„Santaka“ / Dingusį Širvintos miestą gyventojai prisimena dar ir šiandien

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-08-12 20:17

Dalinkitės:  


Muziejininkė Irena Spranaitienė pasakojo, kad šis eksponatas su užrašu „Dvasingi namai – laimė kiekvienam“ buvo skirtas laikyti virtuvės rakandams.

Autorės nuotr.


Dingusį Širvintos miestą gyventojai prisimena dar ir šiandien

Kudirkos Naumiestyje (Šakių r.) nuo 2000 metų veikia mokytojų Irenos ir Antano Spranaičių įkurtas dingusio Rytų Prūsijos miestelio muziejus – „Širvintos kampelis“ (vok. „Schirwindter Stube“). Širvinta (vok. Schirwindt ) – visiškai sugriautas ir po Antrojo pasaulinio karo vienintelis Europoje neatstatytas miestas.


Rūpinasi istorijos išsaugojimu


Mintis įkurti muziejų, primenantį Širvintos miestą, beveik prieš 20 metų kilo mokytojai Irenai Spranaitienei. Jos vyras Antanas Spranaitis, nuo vaikystės gyvenęs Kudirkos Naumiestyje, pats išgyveno pokarį ir stebėjo Širvintos miesto nykimą. Daug keliavę ir patys rinkę eksponatus, Spranaičiai siekė, kad Širvintos miestelio, kurio jau nebėra žemėlapiuose, istorija būtų perduodama iš kartos į kartą.

Muziejus, pavadintas „Širvintos kampeliu“, iš pradžių buvo įkurtas Spranaičių namo rūsyje. 2011 m. jiems buvo pasiūlytos Kudirkos Naumiesčio centre esančios bendruomenės patalpos. I. Spranaitienė teigia, jog daugelį eksponatų muziejui dovanoja patys lankytojai, buvę širvintiškiai.

Šiuo metu ekspozicijoje yra daugiau nei 600 eksponatų: nuotraukų, knygų, žemėlapių, paveikslų, kraštotyros darbų, buities daiktų, vaizdo įrašų. „Įamžinant istorinės praeities tiesą, negali būti nei geležinių uždangų, nei politinių nusistatymų... Skaudu žiūrėti į sunaikintą Širvintą... Tikėkime, kad ateis laikas, kada žmonės tik kurs...“ – muziejaus lankytojų knygoje pasirašė Z. A. Grigošaitis.

Muziejininkė I. Spranaitienė pasakojo apie kasmet rengiamus buvusių širvintiškių susitikimus. Kartu su šia bendruomene buvo pastatytas ne vienas atminimo paminklas, įkurtas „Širvintos takas“, vedantis iki pat pasienio. Be to, nuolat dalijamasi naudinga informacija, knygomis, prisiminimais.


Miestai kaip broliai


Širvinta ir Kudirkos Naumiestis neretai buvo lyginami su broliais. Miestus skyrė vos keli šimtai metrų ir per Salomėjos Nėries eilėraščiuose minimą Širvintos upę vedęs tiltas. Šių miestelių žmonės nuo seno gyvai prekiavo: širvintiškiai Kudirkos Naumiestyje pirkdavo maisto produktų, rūkytų mėsos gaminių, o naumiestiškiai iš Širvintos parsinešdavo buitinių prekių, alkoholinių gėrimų.

Remiantis išlikusiais miestelių gyventojų užrašais, įvykus nelaimei žmonės noriai vieni kitiems padėdavo: per tiltą dažnai važiuodavo gaisrinės, skubėdavo gydytojai. Širvintiškius ir naumiestiškius jungė ne tik ekonominiai, bet ir asmeniniai santykiai. Neretai vykdavo vestuvės, užsimegzdavo įvairios draugystės. Kudirkos Naumiestyje buvo įsikūrusi liuteronų bendruomenė, kurią rėmė širvintiškiai, o Širvintoje – krikščionių.

Spaudos draudimo metais per Širvintą ir Kudirkos Naumiestį ėjo vienas pagrindinių knygnešių kelių. Nors miestai priklausė skirtingoms valstybėms, jų gyventojai turėjo daug bendrų interesų ir ilgą draugystės istoriją.


Karas pakeitė miesto likimą


Per Pirmąjį pasaulinį karą Širvintoje vyko intensyvios kovos. Įsiveržusi Rusijos kariuomenė padarė didelių nuostolių, stipriai apgriovė ir apiplėšė miestą, bet vokiečių kariams tąkart pavyko apsiginti. Po karo miestas buvo prikeltas iš griuvėsių ir atstatytas iš visoje Vokietijoje rinktų žmonių lėšų. Buvę Širvintos gyventojai džiaugėsi, kad atstatytas miestelis tapo dar gražesnis, nei buvo prieš karą.

Tačiau Antrasis pasaulinis karas pridarė kur kas didesnės žalos ir visiems laikams sunaikino šį miestą. Širvinta buvo vienas pirmųjų Vokietijos miestų, užimtų sovietų kariuomenės. Vietos gyventojams teko skubiai trauktis iš naikinamos teritorijos, nes, remiantis širvintiškių pasakojimais, sovietai negailestingai žudė ir kankino kiekvieną sutiktąjį.

Anot vokiečių žurnalisto ir istoriko Čarlio Montigny, Širvinta buvo vienintelis Europos miestas, visiškai sugriautas ir neatstatytas po Antrojo pasaulinio karo. Traukdamiesi vokiečiai spėjo pasiimti tik būtiniausius daiktus, tad lietuviai nebegyvenamame mieste galėjo rasti daug reikalingų medžiagų.

Apylinkių gyvenvietės taip pat buvo nukentėjusios ir apgriautos, tad žmonės iš Širvintos vežėsi įvairių plytgalių, čerpių, baldų, indų, buities prietaisų. I. Spranaitienė spėlioja, kad Kudirkos Naumiesčio gyventojai tikriausiai ir šiandien dar valgo iš vokiškų indų, kurie buvo rasti dingusiame Širvintos mieste.

Vietoje, kur prieš Antrąjį pasaulinį karą stovėjo raudonplyčiai namai ir bažnyčios, dabar yra Rusijos Federacijos teritorija. Vietovė pavadinta Kutuzovu, joje įkurtas karinis poligonas, apsuptas tuščių laukų ir krūmokšnių.



Eglė JUKNAITĖ






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas