„Santaka“ / Garsus kompozitorius save laiko truputį dzūku, truputį suvalkiečiu / Kraštiečiai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kraštiečiai

Dalinkitės:  


Kompozitoriaus Algimanto Bražinsko biografija liudija, kad jis gimęs Vilkaviškyje.

Asmeninio archyvo nuotr.


Garsus kompozitorius save laiko truputį dzūku, truputį suvalkiečiu

Eglė KVIESULAITIENĖ

Vienu talentingiausių šiuolaikinių kompozitorių laikomas Algimantas Bražinskas nelabai galėtų paaiškinti, kodėl jo biografijoje atsirado Vilkaviškio vardas. Tačiau menininkas pripažįsta, kad suvalkiečiai jam – patys mieliausi žmonės, o gimtine tapusiam mūsų miestui jis neabejingas iki šiol.



Dviguba „pilietybė“

Dabar tai sostinėje, tai šalia jos įrengtoje sodyboje gyvenantis žinomas kompozitorius savo mūzos išleisti į užtarnautą poilsį dar neketina. Neabejotinu talentu likimo apdovanotas kūrėjas ir dabar rašo muziką, o savo kūrybiniame lobyne turi sukaupęs šimtus rimtosios ir lengvosios muzikos kūrinių.

A. Bražinsko sukurtos operos, miuziklai, simfonijos, oratorijos, kantatos, kūriniai chorams, instrumentinėms grupėms, vokalui atliekami ne tik Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų. Kolegos A. Bražinską vertina kaip unikalų kompozitorių, sugebantį kurti bet kokio stiliaus muziką bet kuriam atlikėjui.

Kitąmet aštuoniasdešimtmetį švęsiantis garsus kompozitorius atmintyje vaikystės prisiminimų iš gimtosios Suvalkijos išsaugojęs ne tiek jau daug. Pamena, kad tėvai buvo kilę iš Dzūkijos, tačiau tėvelis, pasienio policijos viršininkas, dirbti buvo atsiųstas į mūsų kraštus. Todėl pats A. Bražinskas juokiasi turįs dvigubą „pilietybę”: savu jį laiko ir dzūkai, ir suvalkiečiai.



Išblaškė karas

Kodėl gimė būtent Vilkaviškyje, A. Bražinskas tėvų taip ir nepaklausė. O dabar ir paklausti nebėra ko. Tačiau šis biografijos faktas iki šiol likęs visuose dokumentuose ir informacijos šaltiniuose.

Mažąjį Algiuką krikštijo Kudirkos Naumiesčio bažnyčioje, o ankstyvuosius vaikystės metus jis pamena leidęs Šakiuose. Tačiau tiek tos ramios vaikystės ir buvę. Netrukus prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, o prasidėjus okupacijai aukštas pareigas tuomet užėmęs Algimanto tėtis puikiai suprato, jog su sovietų valdžia jam ne pakeliui. Tad šeima nutarė trauktis į Vokietiją, o vėliau – išvykti į JAV.

Tačiau taip jau nutiko, kad pabėgti į užjūrį pasisekė tik tėčiui, o Algimanto mama su vaikais buvo grąžinta į Lietuvą ir apsigyveno Dzūkijoje – apsistojo pas gimines Druskininkuose. Čia Algimantas pradėjo lankyti mokyklą.



Muzika – iš knygų

Kada į jo gyvenimą atėjo muzika, A. Bražinskas net pasakyti negali. Ji tiesiog visada buvo šalia ir kartu: smuiku mokėjo groti ir tėtis, ir dėdė, o „dziedulis“ bendravo su pačiu Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu.

Tačiau mažajam Algiukui vaikystėje labai imponavo technika, elektronika. Šis pomėgis A. Bražinską lydėjo visą gyvenimą. Ir dabar, jau būdamas solidaus amžiaus, kompozitorius išbando visas šiuolaikines technologijas.

A. Bražinskas juokauja, kad muzika susižavėjo „iš knygų“. Jų vaikystėje perskaitė tikrai daug, ypač apie kompozitorių, muzikantų gyvenimus. Ir jas skaitydamas tarsi girdėjo skambančią muziką.

– Jei kas paklaustų, kaip išmokau groti fortepijonu, net negalėčiau atsakyti, – prisiminimais dalijosi A. Bražinskas. – Tiesiog kažkaip savaime. Mokykloje prisėsdavau prie pianino ir grodavau, grodavau... O tai išgirdusi muzikos mokytoja leisdavo likti kabinete ir groti per visą naktį.



Kūrė mokykloje

A. Bražinskas prisimena, jog namuose turėjo pats nusipiešęs pianino klaviatūrą ir ja „skambindavo“ Liudviko van Bethoveno sonatas. Muzika skambėdavo tik jo galvoje, bet groti buvo labai malonu. Kai nuėjęs į mokyklą sonatas sugrojo tikru pianinu, mokytoja negalėjo patikėti savo ausimis.

Kurti muziką būsimasis kompozitorius pradėjo anksti. Dar būdamas paauglys parašė dainų, kūrinių smuikui, kuriuo pats mokėjo groti. Todėl niekam nebuvo nuostabu, kai penkiolikmetis Algimantas išvyko į Vilnių ir iškart įstojo į J. Tallat-Kelpšos aukštesniąją muzikos mokyklą, kompozicijos klasę.

Studijuodamas antrame kurse jis sukūrė pirmąjį kūrinį. Šis buvo atliktas viešai. Tai buvo pjesė klarnetui, o ją atliko tuomet garsus muzikantas Edmundas Kuodis, vėliau sudaręs vyresniajai kartai gerai žinomą puikų duetą su Jonu Girijotu.
Kompozitorius dėkingas likimui, kad turėjo galimybę gyventi tik iš kūrybos.




