|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2006-08-30 22:28
Kybartiečiai pastatė smėlio pilį.
Į nuošalią Jurbarko rajono Vertimų stovyklavietę prie pat Mituvos upės slėnio rugpjūčio mėnesį sugužėjo 39 stovyklautojai iš Vilkaviškio, Alvito, Kybartų, Kalvarijos, Panovių (Šakių r.) bei Jurbarko. Daugelis projekto dalyvių buvo pažįstami iš kitų jaunimo susitikimų, seminarų ar darbo grupių, kai kartu kūrė stovyklos emblemas, sudarinėjo dainynus, ruošė vakaro programas. Tačiau vis tik pirmoji diena buvo skirta stovyklautojams susipažinti. Ji prabėgo nepastebimai, kiekvienam pasakojant apie save, piešiant draugo siluetus, kuriant ir pristatant grupelių atributiką. Sutemus visų laukė naktiniai nuotykiai, pareikalavę nemažai pastangų, stengiantis išvaduoti jau visą šimtmetį po apylinkes klaidžiojančią siaubūno Oldovajaus sielą. Stovyklautojams reikėjo daug drąsos naktį aplankyti 5 stoteles bei iš mistinių būtybių išvilioti 5 stebuklingus daiktus kerams išsklaidyti. Paskui buvo neįprastų daiktų diena. Kodėl neįprastų? Todėl, kad čia atgijo gal kartais naivūs, pykstantys, verkiantys, pavyduliaujantys, užjaučiantys ir net įsimylėję įvairiausi buities rakandai. Visa tai bandyta pavaizduoti teatro etiuduose, šokyje, kuriant ekstravagantiškus aktorių kostiumus. Vakaro programoje „Kuomet prabyla daiktai...“ buvo pasakojamos keistos istorijos: apie katę, kuri, ilgai murkusi ir kūrusi įvairiausius planus, pagaliau išdrįso šaldytuvui prisipažinti mylinti ir išlaižyti visą grietinę, apie išdidžią žoliapjovę, kuri nepagelbėjo hipiui, apie santūrųjį dulkių siurblį, geraširdę plaukų skutimo mašinėlę, žaviąsias užsispyrėles rožes, kurios nenorėjo būti pamerktos į molinį ąsotį ir pirma laiko nuvyto (nepadėjo net šiuolaikinės grožio procedūros). Nemažai išradingumo ir išmonės prireikė trečią – karalysčių – dieną, kuri prasidėjo smėlio skulptūrų statymu. Netrukus atoki miško aikštelė virto karališkuoju parku, kuriame buvo galima pasėdėti karaliaus soste, pasigrožėti viduramžių dvasia dvelkiančiu miestu su ištaigingais vartais, gynybinėmis sienomis, siauromis gatvelėmis bei smailiais pilių bokštais. Lobių ieškotojus galėjo suvilioti karališki sarkofagai, pilni įvairiausių brangenybių. Kiti skulptoriai kiekvienam iš mūsų sekė pasaką apie iš kosmoso nusileidusią princesę... Kūrėme karališkus aksesuarus iš gipso, odos, pynėme draugystės apyrankes, leidome stovyklos laikraštį. Vakare jo Didenybei siųsdami dėkingumo dovanas, skaitydami jo garbę aukštinančias odes, stengėmės pralinksminti gedintį karalių, kuris, apžavėtas netikėčiausių talentų, paskelbė vakaro puotą. Liūdniausias buvo kūrybinės-meninės stovyklos uždarymas, atsisveikinimas su draugais. Gal iš nostalgijos, gal ir iš sielvarto stovyklos himnas taip ir liko nesugiedotas. O gal jis sulauks kitų metų? Rita MARCELIONYTĖ Projekto vadovė Rolandas BULKAUSKAS Projekto koordinatorius Publikuota: 2006-08-30 22:28:37 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Ligoninės kieme – nauja eglė * Liuteronų maldos namai kviečia į neeilinę pažintį * Senovinių patiekalų receptai išliko bibliotekininkių dėka Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|