|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2017-02-17 15:43
|
|
|
Kaimo bendruomenių atstovai kartu su mentore Simona Laiconaite aiškinosi, kas yra socialinis verslas.
Autorės nuotr.
Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ
Jau trečią kartą socialinio verslo konsultantė Simona Laiconaitė lankosi Vilkaviškio krašte, kur moko kaimo bendruomenes generuoti socialinio verslo idėjas.
Šie susitikimai – prieš kelerius metus startavusios programos „Socifaction“ dalis. Tai – programa, skatinanti socialinio verslo užuomazgas. Su mentorių pagalba stengiamasi „sudaiginti“ minėto verslo daigus. Nors kliūčių jam plėtoti – vis dar nemažai.
„Karaliaus krėslo“ sodyboje susirinkę Gižų, Gudkaimio, Lakštučių ir Karalkrėslio bendruomenių atstovai generavo savo socialinio verslo, tokio, kokį įsivaizduoja, idėjas. Tiesa, ne visi tądien pasiūlyti užsiėmimai pretenduoja į socialinius verslus, tad idėjos ir toliau bus transformuojamos bei gryninamos.
Socialinio verslo konsultantė S. Laiconaitė sakė, kad minėtas verslas visų pirma turėtų išspręsti konkrečią socialinę vietovės problemą. Pagal šį modelį, išnaudojant rinkos mechanizmą, pelno siekimas susiejamas su socialiniais tikslais ir prioritetais, remiamasi socialiai atsakingo verslo bei viešojo ir privataus sektorių partnerystės nuostatomis, taikomos socialinės inovacijos. Tokiu verslu galėtų būti nemokami bendruomenės renginiai, pigių biurų patalpų nuoma bendruomenės nariams, drabužių verslas, įdarbinant tik vaikus auginančias mamas, riedlenčių ar riedučių parkas jaunimui ir pan.
Pasak S. Laiconaitės, socialinio verslo pirminis tikslas – aiškus ir pamatuojamas socialinis poveikis visuomenei. Tradicinis verslas gali būti socialiai atsakingas, bet tai nėra jo pagrindinė misija. Reguliarios komercinės veiklos vykdymas atskiria socialinį verslą nuo tradicinių nevyriausybinių organizacijų, kurios siekia socialinio tikslo, tačiau pilnai neišsilaiko iš komercinės veiklos. Socialinio verslo valdyme svarbiausia, kad uždirbtas pelnas būtų skiriamas socialiniams tikslams įgyvendinti.
„Socifaction“ atstovai sako, kad išvysčius idėjas ir jas įgyvendinus, dalį valstybės įgyvendinamų socialinių funkcijų būtų galima perduoti vykdyti privačioms iniciatyvoms. Pavyzdžiui, Radviliškio rajone, Nemunėlio miestelyje, jau veikia privatūs senelių globos namai, kur senjorai gyvena vienos iš vietos moterų dovanotame name, yra prižiūrimi darbuotojų ir kartu gauna medicinos paslaugas. Tokie bei panašūs verslai galėtų atsirasti ir Vilkaviškio rajone.
Dar viena galimybė socialiniams verslams – griūvantis valstybės turtas. Dažna savivaldybė turi nenaudojamų pastatų ar erdvių, kurios galėtų būti skirtos bendruomenių iniciatyvoms vystyti. Tačiau iki šiol egzistuoja įstatymas, kuris neleidžia šio turto perduoti viešosioms įstaigoms. Užtat tai leidžiama socialinėms įmonėms (bendrovėms, kuriose dirba neįgalieji, išėję iš įkalinimo įstaigų ir kiti socialinės rizikos asmenys).
Siekiant, kad dalis valstybės turto nukeliautų turintiems gerų norų ir padėtų sunkiau besiverčiantiems ar mažiau galimybių dirbti turintiems žmonėms, Lietuvos viešųjų pirkimų įstatyme numatyta, jog visos perkančios organizacijos 5 proc. paslaugų turi įsigyti iš socialinių įmonių. Šiuo metu Lietuvoje yra labai nedaug, gal pora šimtų, tokių įmonių, ir tie 5 proc. pirkimų leidžiami tik iš jų. Todėl savivaldybėms kyla didelių nepatogumų. Tad kodėl viešuosiuose pirkimuose negalėtų dalyvauti vietinis socialinis verslas ir iš to uždirbti vietiniai žmonės? Jei savo paslaugas savivaldybėms galėtų pasiūlyti įvairūs socialiniai verslai, konkursuose greičiausiai dalyvautų keli tūkstančiai organizacijų.
S. Laiconaitė pažadėjo ne tik apmokyti mūsų bendruomenes socialinio verslo subtilybių, bet ir padėti susikalbėti su vietos valdžia.
Jau trečią kartą socialinio verslo konsultantė Simona Laiconaitė lankosi Vilkaviškio krašte, kur moko kaimo bendruomenes generuoti socialinio verslo idėjas. |
Šie susitikimai – prieš kelerius metus startavusios programos „Socifaction“ dalis. Tai – programa, skatinanti socialinio verslo užuomazgas. Su mentorių pagalba stengiamasi „sudaiginti“ minėto verslo daigus. Nors kliūčių jam plėtoti – vis dar nemažai.
„Karaliaus krėslo“ sodyboje susirinkę Gižų, Gudkaimio, Lakštučių ir Karalkrėslio bendruomenių atstovai generavo savo socialinio verslo, tokio, kokį įsivaizduoja, idėjas. Tiesa, ne visi tądien pasiūlyti užsiėmimai pretenduoja į socialinius verslus, tad idėjos ir toliau bus transformuojamos bei gryninamos.
Socialinio verslo konsultantė S. Laiconaitė sakė, kad minėtas verslas visų pirma turėtų išspręsti konkrečią socialinę vietovės problemą. Pagal šį modelį, išnaudojant rinkos mechanizmą, pelno siekimas susiejamas su socialiniais tikslais ir prioritetais, remiamasi socialiai atsakingo verslo bei viešojo ir privataus sektorių partnerystės nuostatomis, taikomos socialinės inovacijos. Tokiu verslu galėtų būti nemokami bendruomenės renginiai, pigių biurų patalpų nuoma bendruomenės nariams, drabužių verslas, įdarbinant tik vaikus auginančias mamas, riedlenčių ar riedučių parkas jaunimui ir pan.
Pasak S. Laiconaitės, socialinio verslo pirminis tikslas – aiškus ir pamatuojamas socialinis poveikis visuomenei. Tradicinis verslas gali būti socialiai atsakingas, bet tai nėra jo pagrindinė misija. Reguliarios komercinės veiklos vykdymas atskiria socialinį verslą nuo tradicinių nevyriausybinių organizacijų, kurios siekia socialinio tikslo, tačiau pilnai neišsilaiko iš komercinės veiklos. Socialinio verslo valdyme svarbiausia, kad uždirbtas pelnas būtų skiriamas socialiniams tikslams įgyvendinti.
„Socifaction“ atstovai sako, kad išvysčius idėjas ir jas įgyvendinus, dalį valstybės įgyvendinamų socialinių funkcijų būtų galima perduoti vykdyti privačioms iniciatyvoms. Pavyzdžiui, Radviliškio rajone, Nemunėlio miestelyje, jau veikia privatūs senelių globos namai, kur senjorai gyvena vienos iš vietos moterų dovanotame name, yra prižiūrimi darbuotojų ir kartu gauna medicinos paslaugas. Tokie bei panašūs verslai galėtų atsirasti ir Vilkaviškio rajone.
Dar viena galimybė socialiniams verslams – griūvantis valstybės turtas. Dažna savivaldybė turi nenaudojamų pastatų ar erdvių, kurios galėtų būti skirtos bendruomenių iniciatyvoms vystyti. Tačiau iki šiol egzistuoja įstatymas, kuris neleidžia šio turto perduoti viešosioms įstaigoms. Užtat tai leidžiama socialinėms įmonėms (bendrovėms, kuriose dirba neįgalieji, išėję iš įkalinimo įstaigų ir kiti socialinės rizikos asmenys).
Siekiant, kad dalis valstybės turto nukeliautų turintiems gerų norų ir padėtų sunkiau besiverčiantiems ar mažiau galimybių dirbti turintiems žmonėms, Lietuvos viešųjų pirkimų įstatyme numatyta, jog visos perkančios organizacijos 5 proc. paslaugų turi įsigyti iš socialinių įmonių. Šiuo metu Lietuvoje yra labai nedaug, gal pora šimtų, tokių įmonių, ir tie 5 proc. pirkimų leidžiami tik iš jų. Todėl savivaldybėms kyla didelių nepatogumų. Tad kodėl viešuosiuose pirkimuose negalėtų dalyvauti vietinis socialinis verslas ir iš to uždirbti vietiniai žmonės? Jei savo paslaugas savivaldybėms galėtų pasiūlyti įvairūs socialiniai verslai, konkursuose greičiausiai dalyvautų keli tūkstančiai organizacijų.
S. Laiconaitė pažadėjo ne tik apmokyti mūsų bendruomenes socialinio verslo subtilybių, bet ir padėti susikalbėti su vietos valdžia.
Publikuota: 2017-02-17 15:43:21
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|