|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2016-07-22 16:22
|
|
|
Lietus vis laisto ir laisto žemę, tarsi bijodamas, kad gali pritrūkti jėgų pakelti brandą. Jau nulenkė sunkias varpas javai, atidavė derlių vyšnios, besistengdamos viena kitą pralenkti nokina vaisius obelys. Tuoj tuoj Alvite pakvips šviežia duona ir pyragais. Juk ateina Šv. Onos atlaidai. Ir taip nuo amžių.
1506 metais paminėtas raštuose Paširvinčio vardu Alvitas augo, statė savo bažnyčią, kuri 1674 metais vizitacijos dokumentuose aprašoma kaip „didelė, gerai išlaidoma“. Pagerbiant jos fundatorę, Lietuvos maršalkos Alberto Radvilos žmoną Oną Radvilienę, bažnyčiai suteiktas šv. Onos titulas, o popiežius Klemensas VIII padovanojo Švč. Mergelės Marijos Lorantietės paveikslą „Dievo motina su kūdikiu“. Per karus ir amžių negandas išsaugotas ir net gaisrų ugnies nepaliestas paveikslas patvirtina senolių liudijimus apie jo stebuklingas galias.
Didžiajame altoriuje yra ir kitas paveikslas – tai šv. Ona, apglėbusi savo dukrą Mariją, moko ją Švento Rašto. Nežinomo autoriaus paveiksle gerumu šviečiantis veidas perteikia ramybę ir išmintį. Gal taip susikaupusios mūsų močiutės mokė lietuviškos abėcėlės savo vaikus spaudos draudimo metais arba pirmųjų maldų Sibiro taigos platybėse.
Kaip teigia sena krikščionybės tradicija, Onos kultas yra susijęs su Marija. Kadangi ji savo įsčiose išnešiojo pasaulio viltį, todėl paveiksluose dažniausiai vaizduojama dėvinti žalios spalvos rūbus, o visuose kraštuose jai meldžiamasi šienapjūtės ar javapjūtės laikotarpiu. Kaip darbšti, taupi ir išmintinga motina šv. Ona globoja auksakalius, audėjus, siuvėjus, nėrėjas, pardavėjus, krikščionių šeimas ir našles. Šv. Onos pagalbos prašo nevaisingos šeimos, nėščios moterys. Manoma, kad ji gali suteikti išminties auklėjant vaikus ar pagelbėti mirties valandą.
Ikonografijoje Ona pasirodo kaip geroji senelė: ją matome su mergaite Marija ir su Marija, laikančia ant rankų Kūdikėlį Jėzų. Dievdirbiai šv. Oną vaizdavo kaip paprastą kaimo moterį, vilkinčią ilga suknele, apsisupusią apsiaustu, galvą apsigobusią skraiste ar skara.
Gal todėl nuo seno Alvito atlaidų ruoša gulė ant mamų ir močiučių pečių. Darželiai, gėlynai privalėjo būti išravėti, langai tviskėti švara, o kiemai kvepėti kepamais pyragais. Juk į kiekvieną kiemą dar iš vakaro sukdavo vežimai su tolimais giminaičiais. Kas spėdavo atkakti, tas dar ir Jokūbinėse mišiose suspėdavo pasimelsti. O ir vietą geresnę arkliams pastatyti gaudavo. Kaimo prieigose gyvenantys valstiečiai skubėdavo nukirsti javus dar prieš atlaidus – ir nebūtų suvalkiečiai, jog nesuprastų, kad stovintys visą parą svečių arkliai gausiai ir „už dyką“ patręš dirvą.
Alvito senosios gyventojos Salomėja ir Aldona prisimena, jog žmonių būdavę daug daugiau nei dabar. O kermošiuje visi rasdavę ir savo pirkėją, ir pardavėją, būdavę galima ir mainikauti. Susirinkusius linksmindavę ir savamoksliai muzikantai, kuriems žmonės negailėdavę pinigėlio į kepurę įmesti. Po mišių žmonės iki saulės laidos būriais, giminėmis sėdėdavę, bendraudavę, dainuodavę. Gražus, smagus, šiltas tas bendravimas būdavęs. Juk išsiskirdavę vėl visiems metams. Iki kitos šv. Onos. Išsiskirdavę be skubos, su dainomis.
Bet tai jau praeitis. O šiandien Alvitas vėl ruošiasi atlaidams. Burzga žoliapjovės, perdažomos ir remontuojamos pavėsinės, šluojami takeliai. Pakvips pyragais. Iš lėto stiebiasi statomos naujosios bažnyčios sienos. Senoji mažoji koplytėlė, tarsi supratusi savo misijos sumenkėjimą, kukliai traukiasi į šalį. Tačiau ji saugos mūsų močiučių ir motinų atodūsius, maldas, skausmą ir ašaras. Liks sienose sustingęs rožinių tylus barškėjimas ir viltis, kad jų vaikams ir anūkams viskas bus gerai.
Tikiu, jog į kiekvieną kiemą kas nors užsuks. Kas esate pakrikštyti baltojoje koplytėlėje, kas čia degėte Pirmosios Komunijos žvakę, kas iš čia buvote išlydėti į santuoką. Tie, kurių Alvite dar laukia gimtieji namai, ir tie, kurie gali tik pasimelsti prie artimųjų kapų. Tie, kurie seniai nematėte savo buvusių kaimynų ar klasės draugų. Laukiame visų.
Leonora ČĖPLIENĖ
Lietus vis laisto ir laisto žemę, tarsi bijodamas, kad gali pritrūkti jėgų pakelti brandą. Jau nulenkė sunkias varpas javai, atidavė derlių vyšnios, besistengdamos viena kitą pralenkti nokina vaisius obelys. Tuoj tuoj Alvite pakvips šviežia duona ir pyragais. Juk ateina Šv. Onos atlaidai. Ir taip nuo amžių. |
1506 metais paminėtas raštuose Paširvinčio vardu Alvitas augo, statė savo bažnyčią, kuri 1674 metais vizitacijos dokumentuose aprašoma kaip „didelė, gerai išlaidoma“. Pagerbiant jos fundatorę, Lietuvos maršalkos Alberto Radvilos žmoną Oną Radvilienę, bažnyčiai suteiktas šv. Onos titulas, o popiežius Klemensas VIII padovanojo Švč. Mergelės Marijos Lorantietės paveikslą „Dievo motina su kūdikiu“. Per karus ir amžių negandas išsaugotas ir net gaisrų ugnies nepaliestas paveikslas patvirtina senolių liudijimus apie jo stebuklingas galias.
Didžiajame altoriuje yra ir kitas paveikslas – tai šv. Ona, apglėbusi savo dukrą Mariją, moko ją Švento Rašto. Nežinomo autoriaus paveiksle gerumu šviečiantis veidas perteikia ramybę ir išmintį. Gal taip susikaupusios mūsų močiutės mokė lietuviškos abėcėlės savo vaikus spaudos draudimo metais arba pirmųjų maldų Sibiro taigos platybėse.
Kaip teigia sena krikščionybės tradicija, Onos kultas yra susijęs su Marija. Kadangi ji savo įsčiose išnešiojo pasaulio viltį, todėl paveiksluose dažniausiai vaizduojama dėvinti žalios spalvos rūbus, o visuose kraštuose jai meldžiamasi šienapjūtės ar javapjūtės laikotarpiu. Kaip darbšti, taupi ir išmintinga motina šv. Ona globoja auksakalius, audėjus, siuvėjus, nėrėjas, pardavėjus, krikščionių šeimas ir našles. Šv. Onos pagalbos prašo nevaisingos šeimos, nėščios moterys. Manoma, kad ji gali suteikti išminties auklėjant vaikus ar pagelbėti mirties valandą.
Ikonografijoje Ona pasirodo kaip geroji senelė: ją matome su mergaite Marija ir su Marija, laikančia ant rankų Kūdikėlį Jėzų. Dievdirbiai šv. Oną vaizdavo kaip paprastą kaimo moterį, vilkinčią ilga suknele, apsisupusią apsiaustu, galvą apsigobusią skraiste ar skara.
Gal todėl nuo seno Alvito atlaidų ruoša gulė ant mamų ir močiučių pečių. Darželiai, gėlynai privalėjo būti išravėti, langai tviskėti švara, o kiemai kvepėti kepamais pyragais. Juk į kiekvieną kiemą dar iš vakaro sukdavo vežimai su tolimais giminaičiais. Kas spėdavo atkakti, tas dar ir Jokūbinėse mišiose suspėdavo pasimelsti. O ir vietą geresnę arkliams pastatyti gaudavo. Kaimo prieigose gyvenantys valstiečiai skubėdavo nukirsti javus dar prieš atlaidus – ir nebūtų suvalkiečiai, jog nesuprastų, kad stovintys visą parą svečių arkliai gausiai ir „už dyką“ patręš dirvą.
Alvito senosios gyventojos Salomėja ir Aldona prisimena, jog žmonių būdavę daug daugiau nei dabar. O kermošiuje visi rasdavę ir savo pirkėją, ir pardavėją, būdavę galima ir mainikauti. Susirinkusius linksmindavę ir savamoksliai muzikantai, kuriems žmonės negailėdavę pinigėlio į kepurę įmesti. Po mišių žmonės iki saulės laidos būriais, giminėmis sėdėdavę, bendraudavę, dainuodavę. Gražus, smagus, šiltas tas bendravimas būdavęs. Juk išsiskirdavę vėl visiems metams. Iki kitos šv. Onos. Išsiskirdavę be skubos, su dainomis.
Bet tai jau praeitis. O šiandien Alvitas vėl ruošiasi atlaidams. Burzga žoliapjovės, perdažomos ir remontuojamos pavėsinės, šluojami takeliai. Pakvips pyragais. Iš lėto stiebiasi statomos naujosios bažnyčios sienos. Senoji mažoji koplytėlė, tarsi supratusi savo misijos sumenkėjimą, kukliai traukiasi į šalį. Tačiau ji saugos mūsų močiučių ir motinų atodūsius, maldas, skausmą ir ašaras. Liks sienose sustingęs rožinių tylus barškėjimas ir viltis, kad jų vaikams ir anūkams viskas bus gerai.
Tikiu, jog į kiekvieną kiemą kas nors užsuks. Kas esate pakrikštyti baltojoje koplytėlėje, kas čia degėte Pirmosios Komunijos žvakę, kas iš čia buvote išlydėti į santuoką. Tie, kurių Alvite dar laukia gimtieji namai, ir tie, kurie gali tik pasimelsti prie artimųjų kapų. Tie, kurie seniai nematėte savo buvusių kaimynų ar klasės draugų. Laukiame visų.
Leonora ČĖPLIENĖ
Publikuota: 2016-07-22 16:22:31
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|