Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-08-24 15:14

---

Savo biudžetą vasarai suplanavusiems daugiabučių gyventojams teko patirti lengvą šoką, kai gavo praėjusio mėnesio sąskaitas už karštą vandenį. Nors vanduo ir gyvatuko šildymas nepabrango, kai kurių vartotojų sąskaitos išaugo daugiau nei 100 eurų.

Sumos skiriasi

Į redakciją paskambinęs virbalietis, gyvenantis Vilniaus g. 30A name, sakė negalėjęs patikėti savo akimis, kai vietoj kelių eurų, kuriuos tenka mokėti vasarą už karštą vandenį ir gyvatuką, pamatė papildomą mokestį už „viršnorminę“ šiluminę energiją. Suma buvo įspūdinga – 102,38 Eur. Tokią sąskaitą gavo ne jis vienas, o visų aštuonių jo namo butų gyventojai.

Ne ką mažesnės sąskaitos buvo pateiktos ir kybartiečiams, gyvenantiems Č. Darvino g. 11-ame name. Jų sąskaitos buvo papildytos 87,91 Eur mokesčiu. Didesnės ar mažesnės sumos už „viršnorminę“ šiluminę energiją buvo priskaičiuotos iš viso daugiau nei 2200 butų savininkų.

Tiesa, kai kurie šio mokesčio galėjo net nepastebėti, mat jis siekė vos kelis ar keliasdešimt centų. Pavyzdžiui, Vilkaviškio Nepriklausomybės g. 66-o namo gyventojams už „viršnorminę“ energiją reikėjo primokėti tik 6 centus.


Mokės ne visi

Kaip informavo UAB „Litesko“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas, vidutinis sąskaitų dydis už „viršnorminę“ šiluminę energiją mūsų rajone – 13,19 Eur. Galime pasiguosti nebent tuo, kad druskininkiečiams ši vidutiniškai tenkanti suma siekė net 30,26 Eur. Už „viršnorminę“ šiluminę energiją sąskaitos buvo pateiktos apie pusei visų UAB „Litesko“ ir trečdaliui UAB „Vilniaus energija“ aptarnaujamų klientų.

Prie gyventojams pateiktų sąskaitų buvo pridėti ir atsiprašymo „už nepatogumus“ laiškai, kuriuose išaiškinta, jog papildomai sumokėti reikia už šilumą, kuri daugiabutyje buvo suvartota nuo 2010 m. gegužės iki 2015 m. birželio mėnesio. Taigi kas mėnesį UAB „Litesko“ vartotojų tokiomis sąskaitomis tikrai „nedžiugins“.


Nuomonės išsiskyrė

Daugeliui gyventojų, gavusių sąskaitas už seniai suvartotą energiją, kilo du klausimai. Pirmas – iš kur atsirado ta „viršnorminė“ energija. Antras – kodėl sąskaitos buvo pateikiamos ne kas mėnesį, o iš karto už penkerius metus.

N. Mikalajūnas paaiškino, jog yra nustatyta energijos norma, kuri turėtų būti sunaudojama karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai), o kitaip tariant – gyvatukui šildyti. Ją patvirtino Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Tačiau kai kuriuose namuose šiluminės energijos gyvatukui šildyti sunaudojama gerokai daugiau. Dėl to susidaro „viršnorminė“ energija.

Kad ne visuose namuose gyvatuko šildymui pakanka nustatytos normos, buvo aišku tiek šilumos tiekėjui, tiek tinklų prižiūrėtojui. Tačiau dėl to, kas turi padengti „viršnorminės“ energijos sąnaudas, nuomonės išsiskyrė.

UAB „Litesko“ vadovai buvo įsitikinę, jog energijos nuostolius turi padengti šilumos mazgus prižiūrinčios bendrovės. Kadangi mūsų rajone daugumą šilumos mazgų prižiūri dvi bendrovės – UAB Vilkaviškio komunalinis ūkis ir UAB „Kybartų darna“, šilumos tiekėjai joms kantriai kelerius metus siuntė sąskaitas. Šilumos tiekėjai motyvavo, neva prižiūrėtojas kaltas, kad gyvatukams šildyti, t. y. cirkuliacijai palaikyti, sunaudojama daugiau šiluminės energijos, nei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta norma.

Tokias sąskaitas iš „Litesko“ gavo ir Alytuje, Druskininkuose, Biržuose, Kelmėje, Marijampolėje, Telšiuose daugiabučių šilumos mazgus prižiūrinčios bendrovės. Sąskaitas iš UAB „Vilniaus energija“ gavo ir sostinėje daugiabučių šiluma besirūpinančios bendrovės.


Kaltino prižiūrėtojus

Iš pradžių bandę dengti šiluminius nuostolius, šioje situacijoje savo kaltės neįžvelgę prižiūrėtojai kreipėsi į teismą. Šis procesas gerokai užtruko, tad galutinis sprendimas buvo priimtas visai neseniai. Teismas nusprendė, jog „viršnorminės“ energijos nuostolius turi padengti patys vartotojai.

Gavę teismo išaiškinimą, kam ir kaip paskirstyti sunaudotos šilumos kiekius, šilumos tiekėjai daugiau galvos nesuko ir susidariusias sąskaitas padalijo daugiabučių gyventojams. UAB „Litesko“ paskubėjo nuraminti vartotojus, kad už praėjusius metus delspinigiai ar palūkanos nebuvo priskaičiuojami.

Tiesa, toli gražu ne visų daugiabučių gyventojai gavo sąskaitas už „viršnorminę“ energiją. Kai kuriuose namuose gyvatukų sunaudojama energija atitiko nustatytas normas ir žmonėms neteks mokėti papildomai.

Tad didžiules sąskaitas gavę vilkaviškiečiai, kybartiečiai ir virbaliečiai ėmė piktai šnairuoti į šilumos mazgus prižiūrinčias bendroves, neva pinigus teks pakloti dėl šių darbo broko.


Gyvatukai – skirtingi

Tačiau UAB Vilkaviškio komunalinio ūkio direktorius Valentinas Gražulis nesutiko su komunalininkams mestais kaltinimais.

– Mes esame spiečiami į kampą dviejų įstatymų, – aiškino Vilkaviškio komunalininkų vadovas. – Iš vienos pusės – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytos energijos normos, kiek turi būti sunaudojama karšto vandens cirkuliacijai palaikyti, o iš kitos – higienos normos, kurios nurodo palaikyti privalomą karšto vandens temperatūrą. Įstatymas įpareigoja užtikrinti, kad karšto vandens temperatūra nebūtų žemesnė nei 50 0C. Kitu atveju rizikuotume, jog vamzdynuose gali pradėti veistis sunkią ir net mirtiną ligą legioneliozę sukeliančios bakterijos. Jei taip nutiktų, kas tada atsakytų už gyventojų sveikatą?

Tai, kad vienuose daugiabučiuose „viršnorminės“ energijos nesusidaro, o kitose susidaro gana daug, V. Gražulis kaltino ne tik „senovinę“ daugiabučių šilumos sistemą, bet kai kuriais atvejais – ir pačius gyventojus. Pasak komunalininkų vadovo, vis dar pasitaiko žmonių, „gyvatuko sąskaita“ išsivedžiojusių pogrindinį šildymą. Taip pat ir patys gyvatukai yra labai skirtingi. Vienur išvedžiotas vos 20 mm skersmens metro ilgio vamzdukas, o kitur – visą sieną dengiančios „kopėtėlės“. Tad visai normalu, jog gali susidaryti „viršnorminiai“ šilumos nuostoliai.

Paklaustas, kas galėtų išspręsti susidariusią problemą, V. Gražulis sakė, kad sumažinti šilumos nuostolius gali nebent daugiabučių šilumos sistemų renovacija.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---