„Santaka“ / Dingusį Širvintos miestą gyventojai prisimena dar ir šiandien

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-08-12 20:17

Dalinkitės:  


Muziejininkė Irena Spranaitienė pasakojo, kad šis eksponatas su užrašu „Dvasingi namai – laimė kiekvienam“ buvo skirtas laikyti virtuvės rakandams.

Autorės nuotr.


Dingusį Širvintos miestą gyventojai prisimena dar ir šiandien

Kudirkos Naumiestyje (Šakių r.) nuo 2000 metų veikia mokytojų Irenos ir Antano Spranaičių įkurtas dingusio Rytų Prūsijos miestelio muziejus – „Širvintos kampelis“ (vok. „Schirwindter Stube“). Širvinta (vok. Schirwindt ) – visiškai sugriautas ir po Antrojo pasaulinio karo vienintelis Europoje neatstatytas miestas.


Rūpinasi istorijos išsaugojimu


Mintis įkurti muziejų, primenantį Širvintos miestą, beveik prieš 20 metų kilo mokytojai Irenai Spranaitienei. Jos vyras Antanas Spranaitis, nuo vaikystės gyvenęs Kudirkos Naumiestyje, pats išgyveno pokarį ir stebėjo Širvintos miesto nykimą. Daug keliavę ir patys rinkę eksponatus, Spranaičiai siekė, kad Širvintos miestelio, kurio jau nebėra žemėlapiuose, istorija būtų perduodama iš kartos į kartą.

Muziejus, pavadintas „Širvintos kampeliu“, iš pradžių buvo įkurtas Spranaičių namo rūsyje. 2011 m. jiems buvo pasiūlytos Kudirkos Naumiesčio centre esančios bendruomenės patalpos. I. Spranaitienė teigia, jog daugelį eksponatų muziejui dovanoja patys lankytojai, buvę širvintiškiai.

Šiuo metu ekspozicijoje yra daugiau nei 600 eksponatų: nuotraukų, knygų, žemėlapių, paveikslų, kraštotyros darbų, buities daiktų, vaizdo įrašų. „Įamžinant istorinės praeities tiesą, negali būti nei geležinių uždangų, nei politinių nusistatymų... Skaudu žiūrėti į sunaikintą Širvintą... Tikėkime, kad ateis laikas, kada žmonės tik kurs...“ – muziejaus lankytojų knygoje pasirašė Z. A. Grigošaitis.

Muziejininkė I. Spranaitienė pasakojo apie kasmet rengiamus buvusių širvintiškių susitikimus. Kartu su šia bendruomene buvo pastatytas ne vienas atminimo paminklas, įkurtas „Širvintos takas“, vedantis iki pat pasienio. Be to, nuolat dalijamasi naudinga informacija, knygomis, prisiminimais.


Miestai kaip broliai


Širvinta ir Kudirkos Naumiestis neretai buvo lyginami su broliais. Miestus skyrė vos keli šimtai metrų ir per Salomėjos Nėries eilėraščiuose minimą Širvintos upę vedęs tiltas. Šių miestelių žmonės nuo seno gyvai prekiavo: širvintiškiai Kudirkos Naumiestyje pirkdavo maisto produktų, rūkytų mėsos gaminių, o naumiestiškiai iš Širvintos parsinešdavo buitinių prekių, alkoholinių gėrimų.

Remiantis išlikusiais miestelių gyventojų užrašais, įvykus nelaimei žmonės noriai vieni kitiems padėdavo: per tiltą dažnai važiuodavo gaisrinės, skubėdavo gydytojai. Širvintiškius ir naumiestiškius jungė ne tik ekonominiai, bet ir asmeniniai santykiai. Neretai vykdavo vestuvės, užsimegzdavo įvairios draugystės. Kudirkos Naumiestyje buvo įsikūrusi liuteronų bendruomenė, kurią rėmė širvintiškiai, o Širvintoje – krikščionių.

Spaudos draudimo metais per Širvintą ir Kudirkos Naumiestį ėjo vienas pagrindinių knygnešių kelių. Nors miestai priklausė skirtingoms valstybėms, jų gyventojai turėjo daug bendrų interesų ir ilgą draugystės istoriją.


Karas pakeitė miesto likimą


Per Pirmąjį pasaulinį karą Širvintoje vyko intensyvios kovos. Įsiveržusi Rusijos kariuomenė padarė didelių nuostolių, stipriai apgriovė ir apiplėšė miestą, bet vokiečių kariams tąkart pavyko apsiginti. Po karo miestas buvo prikeltas iš griuvėsių ir atstatytas iš visoje Vokietijoje rinktų žmonių lėšų. Buvę Širvintos gyventojai džiaugėsi, kad atstatytas miestelis tapo dar gražesnis, nei buvo prieš karą.

Tačiau Antrasis pasaulinis karas pridarė kur kas didesnės žalos ir visiems laikams sunaikino šį miestą. Širvinta buvo vienas pirmųjų Vokietijos miestų, užimtų sovietų kariuomenės. Vietos gyventojams teko skubiai trauktis iš naikinamos teritorijos, nes, remiantis širvintiškių pasakojimais, sovietai negailestingai žudė ir kankino kiekvieną sutiktąjį.

Anot vokiečių žurnalisto ir istoriko Čarlio Montigny, Širvinta buvo vienintelis Europos miestas, visiškai sugriautas ir neatstatytas po Antrojo pasaulinio karo. Traukdamiesi vokiečiai spėjo pasiimti tik būtiniausius daiktus, tad lietuviai nebegyvenamame mieste galėjo rasti daug reikalingų medžiagų.

Apylinkių gyvenvietės taip pat buvo nukentėjusios ir apgriautos, tad žmonės iš Širvintos vežėsi įvairių plytgalių, čerpių, baldų, indų, buities prietaisų. I. Spranaitienė spėlioja, kad Kudirkos Naumiesčio gyventojai tikriausiai ir šiandien dar valgo iš vokiškų indų, kurie buvo rasti dingusiame Širvintos mieste.

Vietoje, kur prieš Antrąjį pasaulinį karą stovėjo raudonplyčiai namai ir bažnyčios, dabar yra Rusijos Federacijos teritorija. Vietovė pavadinta Kutuzovu, joje įkurtas karinis poligonas, apsuptas tuščių laukų ir krūmokšnių.



Eglė JUKNAITĖ






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas