pamiršti. Kūno kultūros institute vaikinas pradėjo studijuoti futbolo trenerio specialybę, o baigęs mokslus gavo paskyrimą dirbti šios srities specialistu Naujojoje Akmenėje.
Naujojoje Akmenėje V. Krukauskas tapo sporto mokyklos direktoriumi. Tuomet šioje įstaigoje veikė tik futbolo ir tinklinio skyriai, tačiau pasinaudodamas palankiomis aplinkybėmis jaunas vadovas tinklinio skyrių pakeitė į krepšinio. Netrukus V. Krukauskas pats ėmė treniruoti krepšinį lankančias mergaites, su kuriomis šalies varžybose iškovojo nemažai pergalių. Bene didžiausias jo treniruojamų mergaičių laimėjimas – 1969 m. šalies mažojo krepšinio čempionate iškovota pirmoji vieta.
Neblogai Naujojoje Akmenėje V. Krukauskui sekėsi treniruoti ir futbolininkus. Nemažai jo auklėtinių buvo kviečiami į įvairaus amžiaus Lietuvos rinktines. Šio trenerio vadovaujama komanda tarp rajonų net buvo tapusi šalies čempione, o kartą finale įveikė ir vilkaviškiečius.
Į Vilkaviškį V. Krukauskas persikraustė 1974 m., paragintas tuometinio Švietimo skyriaus vedėjo Justino Šačkaus. Apsispręsti palikti Naująją Akmenę padėjo tai, kad Vilkaviškyje gyveno brolis, o ir žmona buvo kilusi iš šio krašto.
„Su J. Šačkumi pažįstami buvome dar nuo Kalvarijos laikų. Abu ten žaidėme krepšinį vienoje komandoje. Naujojoje Akmenėje turėjau puikias sąlygas, tačiau apsisprendžiau viską mesti ir atvykau į Vilkaviškį. Nebuvo labai gaila atsisakyti sporto mokyklos direktoriaus posto. Visada labiau mėgau dirbti, nei vadovauti“, – prisipažino pašnekovas.
Atvykęs į Vilkaviškį V. Krukauskas ėmė treniruoti rajono mergaites krepšininkes. Su jomis taip pat iškovota ne viena reikšminga pergalė. Pavyzdžiui, jo vadovaujamos Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos krepšininkės tarp ugdymo įstaigų buvo tapusios Lietuvos čempionėmis.
Nemažai laimėjimų V. Krukausko auklėtinės iškovojo ir „Santakos“ laikraščio turnyre.
„Ilgus metus tarp merginų rajone dominavo Albino Noreikos vadovaujama „Rajkoopsąjungos“ ekipa. Nemažai jo komandoje žaidė ir mano auklėtinių. Pamenu, vienais metais subūrėme „Švietimo“ ekipą. Pasikviečiau Gemą Lietuvninkaitę, savo dukras Jūratę ir Eglę, dar keletą sportininkių ir įveikėme galingąją „Rajkoopsąjungą“. Tai buvo tikra sensacija“, – prisiminimais dalijosi treneris.
Anot jo, dirbti su merginomis – sunku, bet įdomu. Kadaise tiek vaikinus, tiek merginas treniravęs V. Krukauskas pasakojo, kad su dailiosios lyties atstovėmis kartais iškildavo tokių situacijų, kokių vyrų komandose nelabai būtų galima įsivaizduoti.
„Su mergaitėmis pati darbo pradžia būna labai sunki, tačiau vėliau jos klauso, treniruojasi, atsižvelgia į visas pastabas, pamokymus, į viską žiūri labai atsakingai. Prisimenu, kai bandžiau suburti bendrą komandą iš Salomėjos Nėries bei tuometinėje devynmetėje mokyklose besimokančių merginų. Porą metų dirbau tiek su vienomis, tiek su kitomis atskirai, kol pagaliau pavyko suvesti jas į vieną būrį. Tiesa, buvo verta. Tai buvo mano auksinė karta. Šioje komandoje žaidė tokios sportininkės, kaip Laima Balkytė, Asta Balnaitytė bei Daiva Dzinkevičiūtė“, – pasakojo vilkaviškietis treneris.
Svarbių pergalių V. Krukauskas pasiekė ir su vaikinais krepšininkais bei futbolininkais. Jo suburta rajono vyrų futbolo komanda net buvo prasimušusi į aukščiausiąją šalies lygą. Treneris išugdė tokius žinomus futbolo atstovus, kaip Šarūnas Litvinas, Gintaras Čibirka, Darius Gvildys, Audrius ir Kęstutis Brokai, Vytautas Paunksnis, Gintaras Krakauskas, Rimas Rudzinskas, Vidas Aleksa, Eugenijus Jurgelaitis ir kt.
Kartu su treneriu Vytautu Garbaravičiumi jis paruošė irgi auksine tituluojamą Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos vaikinų krepšinio kartą – ši buvo tapusi „Karūnos“ varžybų nugalėtoja. Tuomet ekipoje rungtyniavo Arnoldas Anelauskas, Ramūnas Cicėnas, Arūnas Šunskis, Mindaugas Gilius, Edvinas Šmitas, Tadas Litinskas ir kiti sportininkai.
Neblogai įvairiose varžybose kovodavo ir jaunesnioji V. Krukausko treniruojama karta, kurioje žaidė Mindaugas Galinaitis, Laurynas Švarca, Rokas Šlivinskas, Ignas Isoda, Saulius Sriuoginis bei kt.
„Seniau mes dalyvaudavome įvairiose varžybose, vykstančiose visoje šalyje. Dabar kartais net suabejoju, ar Vilkaviškis yra Lietuvoje. Mūsų krepšininkai niekur nedalyvauja, negirdėti apie jokius laimėjimus. Vietiniame fronte varžytis tikrai nepakanka. Labai liūdna dėl tokios situacijos“, – apmaudo neslėpė treneris.
Vis dėlto, kaip prisipažino pašnekovas, jam smagiausia buvo pačiam rungtyniauti krepšinio aikštelėje. Kone visose komandose V. Krukauskas buvo tas sportininkas, kuris paskui save tempdavo ekipos draugus. Jis buvo greitas, veržlus, šoklus, judrus krepšininkas.
„Smagiausi prisiminimai išlikę iš kovų „Santakos“ turnyre. Susirinkdavo pilnos salės žiūrovų, žaisti būdavo labai smagu. Dabar varžybos jau ne tokios masiškos. Seniau kiekviena mokykla, kuri turėdavo sporto salę, privalėdavo deleguoti ekipą į „Santakos“ turnyrą. Taip per kurį laiką užaugdavo gerų krepšininkų vyrų komandos. Buvo stiprios ekipos Kybartuose, Pilviškiuose, Virbalyje... Mūsų „Švietimo“ komanda taip pat buvo galinga. Kartu žaidė V. Garbaravičius, Jonas Ciganas, Algirdas Papartis, Edmundas Puskunigis. Buvome rimta jėga rajono krepšinio padangėje. Vien ką reiškė tas faktas, kad pats Švietimo skyriaus vedėjas J. Šačkus mums vadovavo“, – šypsojosi pašnekovas.
V. Krukauskas – ne vienintelis sportininkas šeimoje. Tėčio pėdomis žengia ir jo dukros Jūratė bei Eglė. Abi jos seniau pačios žaidė krepšinį, o šiuo metu Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijoje dirba kūno kultūros mokytojomis.
„Dar kai dirbau Naujojoje Akmenėje, Jūratę nuolat vesdavausi į sporto salę. Buvau beveik tikras, kad ji bus sportininkė. Jau baigusi mokyklą ir įstojusi į Vilniaus kooperacijos technikumą, ji du kartus tapo šalies čempione. Tuo tarpu Eglė kurį laiką lankė Viktoro Rybako vedamas stalo teniso treniruotes. Žaisti krepšinį dukra išmoko pas mane per kūno kultūros pamokas. Eglė buvo lėtesnė nei Jūratė, todėl abejojau, ar ji galės būti kūno kultūros mokytoja. Tai buvo vienas iš retų atvejų, kai aš suklydau darydamas savo prognozes. Dabar ji puikiai atlieka savo darbą, yra mylima vaikų“, – šypsojosi pašnekovas.
V. Krukauskas per ilgą savo karjerą treniravo ne tik krepšininkus ir futbolininkus. Jo pamokų klausėsi gimnastai, tinklininkai, lengvosios atletikos atstovai. Vilkaviškiečio treniruojama Alvito lengvosios atletikos komanda netgi buvo tapusi Lietuvos čempione bei prizininke visos Sovietų Sąjungos mastu.
Sportas pašnekovui nesvetimas ir šiandien. Jis per televizorių nuolat stebi įvairias krepšinio bei futbolo rungtynių transliacijas, kone kasdien mina dviračio pedalus, propaguoja šiaurietiškąjį ėjimą.
„Judėjimas žmogui – būtinas. Nebūtina siekti aukščiausių sportinių rezultatų, bet visiems jaunuoliams patarčiau kuo dažniau palikti kompiuterius bei telefonus ir išeiti į lauką pakvėpuoti grynu oru“, – linkėjo V. Krukauskas.
Publikuota: 2017-03-22 15:04:47
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|