Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-10-12 16:33

---

Vilkaviškietė Levutė Treikauskaitė-Kerševičienė savo netrumpą ir išgyvenimų nestokojusį gyvenimą sudėjo į eilėraščius. Galbūt kažkada gims ir prozos knyga. Tačiau dabar išleistas poezijos rinkinys „Gyvenimo palėpėj“. Jis skirtas moters artimų žmonių ratui ir tiems, kas tikrai vertina poetinį žodį (knygą galima rasti Vilkaviškio knygyne).

Poezijos apžvalgą knygoje parengusi poetė Renata Kuršytė savo kūrybą gyvenimo dienoraščiu vadinančios vilkaviškietės misiją įvardija taip: „Nuoširdžiu, paprastu žodžiu nešti mums visiems šilumą, jaukumą. Priminti gilumines vertybes. Kas mes? Ir kur mes? Kad išsiblaškę po pasaulį nepamirštume savo šaknų – Tėvynės. Savojo, nors galbūt ir nebesančio, kaimo. Juk sakoma: viskas nemaru ir gyva tol, kol nešiojame savo širdyse, prisiminimuose, kūriniuose.“

---

Levutė TREIKAUSKAITĖ- KERŠEVIČIENĖ



Aš liepa



Aš liepa,

Tiesusi šakas į dangų.

Vis rinkdama šviesos

Daug nuo saulėtekio gijos.

Bridau keliais,

Neišbrendamais ir pavargusiais,

Ieškojau laimės

Tiktai man...

Ir nuostabios.



Likimo, sako,

Kad bijot negalima.

Kad reikia jį

Protingai pasirinkt.

Ėjau, klupau jos įsitvėrusi,

Apglėbus savo dalią,

Norėjau kuo geriausią

Laimę pasiimt.



Nelemta buvo –

Žvaigždės mano viltis sunaikino.

Likau tarsi našlaitė,

Bėganti ir ieškanti kažko.

Viena... Nes laimė

Manęs nepažino

Ir neatidavė man meilės –

Tos tikros ir amžinos.



Likau gyvenime

Lyg tyliai skambanti melodija.

Tokia tyli,

Pilna gyvenimo skaudaus.

Ir meilė – ta tikra,

Nepakartojama –

Išliko tik svajonėse

Mano dangaus.





Pasižiūrėk



Pasižiūrėk...

Juk kiek čia grožio,

Įvairių spalvų,

Kiek čia svajonių

Ir tyrų vilčių.

Kiek čia gerovės,

Kiek čia išminties.

Čia viskas mūsų...

Tik širdim paliesk.



Ir lauk...

Gyvenimas – jis atima ir duoda.

Gal mes nemokam

Laimę pasitikt ir atpažint,

Gal neištvėrę vėjų

Tarsi šakos linkstam

Ir leidžiame save

Pavargusią sumint.





Dalinu



Prigludusi

Prie akmenuotos

Žemės

Ir plaukus panardinus

Medžių šaknyse...

O debesys pilki

Virš tavęs plaukia,

Šaukia,

Ir žvaigždės krenta,

Krenta į mane.



Ir ne į saulę

Aš lekiu –

Lekiu į šviesą,

Prisėmusi jausmų

Dar neatšalusių,

Šiltų.

Ir apsigaubusi

Gerumo tyrumu,

Palaiminusi tiesą,

Laiminga aš visiems

Po žvaigždę dalinu.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---