Dueto „krikštatėvis“

Nedaugelis, ko gero, žino, kad A. Bražinskas tapo savotišku E. Kuodžio ir J. Girijoto dueto „krikštatėviu“. Mat gyvendamas viename bendrabutyje su J. Girijotu Algimantas parašė dvi dainas, su kuriomis duetas pradėjo savo karjerą. Tai buvo įžymioji „Naktigonės daina“ ir „Ei, vyručiai, dainą“. Vėliau dueto repertuare atsirado daug A. Bražinsko dainų, keliavusių su kolektyvu po visas šalies koncertų ir miestų bei kaimų kultūros namų sales.

Nugrimzdamas į prisiminimus kompozitorius neslepia, jog gabumų muzikai jam niekada netrūko, o dėstytojai jo sugebėjimus vertindavo tik aukščiausiais balais. J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje, kurios kursą studentai baigdavo per ketverius metus, A. Bražinskas mokėsi tik trejus, mat gabus jaunuolis iškart buvo priimtas į Vilniaus konservatoriją. Tuomet vienintelis kurse gavo padidintą vardinę V. Lenino stipendiją. Tiesa, neilgai, nes kortas sumaišė politiniai mokslai, kurių menininkas niekada nemėgo.



Išgarsino atlikėjai

Studijuodamas antrame konservatorijos kurse A. Bražinskas parašė dainą „Ugnelė“, kuri labai patiko garsiajam solistui Virgilijui Noreikai. Netrukus ši daina tapo muzikos klasika, o jaunasis kompozitorius taip išpopuliarėjo, kad jo vardas garsiai nuskambėjo muzikos pasaulyje.

A. Bražinskas neslepia, jog kūrinio sėkmė ir populiarumas priklauso ne vien nuo kompozitoriaus.

– Muzika tėra pusfabrikatis, – sakė A. Bražinskas. – Jei jos niekas negroja ir nedainuoja, tai pati muzika nieko verta. Bet jeigu ji patenka į gero atlikėjo rankas, atitinka balsą ir galimybes, tada kūrinys tampa hitu. Man tikrai pasisekė, kad mano kūrinius atliko garsūs, klausytojų mėgstami atlikėjai.



Gyvenimas – kūryba

Baigęs konservatoriją, A. Bražinskas dirbo Lietuvos kino studijoje, vėliau – Kompozitorių sąjungoje konsultantu. Tačiau netrukus suvokė, jog „etatinis“ darbas – ne jam.

– Tuo metu kompozitoriai turėjo puikias sąlygas, daug užsakymų, nes buvo daug kolektyvų: radijo, televizijos chorų, instrumentinių grupių ir t. t. Todėl nusprendžiau, kad verčiau jau užsiimsiu tiesioginiu kompozitoriaus darbu – kūryba, o ne trinsiu kelnes kažkur „už etatą“, – pasakojo A. Bražinskas. – Taip nuo tol ir neturėjau jokio kito darbo – tik kūriau muziką.

Tačiau kiek vėliau A. Bražinskas turėjo galimybę kūrybą derinti ir su kitu pomėgiu – technika. Kadangi palaikė ryšius su JAV gyvenančiu tėvu ir kitais giminaičiais, gaudavo naujausių technologijų – kompiuterinės įrangos, programų muzikai komponuoti, kurių Lietuvoje dar nebuvo. Tad A. Bražinskas dirbo su kompiuterinėmis muzikos komponavimo programomis, padėjo kitiems kompozitoriams išleisti jų kūrinius.

Kompozitorius dėkingas likimui, kad turėjo galimybę neieškoti sotesnio kąsnio kitur, o gyventi iš kūrybos. Dėl to jo kūrybinis bagažas ypatingai didelis. Ir dabar „Lietuvos“ dainų ir šokių ansamblio „auksiniame“ repertuare skamba daug A. Bražinsko kūrinių, jo dainas atlieka chorai. Kompozitorius bendradarbiauja su Kauno valstybiniu choru, kuriam vadovauja profesorius Petras Bingelis.

A. Bražinskas negalėtų išskirti, kuris kūrinys jam pačiam mieliausias.

– Visada labiausiai myliu tą kūrinį, kurį parašiau paskutinį, – atskleidė kompozitorius. – Tuomet laukiu momento, kol jį išgirsiu atliekamą kolektyvo. Ir dabar turiu parašęs vieną koncertą chorui. Laukiu nesulaukiu jo pasirodymo scenoje.



Simpatijos Suvalkijai

Kompozitorius neslepia, kad išgirdus Vilkaviškio vardą, suvalkietišką šneką sukirba prisiminimai. Ypač iš tų laikų, kai buvo labai „madingi“ renginiai – susitikimai su aktoriais, kompozitoriais, kitais menininkais. Tada A. Bražinskui į Vilkaviškį tekdavo atvykti labai dažnai.

– Atradę mano biografijoje faktą, jog esu gimęs Vilkaviškyje, jūsų rajono vadovai mane nuolat kviesdavo kaip saviškį. O aš ir nesipriešindavau juo būti. Man suvalkiečiai – labai mieli, nuoširdūs žmonės. O sovietmečiu, kai visi aplinkui visko bijojo, buvo suvaržyti, suvalkiečiai išsiskyrė savo drąsumu, savarankiškumu, didesniu pasitikėjimu savimi. Tad ir dabar džiaugiuosi, kad likimas man suteikė galimybę truputį pabūti suvalkiečiu, – simpatijų mūsų rajonui neslėpė žinomas kompozitorius.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas